Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Gintarei Meškauskienei, gynėjui advokatui Vytautui Gustui, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. G. ir D. K., sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Nepilnametis S. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2016-10-14 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 1 p., baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 5 p. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui -įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei išvykimas nėra susijęs su mokslu ar darbu, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. V. įvykdė plėšimą įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs peilį, o būtent: turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016 m. liepos 27 d., apie 01.30 val., įlipdamas per pravertą langą, įsibrovė į Č. B. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei lovoje miegojusiam Č. B. sugriebė ranka už kaklo ir smaugė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Č. B. mėginant telefonu kviesti pagalbos, šį telefoną išplėšė iš rankų, po to namo koridoriuje sugriebė rankomis nukentėjusįjį Č. B. už kaklo ir jį smaugė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, reikalavo atiduoti pinigus. Nukentėjusiajam pradėjus šaukti ir kviestis pagalbos, nuo stalo paėmęs peilį ir jį laikydamas Č. B. prie kaklo, grasino jį nužudyti, ir pagrobė lovoje po pagalve buvusius svetimus Č. B. priklausančius 170 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis S. V. savo kaltę pripažino visiškai, tačiau teismas laiko, kad yra pakankamai ir kitų objektyvių įrodymų patvirtinančių jo kaltę. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais. Jie nebuvo abejotini ar paneigti. Jis visose apklausose nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Jo parodymus patvirtino ir pats kaltinamasis.

Visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis S. V. įvykdė plėšimą įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs peilį, veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota kaip kvalifikuotas plėšimas, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Vagystė (plėšimas) – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltinime inkriminuota BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta svetimo turto vagystė (plėšimas), padaroma tik tiesiogine tyčia. Pagal susiformavusią teismų praktiką nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius šios veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas, ar suvokė, kad turtas yra svetimas. Ištirtų įrodymų pagrindų teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis tyčia, suvokdamas, kad minėtas turtas jam nepriklauso, paėmė svetimą, nukentėjusiam priklausantį turtą. Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis pagrobtu turtu laisvai disponavo, pinigus leido savo reikmėm. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltę pripažino ir gailisi nusikaltęs ir nusikalto būdamas nepilnametis ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė, kad jis teisiamas ne pirmą kartą, padarė tyčinį sunkų (LR BK 180 str. 2 d. ) nusikaltimą (LR BK 11 str.). Be to, kaip asmenį charakterizuojančius duomenis teismas vertina ir jo nusikalstamas veikas už kurias jis buvo teisiamas kitose bylose, už kurias atliko bausmę ir galimai pasitaisė.

Nepilnametis S. V. nusikalto ne pirmą kartą, padarė tyčinį nusikaltimą, visiškai prisipažino savo kaltę, nuo nusikaltimo padarymo dienos nėra daugiau padaręs nusikalstamų veikų ar baustas administracine tvarka, yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų. Kaltinamasis dar nėra visuomenei pavojinga asmenybė, kurią būtina izoliuoti nuo visuomenės, taikant jam realią laisvės atėmimo bausmę, ar areštą. Kaltinamąjį dar galima pataisyti ir perauklėti nepaskiriant realaus laisvės atėmimo bausmės, t.y. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskiriant įpareigojimus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteiks teisiamajam didesnę galimybę neatitolti nuo šeimos ir visuomenės, tęsti mokslus, atlyginti padarytą žalą. Todėl teismas laiko, kad atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo bausmės skyrimo principus jam skirtina laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant LR BK 92 str. tvarka, tačiau taikant įpareigojimus ir apribojimus.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl Teismas, skirdamas būtent tokią bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nesubrendusią kaltinamojo nepilnamečio asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Taikyti LR BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę kaltinamajam nėra įstatyminio pagrindo.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikintina ir vykdytina paskirta bausmė.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas teismo procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgtina ir į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Tokie duomenys yra esminiai sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-28-976/2015). Todėl įvertinus šias aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Kitų proceso išlaidų nebuvo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: peilis, piniginė ir 21,55 eurai saugomi Marijampolės AVPK grąžintini nukentėjusiajam Č. B. (LR BPK 94 str. b.l. 21-22,80-82).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. teismas

nusprendė:

S. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteisti jį 2 (dviejų) metų terminuota laisvės atėmimo bausme.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 1 metų ir 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones įpareigojimus LR BK 87 str. tvarka: per visą bausmės atidėjimo laiką tęsti mokslus, o juos baigus pradėti dirbi ar užsiregistruoti darbo biržoje. Per 6 šešis mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir per visą bausmės atidėjimo laiką, be šių priemonių vykdymo kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti paliktina nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikintina ir vykdytina paskirtą bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: peilį, piniginę ir 21,55 eurus saugomus Marijampolės AVPK grąžintini nukentėjusiajam Č. B. (LR BPK 94 str.)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.