- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- I-3270-428/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00826-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų 15‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4) nurodė, kad nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. balandžio 9 d. atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose, skirtinguose būriuose, kurių miegamuosiuose buvo prasta ventiliacija, kaupėsi drėgmė buvo parazitų ir tarakonų, 6 būrio miegamajame buvo išlaužytos grindys, o atliekant bausmę 21 būryje dėl miegamųjų vietų trūkumo vienam nuteistajam teko miegoti ant žemės. Patalpose buvo daug baldų. Pareiškėjui dėl šių aplinkybių prasidėjo depresija. Pareiškėjas nurodė, jog gydytojas jam išrašė akinių receptą, tačiau kai jis kreipėsi į administraciją, pastaroji atsisakė juos išduoti. Pareiškėjas posėdžio metu patikslino aplinkybes dėl kurių jis kildina prašomą priteisti neturtinę žalą, t.y. dėl gyvenamosiose patalpose per mažo ploto, drėgmės, ventiliacijos, parazitų. Pareiškėjas paaiškino, jog nekildina žalos dėl neišduotų akinių. Paaiškino, jog dėl nurodytų gyvenimo sąlygų jam pasireiškė nemiga, nerimas, bendravimo sutrikimai. Prašo jo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6-12). Nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. buvo paskirtas į 6 lokalinį sektorių, 61 brigadą, šios gyvenamosios patalpos plotas 34,64 kv.m., įrengtos 11 gyvenamųjų vietų. 2013 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas buvo perkeltas į 7 būrį, 71 brigadą, šios gyvenamosios patalpos plotas 34,56 kv.m. įrengtos 11 miegamųjų vietų, 2014 m. kovo 18 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 21 būrį, 213 brigadą, patalpos plotas 31,41 kv.m., įrengtos 14 gyvenamųjų vietų. Nurodo, jog su pareiškėju buvo kalbėtasi ar jam tinka gyvenimo sąlygos 312 brigadoje, pareiškėjas nusiskundimų neišreiškė. Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos dalyvauti „relaksacijos“ programose. Jokių raštiškų skundų ar pareiškimų dėl gyvenimo sąlygų 213 brigadoje nepateikė. Atsiliepime atsakovas nurodė, jog 6-as, 7-as, 21-as būriai, kuriuose pareiškėjas atliko bausmę, susideda iš eilės įvairių patalpų bei erdvaus lauko kiemo (6 ir 7 būrys dalinasi vienu kiemu, kurio plotas apie 350 kvadratinių metrų, 21 būryje apie 150 kvadratinių metrų), kur nuteistieji turi galimybę visą dieną vaikščioti gryname ore, sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį. Be to, nuteistieji pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę ir kitas turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtas erdves (2014-02-07 direktoriaus įsakymo Nr. 4/07-18 kopija pridedama). Norintys ir turintys atitinkamas (dažnai gan elementarias) kvalifikacijas gali įsidarbinti ir kasdien dirbti Valstybės įmonėje „Mūsų amatai", kuri savo gamybinę veiklą vykdo pataisos namų teritorijoje. Be to, nuteistojo pageidavimu, jam sudarytos sąlygos lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt (skaičius metų eigoje kito) socialinės reabilitacijos programų, kurias veda tiek pataisos namų darbuotojai, tiek ir su įstaiga bendradarbiaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai. Šių programų metu, be kita ko, sprendžiamos ir nuteistųjų psichologinės, bendravimo ir kt. problemos. Marijampolės pataisos namuose nuteistieji į būrius skirstomi vadovaujantis Diferencijuoto skirstymo schema taip pat atsižvelgiama į vietų skaičių būryje bei kitas išskirtines aplinkybes. Pareiškėjas galėjo laisvai judėti nuo 6:30 val. ryto iki 22:30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse - pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Dėl patalpų vėdinimo, atsakovas nurodė, jog Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2014 m. spalio mėnesį, 2012 m. kovo mėn. atliko Marijampolės pataisos namų patikrinimus, įvertinant objekto atitiktį Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" (toliau - HN 76:2010) reikalavimams (aktai pridedami) ir pažeidimų nenustatė. Minėtuose aktuose pažymėta, kad „Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (atitinka HN 76:2010 24 p.). Gyvenamosiose patalpose, kuriose kalėjo pareiškėjas, vėdinimas vyksta per langus. Patikrinimų metu buvo matuoti dirbtinės šviesos koeficientai, šiluminės aplinkos parametrai, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis, tikrinta maisto energetinė vertė, pelėsio požymių, tarakonų ir graužikų nebuvo pastebėta (2013-12-09 d. patikrinimo akto kopija pridedama). Kadangi, pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu nei pats pareiškėjas, nei kiti 6-ame, 7-ame būryje esantys nuteistieji nesiskundė gyvenimo sąlygomis ir nesikreipė į Visuomenės sveikatos centrą, Marijampolės pataisos namai neturi konkrečiai 6, 7 būrių patikrinimo aktų, pridėjo tik 2012 m. ir 2014 m. visos įstaigos patikrinimo aktus. Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos Marijampolės pataisos namai sudarę sutartį su UAB „Dezinfa" (kopija pridedama). 2014 m. Marijampolės pataisos namuose buvo nupirkta 10 kg STORM briketų graužikams naikinti ir 1000 vnt. specialių gaudyklių ropojantiems ir skraidantiems vabzdžiams naikinti. Pažymėjo, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Pareiškėjas skundžiamo laikotarpio metu nesikreipė į pataisos namų direktorių, prašydamas jį pervesti j kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose vienam nuteistajam tektų didesnis santykinis gyvenamojo ploto dydis. Taip pat dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į Psichologinę tarnybą, kurios darbuotojai turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Dėl pablogėjusios psichinės sveikatos susijusiais su laikymo sąlygų pažeidimais j pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė. Taip pat šiais klausimais pareiškėjas nesikreipė ir į būrio viršininką - tiesiogiai su nuteistuoju dirbantį administracijos pareigūną, kurio viena iš pagrindinių funkcijų yra įvairių nuteistajam iškilusių pagrįstų problemų sprendimas. Todėl pataisos namų administracijos nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Atsakovo įsitikinimu, Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o neesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sąlygomis atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus, jis buvo laikomas perpildytoje patalpoje, kuriose buvo tarakonų taip pat buvo neužtikrintas patalpų vėdinimas, tinkamas drėgmės santykis.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista gyvenamųjų patalpų ploto norma.
Nuo 2010 m. balandžio 30 d. įsigaliojo 2010 m. balandžio 26 d. Teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11¹.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog jam atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose, skirtingose būriuose jam nebuvo užtikrinta teisė į minimalią ploto normą. Nurodė, jog 6 būrio miegamajame gyveno viso 14 asmenų, 7 būryje 16 kalinių, 21 būryje pareiškėjui teko gyventi kartu su 14 asmenų, tačiau vienu metu vienam teko miegoti ant žemės dėl lovų trūkumo. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pataisos namuose nuteistieji yra skirstomi pagal diferencijuotą nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schemą (b.l. 25), nurodė, jog teisė į minimalią ploto normą yra užtikrinama tinkamai, pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 6 būryje pareiškėjas gyveno 34,64 kv.m. patalpoje, 7 buryje 34,56 kv.m. patalpoje, 21 būryje 31,41 kv.m. patalpoje, tai patvirtina į bylą pateikti gyvenamųjų patalpų planai (b.l. 16, 20). Taigi įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, bei atsakovo pateiktus gyvenamųjų patalpų plotus matyti, jog pareiškėjui teko 2,47 kv.m. ploto norma 6 būryje (34,64 kv.m./14 asm.), 2,16 kv.m. 7 būryje (34,56 kv.m./16 asm.), 2,2 kv.m. 21 būryje (31,41 kv.m./14 asm.), t.y. pareiškėjo teisė į minimalią gyvenamojo ploto normą buvo pažeista. Kadangi atsakovas į bylą nepateikė pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų, nepateikė tikslaus skaičiaus kiek asmenų realiai gyveno patalpose ginčo laikotarpiu, todėl nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jos vertintinos pareiškėjo naudai.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nagrinėjant tokio pobūdžio bylas būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, todėl griežtai negalima laikytis principo, kad įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. EŽTT sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; 2014 m. balandžio 10 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-114/2014). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi būtent Marijampolės PN turi pareigą laikytis Kalėjimų departamento direktoriaus Įsakymu nustatytų reikalavimų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai, todėl, Marijampolės pataisos namams nepateikus informacijos, kurioje būtų nurodytas konkretus kalinčiųjų ir drauge su pareiškėju, ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai, pripažįstant, jog pareiškėjui gyvenant nebuvo užtikrinta teisė į 3,1 kv.m. ploto normą.
Tačiau, teismas atkreipia dėmesį jog pareiškėjas skundžia kalinimo sąlygas bendrabučio tipo patalpoje, kuomet jam nėra privalu nepertraukiamai būti vienoje patalpoje, pareiškėjas atlikinėdamas bausmę turėjo reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat yra užtikrinta galimybė sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla (b.l. 22, 23). Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Sprendžiant ginčą, akcentuotinos bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose bendrosios sąlygos, t. y., kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų.
Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog gyvenamojoje patalpoje buvo prasta ventiliacija, kaupėsi drėgmė, veisėsi tarakonai.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Tačiau tos pačios higienos normos 2 punktas nustato, jog ji taikoma projektuotiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Pagal higienos normos HN 76:2010 26 punktą, santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35-65 proc., šaltuoju – 35-60 proc. Patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas - 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta - 200 lx. (22 p.). Oro temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti 18-28 oC, šaltuoju – 18-22 oC. (28 p.)
Pareiškėjo nusiskundimai dėl kalinimo sąlygų siejami su aukščiau nurodytoje Higienos normoje HN 76:2010 įtvirtintų higienos reikalavimų neužtikrinimu, t.y. kameroje buvusio drėgmės, prastos ventiliacijos, graužikų.
Atsakovas į bylą pateikė Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus Nr. Pa-65 ir Nr. PT-342, kurie patvirtina, jog pataisos namuose gyvenamos patalpos yra vėdinamos per atvirus langus, taip sumažinant drėgmės santyki patalpoje (b.l. 26 - 30), patikrinimo akte Nr. Pa-483 nustatyta jog Marijampolės PN gyvenamosiose patalpose tarakonų ir graužikų nebuvo pastebėta (b.l. 31-34). Marijampolės pataisos namai į bylą pateikė duomenis, jog yra sudariusi sutartį su įmone „Dezinfa“, kuri periodiškai atlieka dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas, kad pataisos namuose nesiveistų graužikai ir kiti kenkėjai. Teismas pažymi, jog minėtais aktais, konstatuota, jog pataisos įstaigoje laikomiems asmenims sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, pažeidimų, kuriuos skundžia pareiškėjas, nenustatyta. Pareiškėjas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. Teismas neabejoja Marijampolės visuomenės sveikatos centro pataisos namų vertinimais, jų išvadomis, jog pataisos namai atitinka Lietuvos higienos normą HN 76:2010“ Laisvės atėmimo vietos: bendruosius sveikatos saugos reikalavimus“. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo miegamųjų patalpų ventiliavijo, drėgmės jose ir tarakonų atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl pareiškėjo sveikatos būklės ginčo laikotarpiu.
Atsakovas į bylą pateikė Marijampolės pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos pažymą dėl nuteistojo sveikatos būklės, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas, dėl sveikatos sutrikimų susijusių su jo laikymu ir gyvenimo sąlygomis nesikreipė (b.l. 43), taip pat pateikta psichologinės tarnybos specialistės pažyma kurioje nurodyta, jog nuteistasis į psichologinę tarnybą dėl psichologinių problemų, kurias gali sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, kreipęsis nebuvo (b.l. 42). Tačiau, byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijos, iš kurių matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į gydytoją dėl didelės įtampos, blogos nuotaikos, nerimo, pareiškėjui būdavo išrašomi antidepresantai (b.l. 59-68).
Iš byloje esančių duomenų, nematyti jog pareiškėjui dėl prastų gyvenimo sąlygų būtų kilusios apčiuopiamos sveikatos problemos. Psichologinė įtampa pareiškėjui gali būti kilusi ne dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, o dėl bausmės atlikimo, kadangi duomenų, jos pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją dėl būrio pakeitimo, ar gyvenimo sąlygų gerinimo nėra, todėl teismas neturi pagrindo vertinti, jog kilęs nerimas ir bloga nuotaika yra prastų gyvenimo sąlygų pasėkmė. Priešingai, byloje yra duomenų, jog pataisos namai sudarė pareiškėjui sąlygas eiti į relaksacijos programas (b.l. 7). Taip pat, byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, pareiškėjas ginčo laikotarpiu neprašė perkeliamas į kitą būrį, dėl nepakankamo ploto ar blogų kalinimo sąlygų. Todėl teismo vertinimu, pareiškėjui dėl nurodytų nepatogumų negalėjo kilti tokio lygio išgyvenimai, kokius jis nurodo skunde.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, ar asmens, prašančio atlyginti neturtinę žalą, nurodytos pasekmės yra susiję priežastiniu ryšiu su jo nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-70/2014).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Pataisos įstaigoje sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99).
Teismas, įvertinęs šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas (gyvenamosios patalpos plotą), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista M. B. , a/k (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas (gyvenamųjų patalpų plotą).
Pareiškėjo M. B. , a/k (duomenys neskelbtini) reikalavimą dėl 15‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.