- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- I-2391-422/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00254-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- O. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. S. kreipėsi į administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–3) nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 metų pradžios netinkamomis kalinimo sąlygomis. Teigė, jog 10 būrio 5 brigadoje trūko gyvenamojo ploto, buvo labai šalta, miegojo su rūbais, nes patalpos durys suskaldytos pusiau, langai seni, iki galo neužsidarydavo. Pareiškėjui teko kvėpuoti narkotikų dūmais, matyti kaip nuteistieji vartoja intraveninius narkotikus, todėl jis patyrė didelių psichinių sukrėtimų, dvasinių išgyvenimų, gilią depresiją. Minėjo, kad ne kartą kreipėsi į būrio viršininką su prašymu pareiškėją perkelti į kitus pataisos namus, kad galėtų dirbti, tačiau sulaukdavo neigiamų atsakymų. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjui sutriko sveikata, jautėsi emociškai palūžęs. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 8–15) ir papildomuose paaiškinimuose (b. l. 95–96) nurodė, jog pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. bausmę atliko 10 būryje 5 brigadoje, kurioje reglamentuota gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą ir pataisos namų administraciją su nusiskundimais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. Pareiškėjo asmens byloje yra vienas prašymas dėl jo įdarbinimo. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl jo perkėlimo į pataisos namų 3-ią sektorių, kur jis galėtų dirbti siuvėju, tačiau 2017 m. spalio 9 d. prašyme pareiškėjas prašė, kad jo aukščiau minėtas skundas nebūtų nagrinėjamas, jis nebenori būti perkeltas į pataisos įstaigos 3-ią sektorių, įstaigos administracijai pretenzijų neturi. Tvirtino, kad pareiškėjo asmens byloje duomenų apie pareiškėjo skundus dėl kitų nuteistųjų rūkomų narkotinių medžiagų, nėra. Atkreipė dėmesį, jog asmens byloje yra duomenų apie paties pareiškėjo narkotinių medžiagų vartojimą. Narkotinių medžiagų vartojimas priklauso nuo paties pareiškėjo valios, todėl pataisos namų administracijos kaltės ar daromų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio dėl narkotinių medžiagų vartojimo nėra. Patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, gyvenamųjų patalpų durys buvo tvarkingos. Būrių patalpose sudėti mediniai langai su galimybe juos atidaryti, patalpoje langai sandarūs. Pareiškėjas su skundais dėl žemos oro temperatūros patalpose, ar dėl to, kad nuteistieji rūkė patalpoje, į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Nurodė, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę, ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patirtų psichinių sukrėtimų, dvasinių išgyvenimų, gilios depresijos, streso nesikreipė. Ginčo laikotarpiu jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl nerimo, blogo miego (adaptacijos sutrikimų).
Mano, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nebuvo. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymų, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų. Pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina dėl to, kad jam nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 metų pradžios atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 10 būrio 5 brigadoje, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimą tinkamomis sąlygomis, t. y. jis buvo kalinamas, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, nesilaikant higienos normų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– Taisyklės).
Taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, 11¹.2 punktas – 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.
Į bylą pateikti įrodymai (b. l. 9, 19–20, 56) patvirtina, kad pareiškėjas 10 būrio 5 brigadoje kalėjo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. Šios gyvenamosios patalpos plotas 24,21 kv. m, joje gyveno 7 nuteistieji, todėl vienam asmeniui šioje gyvenamojoje patalpoje gyvenamojo ploto teko 3,45 kv. m (b. l. 9, 19).
Gavęs atsiliepimą į skundą bei prie jo pateiktus dokumentus, pareiškėjas neginčijo atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie ginčo gyvenamosios patalpos gyvenamąjį plotą, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičių, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jo skunde nurodytas aplinkybes dėl didesnio nei ginčo gyvenamojoje patalpoje įrengta miegamųjų vietų nuteistųjų skaičiaus, nenurodė, kada nuteistųjų skaičius vertinamojoje patalpoje buvo didesnis už joje įrengtų miegamųjų vietų skaičių, nenurodė kartu su juo kalėjusių asmenų, galinčių patvirtinti nurodytas aplinkybes, vardų ir pavardžių, neprašė jų kviesti į bylą liudytojais ir pan.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti atsakovės atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie patalpos, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, plotą, joje gyvenusių nuteistųjų skaičių, todėl, vertinant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, vadovaujamasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, vertinamuoju laikotarpiu šiose patalpose gyvenusių asmenų skaičių. Pareiškėjo kalėjimo ginčo kamerose metu jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo labai šalta, patalpos durys suskaldytos pusiau, langai seni, iki galo neužsidarydavo.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 134:2015 16 punkte.
Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų dėl 10 būrio 5 sekcijos netinkamos temperatūros, suskaldytų durų, neužsidariusių langų. Atsakovės atstovas pateikė teismui Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko 2018 m. vasario 26 d. pažymą Nr. 88-106 (b. l. 56), kurioje nurodyta, kad patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas, durys buvo tvarkingos, jose buvo sandarūs, darinėjami mediniai langai. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūrą gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pareiškėjas su skundais dėl žemos gyvenamosios patalpos temperatūros nesikreipė.
Iš byloje esančio 2017 m. gruodžio 12 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akto Nr. PA.2-1477(17.12.4 2.22) (b. l. 87–90) matyti, kad 2017 m. gruodžio 4 – 8 dienomis periodinė valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė buvo atlikta visose Pravieniškių PN-AK patalpose. Patikrinimo metu nustatyta, kad techniškai netvarkingi langai yra 1 sektoriaus 7 būrio 71, 72 ir 74 gyvenamosiose patalpose ir 2 sektoriaus 5 būrio 3 ir 4 gyvenamosiose patalpose. Duomenų apie nustatytą netinkamą oro temperatūrą, langų ir durų būklę 10 būrio 5 brigadoje šiame patikrinimo akte nėra, tai iš esmės paneigia pareiškėjo argumentus dėl aukščiau nurodytų pažeidimų jo gyvenamojoje patalpoje. Teismo nuomone, svarbu pažymėti, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms kėlė pretenzijas dėl techniškai netvarkingų gyvenamosios patalpos langų ir durų, netinkamos oro temperatūros, prašė išduoti šildytuvą, o atsakovės atstovas į jo prašymus nereagavo.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei teismui pateiktų įrodymų visumą, deklaratyvios ir niekuo nepagrįstos pretenzijos dėl techniškai netvarkingų gyvenamosios patalpos langų ir durų bei netinka mos oro temperatūros atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad ginčo laikotarpiu jam teko kvėpuoti narkotikų dūmais, vadinamais „cobra“, kadangi nuteistieji rūkydavo gyvenamojoje patalpoje, taip pat nuteistieji naudodavo intraveninius narkotikus.
BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.
Iš bylos medžiagos matyti, jog 2017 m. spalio 21 d. ir 2017 m. gruodžio 15 d. Pravieniškių PN-AK Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktais Nr. 114-355 ir Nr. 114-474 nustatyta, jog pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas (b. l. 29, 35–36), šią aplinkybę jis pripažino savo 2017 m. spalio 23 d. ir 2017 m. gruodžio 18 d. paaiškinimuose (b. l. 30, 37), už narkotinių medžiagų vartojimą pareiškėjui buvo skirtos drausminės nuobaudos (2017 m. spalio 23 d. nutarimas „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimas „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ) ( b. l. 26, 38). Darytina išvada, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė nustatytą draudimą vartoti narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo žodinį ar rašytinį kreipimąsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją dėl kitų nuteistųjų galimai vartojamų narkotinių medžiagų ir dėl to atsiradusių neigiamų pasekmių pareiškėjui, todėl šiame kontekste nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog ne kartą kreipėsi į būrio viršininką su prašymu jį perkelti į kitus pataisos namus, kad galėtų dirbti, tačiau sulaukdavo neigiamų atsakymų.
Byloje pateikti dokumentai patvirtina faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 11 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl jo perkėlimo į Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus darbo zoną, kadangi jis nori įsidarbinti siuvėju (b. l. 23–24).
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 2S-5804 pareiškėjo skundą dėl jo pervežimo į Pravieniškių PN-AK 3 sektorių ir įdarbinimo šiame sektoriuje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi ir BVK 183 straipsniu, persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Pravieniškių PN-AK direktoriui (b. l. 22).
Pareiškėjas 2017 m. spalio 9 d. Pravieniškių PN-AK direktoriui pateikė prašymą Nr. 71(10)-1016, kuriuo prašė nenagrinėti jo 2017 m. rugsėjo 11 d. prašymo, nes nenori būti etapuojamas į Pravieniškių PN-AK 3 sektorių, pretenzijų administracijai neturi, raštiško atsakymo nereikia (b. l. 25).
Pravieniškių PN-AK 2017 m. spalio 10 d. raštu Nr. 7-2163 informavo pareiškėją ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, jog vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto, numatančio asmens, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, teisę prašyti viešojo administravimo subjektą, pradėjusį administracinę procedūrą, ją nutraukti, nuostatomis, pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūra nutraukiama, kadangi pareiškėjo prašymas dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. skunde išdėstytų aplinkybių, išspręstas (b. l. 21).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu atsakovės atstovas dėl jo neperkėlimo į Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus darbo zoną neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo pasisakyti apie kilusią pareiškėjui neturtinę žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ( neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo O. S. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.