Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-619-544-2010

Teisėja Virginija Lozoraitytė Proceso Nr. 2-05-3-00546-2009-6

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant ieškovo atstovui R. Z., atsakovui V. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Žaidas“ ir atsakovės D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7471-221-2009 pagal ieškovo UAB „Žaidas“ ieškinį atsakovams V. R. ir D. R. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo - Kauno savivaldybės įmonė „Santakos butų ūkis“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad su juo nesutinka, nes Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-04-27 įsakymu Nr. A-1492 patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 9.7 papunktyje numatyta, kad administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja patalpų naudotojų mėnesinius mokesčius už namui priskirto žemės sklypo priežiūrą, patalpų valymą ir kitas suteiktas paslaugas pagal nustatytus sutartinius tarifus. Namui Kęstučio g. 40B, Kaunas teisės aktų nustatytą tvarka žemės sklypas nėra priskirtas, neatlikta jo teisinė registracija, todėl neaiškus administruojamo sklypo plotas ir kaip už paslaugą paskirstomi mokesčiai. Todėl pirmosios instancijos teismas, sistemiškai aiškindamas Žemės įstatymo 40 str. 6 d., LRV 2001-05-23 nutarimu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 p., pagrįstai konstatavo, kad tik įstatymo nustatyta tvarka daugiabučiam namui gali būti priskirta tik nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre registruoto žemės sklypo priežiūra.

Apeliaciniu skundu atsakovė D. R. prašo panaikinti minėto sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies ir šioje dalyje priimti sprendimą ieškinį atmesti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodė, kad teismas, pripažindamas juos karšto vandens sistemų bendraturčiais, netinkamai aiškino ir taikė CK 4.82 str. 1 d. nuostatas, be pagrindo vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinių teisėjų kolegijų suformuotu teisės normų aiškinimu ir taikymu, taip pat motyvuodamas sprendimą rėmėsi klaidingai nustatyta aplinkybe, jog jiems nuosavybės teise priklausanti patalpa yra atjungta nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų, nes patalpa prie jų niekada nebuvo prijungta. Nurodo, jų kūrybinės dirbtuvės įrengtos gyvenamojo namo palėpėje žymiai vėliau nei pastatytas gyvenamasis namas. Todėl pripažįstant tinkamomis naudoti ir įregistruojant kūrybines dirbtuves buvo aiškiai nurodyta, jog jose yra vietinis šildymas. Tai reiškia, kad jų patalpoms šiluma ir karštas vanduo niekada nebuvo tiekiami per namo šilumos ir karšto vandens sistemas, nes jos skirtos ir pritaikytos tik šilumos ir karšto vandens tiekimui į butus. Todėl neturi galimybių šių sistemų bendrai naudoti su butų savininkais ir negali būti šių sistemų bendraturčiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr.3K-7-1/2003 ir Nr.3K-7-515/2009 priimtose nutartyse buvo nustatytos kitokios faktinės aplinkybės. Todėl šios bylos kontekste išaiškinimai neturėjo būti taikomi. Kadangi negali būti pripažinti minėtų sistemų bendraturčiais, tai neturi apmokėti šių sistemų priežiūros išlaidų. Teismo sprendime nurodytų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2003-06-30 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-258, 135.2. ir 183.8 papunkčiai galiojo iki 2009-01-07, kada įsigaliojo LR Ūkio ministro 2008-12-04 įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymo Nr.4-258 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtinimo" pakeitimo", kuriuo buvo nauja redakcija išdėstytos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės be minėtų papunkčių. Todėl teismas vadovavosi negaliojančiu teisės aktu. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovų ieškovo naudai nepagrįstai solidariai priteisė 44,33 Lt žyminio mokesčio. CK 6.6 str. 1 d. numato, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. CPK nenumato, kad bylinėjimosi išlaidas pralaimėjusios šalys turi atlyginti solidariai. Todėl prievolė atlyginti ieškovui žyminį mokestį galėjo būti tik dalinė (CK 6.5 str.).

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, atsakovės D. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p). Bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 329 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas toje dalyje, kur ieškinį tenkino iš dalies. Tačiau teismas netinkamai aiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentavusias mokesčio už teritorijos valymą, priskaitymą, paskirstymą, surinkimą daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, be pagrindo rėmėsi teismų praktika, kurioje buvo svarstytos kitokios bylos aplinkybės ir spręsta dėl kitus klausimus reglamentavusių aktų teisėtumo. Todėl be pakankamo pagrindo atmetė ieškinį dalyje dėl 314,57 Lt priteisimo už namo teritorijos valymą. Atsakovės apeliacinis skundas pripažintinas pagrįstu toje dalyje, kurioje apeliantė teigia, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, be teisinio pagrindo atsakovų atžvilgiu pritaikė solidariąją, o ne dalinę atsakomybę.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad atsakovai yra 71,38 kv. m. negyvenamų patalpų - kūrybinių dirbtuvių, esančių Kęstučio g. 40B-9, Kaunas, savininkai (b. l. 4-12). Ieškovė 2006-03-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 pagrindu yra paskirta namo, esančio Kęstučio g. 40 B, Kaune, administratoriumi ir teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui, kuriame yra atsakovams priklausančios patalpos. Iš dokumentų matyti, kad atsakovai, atsižvelgiant į jiems priklausančių patalpų dydį, laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2009-07-31 yra skolingi 989,16 Lt už bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ir namo teritorijos priežiūrą, kurių mokėti nesutinka (b. l. 15, 82). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad buvo administruojamas ir prižiūrimas namas, kuriame yra atsakovų nuosavybė.

Teisėjų kolegija pilnai sutinka, todėl nekartoja visų pirmosios instancijos teismo išvadų apie tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (LR CK 4.83 str. 3 d.), kad jie privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.) bei kad jie privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (CK 4.76 str.). Teismas priimdamas sprendimą šioje dalyje pagrįstai vadovavosi šiuo klausimu suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, nurodyta 2009-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2003-01-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003. Toje dalyje, kur ieškinys patenkintas, nekilo ginčas, kad skolos dydis yra apskaičiuotas neteisingai ar nesilaikant CK 4.82 str. 5 d. įtvirtinto proporcingumo principo. Tai, kad atsakovams priklausančios patalpos neturi šilumos įrenginių dėl to, kad jos atjungtos ar kad visai nebuvo prijungtos prie šilumos tinklų, neatleidžia atsakovų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių, nuo pareigos, susijusios su bendros dalinės nuosavybės išlaikymu ir išsaugojimu. Atsakovų patalpos yra įrengtos virš patalpų, kurioms šildymas tiekiamas namo šilumos tinklais ir per namo šildymo sistemas. Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė tenkinti ieškinį dalyje dėl skolos už namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. CK 4.82 str. 1 ir 3 d. nuostatos bei CK6.3 str. užfiksuoti pagrindiniai prievolių atsiradimo principai neatleidžia atsakovo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės patalpų savininko, nuo prievolės dėl jam priklausančios patalpų dalies administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų mokesčių mokėjimo, nes priešingu atveju apeliantas nepagrįstai praturtėtų kitų bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sąskaita (CK 6.242 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2003-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) pažymėjo, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Pastato šildymo ir karšto vandens sistema - pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti. Nuo tiekėjo tinklų ji atribojama pastato įvadu (Šilumos ūkio įstatymo 2 str.). Šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros mokestis yra skaičiuojamas visiems ir kitų patalpų savininkams, įskaitant ir tiems savininkams, kurie yra atsijungę savo patalpų jo įrenginius nuo bendros namo šildymo ir karšto vandens sistemos. Teismas nurodė, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų mokesčius už teritorijos priežiūrą nepagrįstai ir neteisėtai atmetė vadovaudamasis Kauno apygardos administracinio teismo 2008-01-17 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. I-5-402/2008, dėl tvarkomų teritorijų padarytomis išvadomis. Teismas konstatavo, jog žemės sklypas ginčo daugiabučiam namui įstatymų nustatyta tvarka nėra suformuotas ir viešame registre įregistruotas, todėl negali būti mokamas ir mokestis už teritorijos priežiūrą. Tačiau, kaip matyti iš „Liteko“ sistemos duomenų, minėtoje byloje buvo sprendžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-07-19 sprendimo Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-01-27 sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo“ teisės aktų reikalavimų atitikimas. Todėl tiesiogiai šios nutarties išvadomis vadovautis šioje byloje nebuvo pagrindo. Šio ieškinio reikalavimo juridinis pagrindas yra Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimas Nr. 904, kuris nustatyta tvarka nepripažintas neteisėtu nuo jo priėmimo momento. Norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas arba pats turėjo nustatyti nurodyto Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 prieštaravimą įstatymams arba kreiptis į administracinį teismą. Tik konstatavus vietinio teisės akto neteisėtumą buvo galima to akto netaikyti ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas minėtų veiksmų neatliko, nenurodė, kokiems teisės aktams prieštarauja nurodytas teisės aktas. Laikotarpiu, kai buvo priskaityti ieškiniu prašomi priteisti mokesčiai už teritorijos priežiūrą, minėtas vietinis teisės aktas, numatęs tokio mokesčio mokėjimo tvarką ir pagrindus, galiojo. Ieškovė, vykdydama administravimą, to akto reikalavimus vykdė ir teritoriją valė bei prižiūrėjo, dėl to patyrė atitinkamų išlaidų ir turi teisėtą lūkestį gauti atlygį už pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nes nėra priimta administracinio teismo sprendimo dėl Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo neteisėtumo. Atsakovai ir kiti namo bendraturčiai pagal minėto norminio akto nuostatas galėjo atsisakyti šios paslaugos, tačiau to nepadarė ir, kaip pripažįsta atsakovas, patys patalpų savininkai teritorijos priežiūros ir valymo prie namo taip pat neatliko. Pirmosios instancijos teisme nebuvo nuginčyti įrodymai apie valomo plotą prie Kęstučio 40B-9, Kaunas, ir nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, kad teritorija netinkamai išmatuota. Todėl daroma išvada, kad ieškovė, vykdydama administravimo funkcijas, pagrįstai ir teisėtai tiekė patalpų savininkams teritorijos priežiūros paslaugas ir skaičiavo mokesčius už teritorijos tvarkymą. Atsakovai, kaip butų savininkai, šiuos mokesčius (už teritorijos valymą) mokėti privalo proporcingai savo daliai, nes yra minėtų negyvenamų patalpų nurodytame name bendraturčiai (CK 4.82 str. 3 d. ir 4.84 str.). Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį šioje dalyje netinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), todėl toje dalyje priėmė neteisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovų ieškovo naudai nepagrįstai solidariai priteisė 44,33 Lt žyminio mokesčio. Kaip teisingai nurodo apeliantė, CPK VIII skyriaus normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų nustatymą ir paskirstymą, nenumato, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pralaimėjusios bylą šalys turi atlyginti solidariai (CPK 93 str. 1 d., CK 6.5 str., 6.6 str. 1 d.). Todėl, kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovė už jį yra sumokėjusi 65 Lt žyminio mokesčio, tai ieškovei iš atsakovų pagal dalinės atsakomybės principą priteistina po 32,50 Lt žyminio mokesčio (b. l. 42, 43). Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas ir ieškinys tenkinamas visiškai, tai keistina ir teismo sprendimo dalis dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo. 70,50 Lt šių išlaidų priteisina pagal dalinės atsakomybės principą iš abiejų atsakovų į valstybės pajamas (b. l. 1, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, tai jai iš atsakovų priteisiamas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis 65 Lt (b. l. 46, CPK 93 str. 1 d., 4 d.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tai jai žyminis mokestis iš ieškovės nepriteisiamas, nes reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų išsprendimo nėra savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai ir žyminiu mokesčiu atskirai nepamokestinami.

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti ieškovui UAB „Žaidas“ (Žiburio g. 10-2, Alytus, į. k. 149650823, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Snoras“) solidariai iš atsakovų D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 989 (devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis) Lt 16 ct įsiskolinimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Žaidas“ (Žiburio g. 10-2, Alytus, į. k. 149650823, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Snoras“) po 32 (trisdešimt du) Lt 50 ct žyminio mokesčio bei į valstybės biudžetą po 35 (trisdešimt penkis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu“.

Priteisti iš atsakovų D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Žaidas“ (Žiburio g. 10-2, Alytus, į. k. 149650823, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Snoras“) po 32 (trisdešimt du) Lt 50 ct žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.