Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nukentėjusiesiems E. K. ir R. K. (taip pat yra pripažinta nepilnamečių L. K. ir R. K. įstatymine atstove), gynėjui advokatui G. Z., nuteistajam M. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir įstatyminės atstovės R. K. apeliacinį skundą dėl 2007-11-15 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu pagal BK 281str.6d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 75str., bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams. Šiuo nuosprendžiu M. D. įpareigotas iki 2010-09-30 atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Iš nuteistojo M.D. V. ligonių kasos naudai priteista 30103 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. nuteistas už tai, kad jis, 2006-09-23, apie 19.40 val., kelio (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas automobilį VW (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus - 53 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai...“, 59 punkto reikalavimą, draudžiantį „vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės“, 64 punkto reikalavimą, nurodantį, kad „vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti“, 68 punkto reikalavimų nurodymą, kad „draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam)“, 162 punkto reikalavimą, draudžiantį „...įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti“, t.y. nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą, kas sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu Peugeot 309, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu L. K.. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir keleiviai E. K., L. K., R. K., R. K.. Dėl patirtų sužalojimų automobilio Peugeot (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. K. mirė, t.y. M. D. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281str.6d..

Savo apeliaciniame skunde nukentėjusioji ir įstatyminė atstovė R. K. nurodo, jog nuosprendyje dėl bausmės skyrimo išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių bei neteisingai paskirta bausmė. Apeliantė pažymi, kad nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis savo veiksmais ir parodymais padėjo teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, nes tai įrodyta kita bylos medžiaga, todėl tai negali būti traktuojama kaip nuteistojo prisipažinimas. Be to, nuosprendyje nurodyti duomenys apie paneigtus nuteistojo parodymus dėl įvykio metu buvusio rūko ir prasto matomumo, rodo, kad jis siekė švelninti savo kaltę, o ne padėti išaiškinant visas bylos aplinkybes.

Apeliantė nurodo, jog negalima traktuoti, kad M. D. nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, nes R. K. ir jos šeimos nariai ilgai gydėsi ligoninėse, tačiau jis nė karto nepasidomėjo jų sveikata, o atsitiktinai susitikus, nuteistasis nebandydavo atsiprašyti ar išreikšti užuojautos, net gi priešingai, ateidavo į mokyklą, kur mokėsi jos dukra Laura, ir įžeidinėdavo ją dėl tragiškos tėvo mirties. Nuteistasis bandė susisiekti su jos šeima tik tuomet, kai jau buvo gautas kvietimas į teismą, todėl tai negalima traktuoti kaip M. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

R. K. šiuo skundu prašo 2007-11-15 nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo pakeisti ir paskirti M. D. realią laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdyje nukentėjusioji R. K. ir prokurorė prašo nukentėjusiosios ir įstatyminės atstovės R. K. skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašo nukentėjusiosios ir įstatyminės atstovės skundą atmesti.

Nukentėjusiosios ir įstatyminės atstovės skundas tenkintinas. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo - BK bendrosios dalies normos, nustatančios bausmių vykdymo atidėjimo taisykles.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo M. D. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 281str.6d., tačiau, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, sunkias nusikaltimo pasekmes, ko pasėkoje nepagrįstai pritaikė BK 75str. nuostatas ir bausmės vykdymą nuteistajam atidėjo.

Nuteistojo M. D. kaltės laipsnis ir padarytos veikos juridinis vertinimas apeliaciniame skunde neginčijami.

R. K. savo skunde teisingai nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis savo veiksmais ir parodymais padėjo teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. M. D. viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu klaidino pareigūnus ir teismą dėl nusikaltimo padarymo metu buvusių blogų oro sąlygų – rūko, net ir paneigus šį faktą neginčijamais byloje esančiais įrodymais, nuteistasis nekeitė savo parodymų. Be to, M. D. bandė nuslėpti tikrą suvartoto alkoholio kiekį ir jo vartojimo laiką.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę, nors kai kurios jo nurodytos aplinkybės ir buvo paneigtos byloje surinktais duomenimis, tačiau jis iš esmės pripažino padaręs nusikalstamą veiką. M. D. nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo rodo tai, jog jis atsiprašė nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu. Todėl apeliantės teiginiai, kad M. D. kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo negali būti pripažįstama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

BK 75str.1d. nurodyta, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taikant BK 75str.1d. ir atidedant M. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas nesilaikė šio įstatymo reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas BK 75str. nuostatas taikė todėl, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, nuteistasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, Jonavos PSPC PSC priežiūroje neįrašytas, charakterizuojamas teigiamai, jam nustatytas invalidumas – 10 procentų darbingas (šiuo metu nustatytas 30 procentų darbingumas). Be to, taikant BK 75str. atsižvelgta į tai, jog yra viena M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis padėjo teismui išsiaiškinti nusikalstamą veiką. Tačiau pirmosios instancijos teismas suklydo, nurodydamas, kad visos šios aukščiau paminėtos aplinkybės yra nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tik viena – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, o padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra numatyta BK 59str.1d. 2p., kaip ir prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis, todėl laikoma tik viena atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, byloje nėra duomenų, kad M. D. padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, o atvirkščiai jis klaidino ikiteisminio tyrimo organus bei teismą, nurodydamas, kad autoįvykio metu buvo nepalankios oro sąlygos. Į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jį charakterizuojančius duomenis pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė skirdamas bausmę, ko pasėkoje paskyrė bausmę, mažesnę už įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje (b.l. 240) nurodyta, jog skirtina bausmė, atitinkanti sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 281str.6d. sankcija laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, o vidurkis šeši metai šeši mėnesiai).

Taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visiškai neaptartas nusikaltimo pavojingumo laipsnis, ypač sunkios jo pasekmės. Šio autoįvykio metu žuvo žmogus, vienai nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kitiems keturiems nukentėjusiesiems padaryti nesunkūs ir nežymūs sveikatos sutrikdymai. Be to, M. D. šį nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės jo vairuoti. Nors šiuo atveju vairavimo išgėrus negalima traktuoti kaip nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes tai yra šį nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, tačiau šios aplinkybės rodo M. D. požiūrį į nusistovėjusias ir valstybės ginamas moralės bei dorovės normas. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino teigiamus nuteistąjį charakterizuojančius požymius bei jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir, nepaisant nusikaltimo pavojingumo laipsnio – sunkių jo pasekmių, padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, jog, pritaikius BK 75str. nuostatas M. D. atžvilgiu ir bausmės vykdymą jam atidėjus, bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Paskyrus M. D. už šią veiką laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus, numatyta BK 41 straipsnyje bausmės paskirtis-kaip sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį,-tampa sunkiai įgyvendinama, nes bausmė tokiu atveju ištiktųjų nevykdoma.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į M. D. padaryto nusikaltimo sunkias pasekmes, jo požiūrį į nusistovėjusias bei valstybės saugomas dorovines ir moralines nuostatas, taip pat nukentėjusiųjų nuomonę, mano, kad jam reikia skirti realią laisvės atėmimo bausmę. O atsižvelgus į tai, kad yra viena M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei tai, kad anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, teisėjų kolegija mano, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei sankcijoje už tokį nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, yra teisinga.

Pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, jog M. D. padarė sunkų nusikaltimą, todėl patikslinama, jog nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, o vadovaujantis BK 11str.2d., tik tyčiniai nusikaltimai skirstomi pagal pavojingumo laipsnį.

Teisėjų kolegija, nuodugniai ištyrusi visą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Jonavos rajono apylinkės teismo padaryta išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam M. D. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, yra nepagrįsta ir neteisėta.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

2007 m. lapkričio mėn. 15 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. D. taikytas LR BK 75str. ir bausmės vykdymas atidėtas (3) trejiems metams bei paskirtas įpareigojimas iki 2010-09-30 atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai.

Paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje.

Bausmės pradžia laikyti sulaikymo dieną.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.