Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis I. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 10 d., 21.00 val., iki 2014 m. birželio 11 d., 12.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine Ž. J. metu, tyčia rankomis ir kojomis bei tyrimo metu tiksliai nenustatytu pailgos, cilindro formos ar briauną turinčiu daiktu sudavė nukentėjusiajai ne mažiau dešimties smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas dešinio dilbio ir dešinio riešo poodines kraujosruvas, poodines kraujosruvas juosmens dešinėje ir kairiame sėdmenyje - sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veide, odos nubrozdinimu veido dešinėje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais - sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, nuo ko nukentėjusiojo mirė ir taip tyčia nužudė savo šeimos narį - sugyventinę Ž. J..

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad žuvusioji Ž. J. yra jo sugyventinė, su kuria kartu gyveno apie dvylika metų. Gyveno jo sesers name, (duomenys neskelbtini). Dar iki įvykio nukentėjusioji gėrė apie dvi savaites, nevalgė, niekur nėjo, visada buvo namuose. Ant pastarosios veido buvo sužalojimai, nes sekmadienį tarp jų įvyko konfliktas dėl to, kad ji pusnuogė vaikščiojo po kiemą, todėl jis jai sudavė į veidą, buvo kraujosruva veide. Ž. dar taip pat buvo nugriuvusi ant malkų, dėl ko atsirado kraujosruva ant šono. 2014 m. birželio 10 d., nuo ryto jis ir Ž. J. visą dieną buvo kartu, gėrė alkoholinius gėrimus. Anksčiau jis buvo nusipirkęs daug alaus, kurį jie ir gėrė. Tuo metu Ž. turėjo nedarbingumo lapelį ir nuo pirmadienio jai reikėjo išeiti į darbą, todėl vakare jis jai liepė eiti pailsėti. Dar padėjo jai nusirengti ir paguldė, prie jos lovos pastatė kibirą, o pats nuėjo miegoti į kitą kambarį, nes būdama neblaivi, sugyventinė dažnai keldavosi šlapintis, blaškydavosi, nuolat jį žadindavo ir taip jam trukdė ilsėtis. Išeidamas, užgesino šviesą ir uždarė kambario duris. Iki nuėjimo miegoti, Ž. su juo išgėrė apie du vieno litro talpos butelius alaus ir buvo stipriai išgėrusi, bet negriuvinėjo. Kambaryje, kuriame miegojo Ž., dar buvo likę alkoholinių gėrimų. Naktį jokio triukšmo negirdėjo. Namus nakčiai rakindavo. Atsikėlęs ryte, jis atsirakino duris ir išėjo iš namo, išleido vištas, pašėrė šunį, po to nuėjo į Ž. J. kambarį, kur rado ant žemės gulinčią kruviną Ž.. Ž. J. buvo apsirengusi taip pačiais apatiniais grabužiais, kuriais jis ją vakare paguldė į lovą. Rankoje ši laikė nugertą butelį alaus. Ji dar kvėpavo, tik jau nieko nebeatsakė. Tuomet jis perkėlė pastarąją į lovą ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai nustatė, kad sugyventinė yra mirusi. Po to greitoji pagalba išvažiavo, o jis liko laukti policijos. Kaltu neprisipažįsta, nes nei vakare, nei naktį Ž. J. nemušė. Kaip galėjo atsirasti jos sužalojimai nežino. Jo manymu, Ž. buvo labai girta ir galėjo pati susižaloti krisdama ant grindų, taip pat atsitrenkdama į kambaryje buvusios dvigulės lovos medinius galus, spintelę. Dėl didelio kiekio kraujo dėmių kambaryje paaiškinti nieko negali, kraujo dėmės ant sienų tapetų galėjo atsirasti Ž. J. bandant įjungti šviesą, nes toje vietoje yra elektros jungiklis. Kibirą ji galėjo sulaužyti ant jo nugriūdama. Iš vakaro krosnies apatinės durelės nebuvo nukritusios. Kodėl jos buvo nukritusios ryte, negali paaiškinti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašė jais vadovautis.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 182-184, 189-193), kaltinamasis, be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad su sugyventine Ž. J. 2-3 savaites be perstojimo pastoviai gėrė alkoholinius gėrimus. Jis niekur nedirba, gauna invalidumo pašalpą. Minėtame name gyvena su sugyventine tik dviese, šalia yra kaimynai. Ž. J. buvo priklausoma nuo alkoholio. Būdavo, kad jie negeria 3-4 mėnesius, o po to kai užgerdavo, negalėdavo sustoti. 2014 m. birželio 10 d., apie 21.00 val. pamatė, kad sugyventinė Ž. J. nuėjo pas pažįstamą L. L., tai matė, nes tuo metu sėdėjo sode –pavėsinėje. Mano, kad ji nuėjo ieškoti jo. Po kažkiek laiko Ž. J. sugrįžo namo, pamatė, kad jis namuose. Ji paprašė alaus, jis jai davė „bloką“ alaus, t. y. 6 butelius po 1 l talpos, 7,5 procentų stiprumo ir nuėjo į savo kambarį. Ž. J. buvo sveika, nesimatė jokių sužalojimų ant jos kūno. Tą vakarą jis nuėjo miegoti apie 22.00 val. girdėjo, kad Ž. J. kitame kambaryje vaikšto, geria alų. Visą naktį miegojo ir nieko įtartino negirdėjo. Prie namo yra pririšti šunys, tačiau negirdėjo, kad naktį jie lotų. Ryte užėjęs į kambarį, pamatė Ž., gulinčią ant grindų prie spintos. Iš karto pastebėjo, kad jos veidas kruvinas, sužalota galva. Kraujo buvo ir kitose kambario vietose. Jis ją paguldė ant lovos, apiplovė veidą. Ž. J. buvo apsirengusi tik marškinėliais, t. y. pusiau nuoga. Išvakarėse, apie 22.00 val., jie sugrįžo namo. Jis užrakino namo įėjimo duris – tai daro įprastai. Ž. J. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau ji paėmė dar šešis butelius po vieną litrą talpos, stipraus alaus ir nuėjo į savo kambarį. Jis palydėjo ją į jos kambarį. Ji atsigulė į lovą su tais viršutiniais drabužiais su kuriais vaikščiojo: raudonos spalvos užsegamu užtrauktuku chalatu ir kelnėmis. Krosnimi esančia kambaryje, naudojosi maždaug savaitę iki Ž. mirties. Sudegino joje popierius. Prie krosnies pastoviai yra žarsteklis, juo naudojosi maždaug prieš savaitę. Maždaug prieš dvi savaites, tarp jo ir sugyventinės Ž. J. buvo kilęs asmeninis konfliktas, tada jis jai gulinčiai lovoje sudavė du smūgius rankomis per kojas, daugiau jos nemušė.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais

Nukentėjusysis J. Č. parodė, kad žuvusioji yra jo dukra, kuri su kaltinamuoju gyveno apie dvylika metų. Kol dukra su sugyventiniu gyveno pas jį (nukentėjusįjį), viskas buvo gerai. Maždaug prieš penkis metus, kuomet jie persikėlė gyventi į kaimą, dukra su sugyventiniu dažnai užgerdavo, nors dukra dirbo. Jis (nukentėjusysis) dažnai, daugiausia penktadieniais nuvažiuodavo pas dukrą, visi eidavo prie ežero, kepdavo šašlykus, išgerdavo. Kai Ž. išgerdavo, ji tapdavo agresyvi, kibdavo prie žmonių, šaukdavo ant jų, todėl dauguma kaimo žmonių jos nemėgo. Sužinojęs apie dukros mirtį, visas kaimas džiaugėsi, nes jos nekentė. Ji dažnai keldavo konfliktus su I. Š., priekaištaudavo, kad jis nedirba. Taip pat dukra turėjo polinkį į kitus vyrus ir dėl to „gaudavo“ nuo sugyventinio. Dėl I. Š. elgesio jam (nukentėjusiajam) dukra nesiskundė, tačiau pastarąją jis yra matęs su mėlynėmis. Žinojo, kad dukrai kelis kartus buvo sudavęs I. dėl jos netinkamo elgesio su svetimais vyrais. Buvo, kad Ž. užgerdavo maždaug savaitei. Paskutiniu metu nepastebėjo, kad ji būtų užgėrusi ilgesniam laikui. Ji gerdavo kartu su vyru. Apie dukros mirtį sužinojo 2014 m. birželio 11 d. ryte. Jam paskambino I. Š. ir pasakė, kad dukra kažkur nukrito ir jis iškvietė greitąją. Vėliau paskambino jo sesuo ir pasakė, kad atvykusi greitoji medicinos pagalba nustatė, jog Ž. mirė. Jis jis (nukentėjusysis) atvažiavo į kaimą, I. Š. sėdėjo kieme. Jis buvo labai susikrimtęs, susijaudinęs. Jo manymu, kaltinamasis nėra prisidėjęs prie dukros mirties, nes jis jį seniai pažįsta kaip gerą žmogų. Be to, jeigu namo durys nebuvo uždarytos, naktį kas nors galėjo užeiti į namus. Dukra išgėrusi sunkiai laikydavosi ant kojų, todėl galėjo nugriūti ir susižaloti pati. Ž. laidojo jis Byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3719,00 Lt turtinės žalos atlyginimo. Iš viso išleido apie 5000,00 Lt, gavo laidojimo pašalpą 1040,00 Lt. Šią sumą išskaičiavo iš 5000,00 Lt ji patirtų išlaidų. Civilinį ieškinį - turtinę ir 10 000,00 Lt neturtinę žalą prašo priteisti iš kalto asmens, tačiau jeigu teismas pripažintų, kad nusikaltimą padarė I. Š., civilinio ieškinio prašo iš jo nepriteisti, t. y. I. Š. atžvilgiu civilinio ieškinio atsisako. Dėl žalos atlyginimo jis taip pat kreipėsi į teisingumo ministeriją, bet atsakymo kol kas nėra gavęs. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 93-94), nukentėjusysis, be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad ankščiau jis yra pastebėjęs ant dukros Ž. J. išorinių sužalojimų, žinodavo, kad ją mušdavo sugyventinis I. Š., tačiau į tai nereaguodavo, kadangi manė, kad tai jų tarpusavio santykiai, o ir dukra nebuvo gėrio įsikūnijimas.

Liudytoja R. J. parodė, kad mirusioji yra jos mama, su kuria ji susitikdavo labai retai, dažniau susiskambindavo, nes nuo mažens ją augino tėvas, o su mama pradėjo bendrauti maždaug prieš trejus metus. Kada paskutinį kartą matė mamą, neprisimena, susitikdavo maždaug penkis kartus per metus. Mama su sugyventiniu gyveno maždaug dešimt metų (duomenys neskelbtini). Mama dirbo, uogaudavo, uogas pardavinėdavo. Į mamos asmeninį gyvenimą, ji nesigilino. Mama nesiskųsdavo, kad ją muštų sugyventinis. Pamena tik vieną kartą – maždaug prieš tris mėnesius iki mirties, kuomet paskambinusi mama paklausė, kokie yra tepalai nuo kraujosruvų. Ji minėjo, kad sumušė sugyventinis, tačiau dėl ko – nesakė. Sumuštos mamos nėra mačiusi. Mama turėjo polinkį vartoti alkoholinius gėrimus. Būdavo, kad užgerdavo kelias savaites, po to vėl kažkurį laiką sustodavo. Kai ji užgerdavo, pasiimdavo nedarbingumo lapelį ir į darną neidavo. Apie įvykį jai paskambinęs pranešė senelis. Tai buvo 2014 m. birželio mėnesį, dienos neatsimena, apie 14.00 val. Jis paaiškino, kad mama mirė, tačiau nuo ko – nesakė. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 104-106), liudytoja R. J., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad paskutinį kartą su mama kalbėjo telefonu 2014 metais birželio 1-4 dienomis, o vėliau t. y. birželio 05-10 dienomis ji jai skambino, tačiau ši ragelio nekėlė. Kai kalbėjo su ja, suprato, kad ji vėl „užgėrusi“. Ji iš mamos pasakojimų žinojo, kad kartais sugyventinis I. Š. muša ją. 2014 metais sausio-kovo mėnesį, tiksliai laiko neprisimena, jai skambino mama, sakė, kad I. Š. sudavė jai per veidą ir veide yra mėlynė. Taip pat šių metų pradžioje mama yra pasakojusi, kad ji grįžusi namo lovoje surado savo sugyventinį I. Š. su kažkokia mergina, kad ji ją ištempė į lauką, jos susimušė. N. T. pasakojo, kad Ž. J. ir jos sugyventinis I. Š. užsidarydavo savo name, vartodavo alkoholinius gėrimus, vėliau I. Š. ją mušdavo, ji tada atbėgdavo prašytis pagalbos.

Liudytoja N. T. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, su kuriuo gyveno viename kieme, tik skirtinguose namuose. Ž. ir I. gyveno kartu, turėjo turėjo daržą, laikė vištas. Ž. dirbo ir kai ji gerdavo, brolis keldavosi 4 valandą ryto ir veždavo ją į darbą. Abu vartodavo alkoholinius gėrimus, būdavo, kad užgerdavo po kelias savaites abu, būdavo, kad užgerdavo viena Ž.. Tada brolis nuo jos slėpdavo degtinę, sakydavo baigti gerti, bet ji vis tiek gerdavo, reikalaudavo duoti išgerti, keldavo skandalus ir brolis važiuodavo pirkti degtinės. Būdavo, kad girti brolis su Ž. konfliktuodavo, bardavosi, tačiau jie niekada nesimušė. Kai užgerdavo, Ž. neidavo į darbą, pasiimdavo nedarbingumo lapelį. 2014 m. birželio 11 d. ji atsikėlė 6.00 val. ryto, nes 07.10 val. su kitu broliu važiavo į darbą. Tuo metu matė kaip brolis I. ėjo šerti vištų, vaikščiojo kieme. Jis buvo labai ramus ir nieko nesakė. Prieš šį įvykį brolis su Ž. gėrė apie dvi savaites, nors antrą savaitę brolis gėrė tik alų. Išvakarėse Ž. ji matė iš toli pro langą, vaikštančią namo viduje. Ar ji buvo girta, nematė. Ar Ž. buvo sumušta prieš šį įvykį, ji nematė. Apie Ž. mirtį jai telefonu pranešė dukra ir prašė grįžti į namus. Ji parašė SMS žinutę, kas I. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, po to atvažiavo policija. Įvykio naktį jokio triukšmo brolio name negirdėjo. Taip pat negirdėjo, kad tą naktį kas nors pas juos ateitų. Po įvykio, kambaryje, kuriame miegojo Ž., buvo labai daug kraujo. Kraujas buvo ant sienos, prie pečiaus, prie lovos, prie lovos stovėjo kibiras su kažkokiu raudonu skysčiu. Jos manymu, brolis negalėjo užmušti Ž., nes jie vienas kitą labai mylėjo. Tiek būdamas blaivas, tiek išgėręs, brolis elgdavosi ramiai. Ž. buvo labai agresyvi ir kai būdama blaiva ir kai girta, tik girta būdavo dar agresyvesnė. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 107-108, 109-111), liudytoja N. T., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad brolis I. Š. su sugyventine Ž. J. gyveno kartu apie dvylika metų jo tėvų name, o ji šalia pasistatė namą ir jame gyvena su savo šeima. Brolis niekur nedirbo, jis turėjo dalinį nedarbingumą dėl stuburo problemų, prižiūrėjo namą, vedė ūkį. Brolio sugyventinė Ž. J. dirbo valytoja Vilniaus mieste, brolis su automobiliu vežiodavo ją į darbą. Kai brolis su sugyventine užgerdavo, jie niekur neidavo, brolis dar retkarčiais išeidavo į kiemą, o Ž. J. iš namų neišeidavo. 2014 metais gegužės mėnesio pabaigoje I. Š. su sugyventine Ž. J. pradėjo gerti. Ž. J. 2014 m. birželio 10 d. matė apie 18.00 val. pro jų namo langą. Ji buvo neblaivi. Tą vakarą ant Ž. J. kūno, veido ji jokių sužalojimų nematė.

Liudytoja K. P. parodė, kad dirba UAB „T. C.“ valymo objekto UAB „V. p.“ vadovė. Ž. nuo 2012 metų buvo jos darbuotoja. Kaltinamąjį yra mačiusi tik iš tolo, kai šis atveždavo Ž. į darbą. Ž. dirbo gerai, bet kartais užgerdavo ir tada ji imdavo atostogas arba nedarbingumo lapelį. Pora kartų yra mačiusi, kad ji buvo sumušta, ant veido matėsi kraujosruvos. Tuomet ji nieko nesakė, kad ją būtų mušęs sugyventinis. Ji nesiskundė, bet gėdinosi tokia ateiti į darbą. Ji (liudytoja) pati nematė, kokių nors sužalojimų ant Ž. J. kūno, tačiau kitos moterys lai pasakojo, kad tokie sumušimai buvo ir Ž. joms sakė, jog ją mušė “savas”. Ikiteisminio tyrimo metu jos duotais parodymais galima vadovautis, tik, matyt, tyrėja neteisingai ją suprato ir užrašė, kad ji matė sumušimus ant Ž. kūno, nors taip nebuvo. Ši aplinkybė jai buvo žinoma iš kitų darbuotojų pasakojimų.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 147-148), liudytoja K. P., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad 2013 metais balandžio mėnesį jai paskambino Ž. J. ir pasakė kad negali atvykti į darbą, nes jos veidas labai sumuštas. Kai Ž. atvažiavo, jos veidas buvo sumuštas. Tokių atvejų buvo keletas. Nuo 2014 m. gegužės 25 d. ji turėjo nedarbingumo lapelį ir į darbą turėjo išeiti 2014 m. birželio 9 d., tačiau neišėjo. Pastaruoju metu Ž. J. skundėsi santykių pablogėjimu su sugyventiniu, buvo sakiusi, kad važiuos gyventi į Vokietiją, pas seserį.

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK KPS tyrėjos 2014-06-11 tarnybiniu pranešimu (b. l. 1) pasitvirtina, kad 2014 m. birželio 11 d., apie 12.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), lovoje rastas Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) lavonas su daugybinėmis kraujosruvomis visame kūne bei galima žaizda galvos srityje.

Iš 2014-06-11 įvykio vietos apžiūros protokolo, jo priedų – fotonuotraukų (t. 1, b. l. 5-38) matyti, kad atlikus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą, nustatyta, jog kambaryje, dvigulėje lovoje guli moteriškos lyties lavonas (Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini)), pridengtas margo užvalkalo antklode, kurios dešinysis viršutinis kraštas yra su apdžiūvusio kraujo pėdsakus primenančiomis dėmėmis. Lavonas aprengtas rusvai žalsva maikute, kuri sukelta iki krūtų apačios. Lavono galvos plaukai pakaušinėje srityje, daugiau dešinėje pusėje gausiai permirkę krauju. Nuo kraujuotų plaukų sutepti marškinėliai nugariniame paviršiuje. Veidas švarus, kairio skruosto ir abiejų vokų bei smilkinio srityje yra melsvai violetinė kraujosruva, kairio ausies kaušelio krašte yra melsvos spalvos nedidelė kraujosruva, daugybinės kraujosruvos abiejose rankose, krūtinėje, juosmens, dubens, kojų įvairiuose paviršiuose. Alkūnių, kelių bei rankų pirštų paviršiuose yra nubrozdinimo žymių. Kairės rankos pirštų nagų kontūruose matomi sutepimo krauju pėdsakai, dešinės rankos pirštai nugariniuose paviršiuose ir delnas su dalinai apdžiuvusio kraujo pėdsakais., pavienių paviršinių kraujo sutepimų yra blauzdų ir šlaunų paviršiuose, padai - su sutepimu kraujo pėdsakais. Šalia lovos, šone prie galvūgalio ant kilimo guli rudos spalvos moteriški marškinėliai be rankovių, šlapi, ant jų matosi raudonos spalvos skysčio dėmės, panašios į kraują. Šalia lovos prie galvūgalio stovi baltis spalvos plastikinis kibiras, kuriame yra trečdalis raudonos rusvos spalvos skysčio. Prie spintos, ant rytinės sienos 25 cm nuo grindų ir 70 cm nuo rytinės-pietinės sienos kampo yra ant sienos tapeto 55x22 cm dydžio raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Ant šalia spintos esančių durų staktos ir šalia jos kairėje pusėje 1,20 m nuo grindų yra 22x22 cm dydžio raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Šalia durų slenksčio ant grindų matosi 6 raudonos spalvos lašai. Tarp lovos ir spintos ant kilimo yra raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, 42x42 cm dydžio dėmė. Prie lovos ant grindų guli raudonos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, ant kurių yra raudonos spalvos skysčio dėmės, panašios į kraują. Šalia marškinėlių ant grindų yra 30x26 cm dydžio raudonos spalvos skysčio dėmė, panaši į kraują. Ant šios dėmės stovi sulaužytas, mėlynos spalvos plastikinis kibiras. Praėjime tarp kambarių yra koklinis pečius, kurio viršutinės, metalinės durelės yra uždarytas, ant jų rankenėlės matomos raudonos spalvos skysčio dėmės, panašios į kraują. Apatinių durelių nėra, ant apatinių durelių rėmo viršutinės dalies yra du šviesūs plaukai. Prie pečiaus, ant grindų prisukta skarda, ant kurios yra 50x20 cm dydžio raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Šalia dėmės matosi pavieniai raudonos spalvos skysčio lašai. Ant skardos, 30 cm atstumu nuo pečiaus guli metalinės pečiaus durelės, šalia jų guli žarsteklis. Virtuvėje ant grindų matosi lašai, panašūs į kraują. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimta kraujo nuoplovos nuo virtuvės grindų, nuo grindų praėjime tarp kambarių prie krosnies, biologiniai pėdsakai nuo žarsteklio rankenos, nuo krosnies durelių rėmo, kraujo nuoplovos nuo krosnies viršutinių durelių rankenėlės, dvi tapetų iškarpos su kraujo pėdsakais, metalinis žarsteklis, raudonos spalvos marškinėliai, krosnies apatinės durelės su biologiniais pėdsakais. Minėti daiktai prijungti prie baudžiamosios bylos (t. 1, b. l. 41-42).

Pagal 2014-07-01 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 43-44) buvo paimtas mirusiosios Ž. J. kraujo pavyzdys.

Pagal 2014-06-16 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 1, b. l. 45) buvo paimtas liudytojos A. B. seilių (DNR) lyginamasis pavyzdys.

Pagal 2014-06-16 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 1, b. l. 46) buvo paimtas kaltinamojo I. Š. seilių (DNR) lyginamasis pavyzdys.

Pagal 2014-06-18 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 91-92) buvo paimti mirusios Ž. J. apatiniai marškinėliai.

2014-09-03 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Specialisto išvada Nr. 140-(3366)-IS1-4355 (t. 1, b. l. 52-53) nustatyta, kad ant marškinėlių, paimtų 2014-06-11 įvykio vietos apžiūros metu, taip pat ant marškinėlių, pateiktų pagal 2014-06-18 daiktų pateikimo protokolą, rastos metalizacijos dalelės. Ant tyrimui pateiktų marškinėlių (2 vnt.) paviršių nerasta metalizacijos dalelių, kurių cheminė sudėtis vienarūšė žarsteklio, paimto 2014-06-11 įvykio vietos apžiūros metu, iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), metalo cheminei sudėčiai.

2014-11-03 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Specialisto išvada Nr. 140-(3365)-IS1-5695 (t. 1, b. l. 56-59) nustatyta, kad ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova nuo žarsteklio rankenos, padaryta 2014-06-11 apžiūrint įvykio vietą rasta žmogaus kraujo, susimaišiusio su ne mažiau nei dar vieno asmens biologiniais pėdsakais, kur žmogaus kraujas ir žmogaus biologiniai pėdsakai yra netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova nuo viršutinių krosnies durelių rankenėlės, tampono, tiriant pažymėto Nr. 3, su nuoplova nuo virtuvės grindų, tampono, tiriant pažymėto Nr. 4, su nuoplova nuo svetainės grindų, marškinėlių ir žarsteklio, paimtų 2014-06-11 apžiūrint įvykio vietą - namą, esantį (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su Ž. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų Ž. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000000006 %. Ant tirti pateiktų Ž. J. apatinių marškinėlių, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su Ž. J. genotipu. Ant tirti pateiktų krosnies durelių, paimtų 2014-06-11 apžiūrint įvykio vietą, žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Tirti pateikti objektai, panašūs į plaukus, tiriant pažymėti Nr. 1, Nr. 2, paimti apžiūrint įvykio vietą yra žmogaus plaukai, netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paimti 2014-06-11 įvykio vietos apžiūros metu, iš namo, esančio (duomenys neskelbtini): žarsteklis, raudonos spalvos marškinėliai bei apatiniai marškinėliai, paimti iš valstybinės teismo medicinos tarnybos perduoti saugojimui (t. 1, b. l. 61-62, 63).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paimti 2014-06-11 įvykio vietos apžiūros metu, iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), 4 tamponai (4 nuoplovos), krosnies durelės, du plaukai, I. Š. seilių pavyzdys, A. B. seilių pavyzdys, Ž. J. kraujo pavyzdys perduoti saugojimui (t.1, b. l. 63-65).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (t. 1, b. l. 66)( matyti, kad 2014 m. birželio 11 d., 11.36 val., buvo gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini) Atvykus į vietą, rasta lovoje gulinti mirusi moteris su daugybinėmis kraujosruvomis visame kūne.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. M 780/14(01) (t. 1, b. l. 70-79) pasitvirtina, kad Ž. J. mirė nuo galvos sumušimo: poodinės kraujosruvos veide, odos nubrozdinimas veido dešinėje, kraujo išsiliejimas po galvos kietuoju dangalu (180 g. svorio), kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju.

Ž. J. lavone nustatyti šie sužalojimai:

- 3.1. galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veide, odos nubrozdinimu veido dešinėje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais 12-os valandų laikotarpyje iki nukentėjusiosios mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Veido sužalojimų lokalizacija ir pobūdis, kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu lokalizacija bei kraujo išsiliejimo po galvos smegenų minkštaisiais dangalais lokalizacija ir pobūdis rodo, kad kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalas galimai sukėlė kontaktai su kietais bukais daiktais veido srityje, aukščiau nurodytų kraujosruvų vietose;

- 3.2. 37-ios poodinės kraujosruvos liemenyje, rankose, kojose, 1-as odos nubrozdinimas nugaroje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais 12-os valandų laikotarpyje iki nukentėjusiosios mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

- 3.3. 3-ys poodinės kraujosruvos juosmens dešinėje ir kairiame sėdmenyje galimai padarytos kietu (-ais) buku (-ais), pailgos, cilindro formos ar briauną turinčiu (-iais) daiktu (-ais) 12-os valandų laikotarpyje iki nukentėjusiosios mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

- 3.4. 37-ios poodinės kraujosruvos liemenyje, rankose, kojose padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais 3-6 paros iki nukentėjusiosios mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

- 3.5. muštinė žaizda pakaušio srityje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi 12-os valandų laikotarpyje iki nukentėjusiosios mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3.2., 3.4., 3.5. punktuose išvardytos poodinės kraujosruvos ir muštinė žaizda pakaušio srityje galėjo susidaryti nukentėjusiajai griuvinėjant ar atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ir/ar paviršius.

3.1. punkte išvardytos poodinės kraujosruvos veide griuvimui nebūdingos.

3.1. punkte išvardytas sužalojimas padarytas mažiausiai 5-iais trauminiais poveikiais.

3.1. punkte išvardyti sužalojimai galėjo susidaryti ir suduodant smūgius nukentėjusiajai.

3.2. punkte išvardyti sužalojimai padaryti mažiausiai 38-iais trauminiais poveikiais.

3.3. punkte išvardyti sužalojimai griuvimui nebūdingi.

3.3. punkte išvardyti sužalojimai padaryti mažiausiai 3-is trauminiais poveikiais.

3.3. punkte išvardyti sužalojimai galėjo susidaryti ir suduodant smūgius nukentėjusiajai.

3.4. punkte išvardyti sužalojimai padaryti mažiausiai 37-iais trauminiais poveikiais.

3.4. punkte išvardyti sužalojimai padaryti 3-6 paros iki nukentėjusiosios mirties.

3.5. punkte išvardytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.

3.1, 3.2, 3.3, 3.5, punktuose išvardyti sužalojimai padaryti 12-os valandų laikotarpyje iki nukentėjusiosios mirties, neilgai trukus vienas po kito, dėl to pasisakyti, kuris iš sužalojimų padarytas aukščiau, kuris vėliau, pasisakyti nėra galimybės.

3.2. ir 3.4. punkte išvardytos poodinės kraujosruvos dešinio dilbio viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, 3.2. punkte išvardytos poodinės kraujosruvos dešinio riešo išoriniame paviršiuje bei 3.4. punkte išvardytos poodinės kraujosruvos kairio dilbio vidurio trečdalio nugariniame paviršiuje galėjo susidaryti nukentėjusiajai ir ginantis nuo smūgių.

Po 3.1. punkte išvardytų sužalojimų padarymo nukentėjusioji kurį tai laiką galėjo atlikti savarankiškus veiksmus kol po galvos smegenų kietuoju dangalu išsiliejęs kraujas nesuspaudė smegenų ir nukentėjusioji prarado sąmonę, jeigu neprarado sąmonės iš karto po patirtų sužalojimų.

Nukentėjusiosios kūne užsifiksavo mažiausiai dviejų skirtingų traumuojančių kontaktinių paviršių požymiai.

3.3. punkte išvardytos 3-ys poodinės kraujosruvos juosmens dešinėje ir kairiame sėdmenyje galimai padarytos kietu (-ais) buku (-ais), pailgos, cilindro formos, ar briauną turinčiu (-iais) daiktu (-ais).

Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota Ž. J. lavono apžiūros metu įvykio vietoje 2014-06-11 d. 14.40 val. rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone galėjo praeiti 3-6 val. laiko.