Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, kuriuo M. T. pripažintas kaltu bei jam skirta laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad kartu ir išvien su kitais dviem asmenimis neteisėtai paėmė keturis automobilius. M. T. paskirta 1 metų 6 mėnesių (545 dienų) laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teismui pateikė teikimą, vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR spręsti Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, priimto M. T. atžvilgiu, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą.

M. T., Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrai (Šilalė) bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus koordinatoriui buvo išsiųstas parnešimas apie teikimo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.

M. T. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra (Šilalė) nustatytu terminu jokių dokumentų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkinamas.

Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsnį, Švedijos Karalystė (išduodančioji valstybė) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) nuosprendį, kuriuo M. T. nuteistas pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 8 straipsnio 4 skyrių, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu ir liudijimą nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 8 skyriaus 1 straipsnis numato, kad tas, kuris su tikslu pasisavinti, neteisėtai paima tai, kas kitam priklauso, nuteisiamas, jei grobimas sukėlė žalos, už vagystę, daugiausiai dvejų metų laisvės atėmimo bausme. 8 skyriaus 4 straipsnyje numatyta, jei nusikaltimas, numatytas 1 straipsnyje, laikytinas sunkiu, teisiama už vagystę - sunkų nusikaltimą, mažiausiai šešių mėnesių, o daugiausiai - šešerių metų laisvės atėmimo.

M. T. Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio duomenimis, kartu ir išvien su kitais dviem asmenimis neteisėtai paėmė keturis automobilius, remiantis žemiau pateiktais aprašymais: automobilis BMW, valstybiniais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) kurio vertė siekė tarp 120.000 ir 160.000 kronų, priklausantis (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“. Tai įvyko tarp 2019 m. spalio 7 d. ir 2019 m. spalio 8 d. adresu (duomenys neskelbtini) rajone, Švedijoje; automobilis BMW, valstybiniais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini), kurio vertė siekė tarp 130.000 ir 200.000 kronų, priklausantis (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“. Tai įvyko tarp 2019 m. spalio 7 d. ir 2019 m. spalio 8 d. adresu (duomenys neskelbtini) rajone, Švedijoje; automobilis BMW, valstybiniais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) kurio vertė siekė tarp 138.000 ir 200.000 kronų, priklausantis „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini). Tai įvyko 2019 m. spalio 6 d. adresu (duomenys neskelbtini) rajone, Švedijoje; automobilis BMW, valstybiniais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) kurio vertė siekė tarp 250.000 ir 280.000 kronų, priklausantis (duomenys neskelbtini). Tai įvyko 2019 m. spalio 4 d. adresu (duomenys neskelbtini) rajone, Švedijoje. Šios vagystės sukėlė žalos. Šie nusikaltimai laikomi sunkiais, kadangi minėtosios vagystės buvo organizuotos, per trumpą laiko tarpą nukreiptos ne vieno automobilio atžvilgiu, vyko sistemingai, buvo gerai suplanuotos ir apgalvotos, taip pat, vagystėms įvykdyti reikėjo specialios įrangos, žinių ir įrankių. M. T. šias nusikalstamas veikas įvykdė tyčinėmis paskatomis vogti. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 13 d.

Kaip minėta, M. T. pavogtų automobilių vertė iš viso yra ne mažiau 840.000 Švedijos kronų. Patikrinus Lietuvos banko internetiniame puslapyje skelbiamus duomenis apie Švedijos kronos ir euro santykį, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y., 2019 m. spalio 4 d., santykis buvo toks – 1 Švedijos krona: 10,8105 Eur. Taigi, M. T. pavogtų automobilių vertė yra apie 77 702 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 12 500 Eur. Nuteistojo veikos kvalifikuotos kaip sunkūs nusikaltimai pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 8 skyriaus 4 straipsnį, kas pagal pateiktą išduodančiosios valstybės šių teisės normų aprašymą gali būti prilyginama nusikalstamoms veikoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (didelės vertės svetimo turto pagrobimas). Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos nacionaline teise asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Nuteistojo M. T. veikos, kvalifikuotos pagal anksčiau paminėtas Švedijos baudžiamojo kodekso nuostatas, už kurias jis nuteistas, suderintinos su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, už šio nusikaltimo padarymą minėto straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje, nepripažinti ir nevykdyti Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio nenustatyta.

Bylos duomenimis, M. T. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir sutinka būti perduotas Lietuvos Respublikai.

Byloje esančiame 2020 m. vasario 21 d. Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos Centrinio biuro teikime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 23 d. Linšiopingo (Linkopings) apylinkės teismas nuteisė M. T. 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už vagystę - sunkų nusikaltimą. Be to, apylinkės teismas nuspredė jį išssiųsti iš šios šalies (deportuoti) ir taikyti draudimą į šią šalį sugrįžti iki 2024 m. gruodžio 23 d. Anksčiausia galima lygtinio paleidimo į laisvę diena - 2020 m. spalio 4 d. Centrinio biuro atstovė, pasirašanti šį teikimą, informuoja, kad su T. kalbėjosi telefonu. Pokalbio metu jis nurodė, kad būtų geriau, jei bausmę jis galėtų vykdyti savo gimtinėje Lietuvoje, nes Lietuvoje gyvena T. žmona ir vaikai, šiuo metu jis negali su jais nei susitikti, nei kitokiu būdu palaikyti ryšių. Pradėjęs bausmės vykdymą kalėjime jis savo žmonai galėjo paskambinti tik vieną kartą - 10 minučių atvykimo skambutį. Daugiau jokių kitų ryšių su šeima jis nepalaiko. Kadangi tiek draugai, tiek šeima yra Lietuvoje, jis negali skirti pasimatymų. Perkėlimo į gimtinę atveju jis galėtų palaikyti ryšius ir matytis su savo artimaisiais. Be to, perkėlimas į Lietuvą palengvintų jo socialinę reabilitaciją j visuomenę, kurioje jis gali kalbėti savo gimtąja kalba, netoliese yra šeima. Su Švedija T. nesieja jokie saitai. Jis yra Lietuvos pilietis, neturi Švedijos gyventojų registre registruoto adreso Švedijoje. Jo gimtoji kalba yra lietuvių, švediškai jis nemoka, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Po atliktos laisvės atėmimo bausmės T. bus išsiųstas (deportuotas) iš Švedijos, todėl būtų sąmoninga bausmės vykdymą perkelti ten. Centrinio biuro atstovė, pasirašanti šį atsiliepimą, yra T. informavusi apie tai, kad Lietuva yra pripažinta kalta pažeidusi Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį. Nepaisant to, jo nuostata perkėlimo klausimu nepasikeitė. T. ir toliau pageidauja, kad bausmės vykdymas būtų perkeltas į Lietuvą. Jis norėtų, kad tai įvyktų kaip galima greičiau. Taip pat pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvos kalėjimų sąlygos atitinka minimalius tarptautinius reikalavimus. Tokiu būdu ir dėl kitų priežasčių esama tinkama pripažinimui ir vykdymui į Lietuvą persiųsti teismo nuosprendį. Taigi, sąlygos, keliamos Europos bausmių vykdymo įstatymo 2 skyriaus 1-3 straipsniuose yra patenkintos, todėl turi būti įvykdytas perkėlimas į Lietuvą.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodoma, jog suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, o suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu M. T. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos, todėl, suderinus Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su BK 178 straipsnio 3 dalies nuostatomis, M. T. paliekama paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaičiuojamas visas Švedijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas, kardomojo kalinimo laikas (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 6 dalis). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad iki 2020 m. vasario 25 d. M. T. buvo atlikęs 141 dieną paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš jų 77 dienas prieš paskelbiant teismo nuosprendį (nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. įskaitytinai).

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. T. atžvilgiu teismas įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalį teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad M. T. yra nuteistas už veiką, atitinkančią sunkaus nusikaltimo padarymą, bausmė nustatoma atlikti pataisos namuose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 71 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,

nutaria:

Teikimą tenkinti.

Pripažinti Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendį M. T. atžvilgiu ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nuteistam Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu (numeris (duomenys neskelbtini)) nustatytą veiką ir paskirtą bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalimi ir palikti paskirtą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2020 m. gegužės 19 d.

Į šios bausmės laiką įskaityti visą Švedijos Karalystės Linšiopingo apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliktąją dalį.

Nutartį nuteistasis ir jo gynėjas, prokuroras per 7 dienas nuo gavimo dienos gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, jo gynėjui, prokurorui, žiniai – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Įsiteisėjusios nutarties kopiją siųsti Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, vykdymui Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.