Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, gyvena ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016-03-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2017-12-27 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigoti 6 ( šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. kovo 17 d., apie 12.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia šeimos nare - sugyventine V. D. metu, mažametės V. D. akivaizdoje, tyčia ranka sugriebė V. D. už kairės rankos ir ją pastūmė, po ko ji dešiniu šonu nukrito ant stalo. Šiais savo veiksmais V. D. padarė poodinę kraujosruvą juosmenyje, pereinančią į dešinį šoną. Tokiu būdu D. B. kaltinamas sukėlęs nukentėjusiajai V. D. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdęs jos sveikatą.

Nukentėjusioji nepilnametė V. D., dalyvaujant psichologei K. V., paaiškino, kad tai galėjo būti 2018 m. kovo 17 d. Namuose ji buvo su tėčiu. Mama buvo išėjusi. Po kurio laiko grįžo mama. Ji buvo truputį išgėrusi. Po to sugrįžo D. B., jis taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kad jie apsvaigę, suprato, nes iš abiejų burnos sklido alkoholio kvapas. Nebūdavo dažnai, kad D. ir mama grįžtų neblaivūs. Grįžęs D., ėmė rėkauti. Ji skambino močiutei, kvietė ją atvažiuoti, skambino ir tėčiui. D. norėjo iš jos atimti telefoną, pastūmė, jos ir mamos atžvilgiu išsakė necenzūrinius žodžius. Ji su broliais užsidarė kambaryje. Būdama kambaryje, išgirdo garsą, lyg kažkas nukristų. Išgirdusi garsą, pažiūrėti nėjo, bijojo, pradėjus broliams verkti, juos ramino. Atvyko močiutė, tėtis ir policijos pareigūnai. Apie tai, kas nutiko, papasakojo mama, įvykio dieną ji sakė, kad ją pastūmė ir ji lyg trenkėsi į stalo kampą. D. B. su mama kartu gyveno apie metus. Iš pradžių su D. B. ji sutarė labai gerai, vėliau jau nelabai. Su mama ji sutaria gerai. Anksčiau lyg nėra buvę, kad D. naudotų smurtą prieš mamą. Šeimoje ne visada būdavo ramybė, kartais jie pykdavosi. Pykimosi metu abu garsiai kalbėdavosi, prie vaikų stengdavosi vienas kito atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartoti.

Blaivumo testu V. D. 2018-03-17 13.25 val., nustatytas 3,53 promilės girtumas (1t., b. l. 18-19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G889/2018(02) nustatyta, kad V. D. konstatuota poodinė kraujosruva juosmenyje, pereinanti į dešinį šoną, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1t., b. l. 41).

2018-04-15 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas (išklausyta užfiksuota informacija) garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro. Girdimas pokalbis tarp darbuotojos ir V. D. (1t., b. l. 69-70).

Blaivumo testu D. B. 2018-03-17 13.08 val., nustatytas 3.24 promilės girtumas (1t., b. l. 20).

2018-03-17 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2018 m. kovo 17 d. apie 12.34 val., iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus sugyventinis agresyvus, namuose trys mažamečiai vaikai. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė V. D.. 2018-03-17 į namus grįžo neblaivus sugyventinis D. B., kuris įžeidinėjo V. D. ir jos dukrą. D. B. stumdė V. D. ir ji nukrito ant stalo. Matėsi smurtą galintis įrodyti požymis - dešiniojo klubo srityje mėlynė (1t., b. l. 13-16).

2017-03-17 Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad, apžiūrėjus butą (duomenys neskelbtini), pėdsakų, tinkamų identifikavimui, neužfiksuota (1t., b. l. 7-12).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį, asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. D. B. kaltinamas tuo, kad tyčia ranka sugriebė V. D. už kairės rankos ir ją pastūmė, po ko ji dešiniu šonu nukrito ant stalo, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. D. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mažametės V. D. akivaizdoje, tyčia ranka sugriebė V. D. už kairės rankos ir ją pastūmė, po ko ji dešiniu šonu nukrito ant stalo, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Iš byloje esančių nukentėjusiosios V. D., policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados matyti, kad V. D. buvo padarytas sužalojimas - poodinė kraujosruva juosmenyje, pereinanti į dešinį šoną. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sužalojimas atsirado po kaltinamojo pastūmimo, kai ji atsitrenkė į stalą ir susižeidė šoną. Nurodė, kad kažkokį skausmą juto, bet ne per daugiausia pamena, labiau ėmė skaudėti ryte. Tą dieną nelabai ką atsiminė, žino, kad namuose pūtė į alkotesterį. Būdama blaivi, nuo tokio pastūmimo tikrai nebūtų nukritusi, nes nebuvo stipriai pastumta. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad įtakos jos nukritimui ant stalo turėjo išgertas alkoholio kiekis ir kilimas, už kurio galimai užkliuvo. Tuo tarpu nukentėjusioji V. D. iškviestam policijos pareigūnui dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo 2018-03-17 nurodė, kad D. B. ją stūmė ir ji, užkliuvusi už durų staktos, krito ant stalo, o po to - ant grindų (1 t., b. l. 13-16). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja, praėjus dienai po įvykio, V. D. nurodė, kad D. B. ją stipriai pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant stalo ir nežymiai susimušė dešinę koją, liko mėlynė, jautė skausmą (1 t., b. l. 24). Papildomos apklausos metu 2018-03-19 nukentėjusioji V. D. jau nurodė, kad po pastūmimo ji nukrito ir susižeidė šoną, juto skausmą dešiniame šone. Toje pačioje apklausoje taip pat nurodė, kad jai padaryti sužalojimai akies voke bei kraujosruvos ant rankos, nesusiję su 2018-03-17 įvykiu (1 t., b. l. 29). Atliekant medicininį tyrimą, ekspertei nukentėjusioji, paaiškindama įvykio aplinkybes, nurodė, kad kaltinamasis, suėmęs už kairio peties, ją stūmė, nuo ko griūdama atsitrenkė į medinio stalo kampą. Kaltinamasis D. B., apklaustas 2018-03-17 įvykio vietoje, policijos pareigūnams nurodė, kad jis nukentėjusiosios nemušė, nestumdė, nesupranta, už ką yra sulaikomas (1 t., b. l. 14-15). Apklaustas 2018-03-18 kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, neigė savo kaltę, teigė, kad namuose jokio smurto nebuvo, nukentėjusioji, vartodama alkoholį ir raminamuosius vaistus, elgiasi neadekvačiai (1 t., b. l. 95-96). Apklaustas kaip įtariamasis 2018-05-31, D. B. nurodė, kad konfliktavo su nukentėjusiąja V. D., nes sužinojo, kad ji turi kitą vyrą. Už rankos nukentėjusiajai nesugriebė, o tik ją pastūmė, nuo pastūmimo ji kažkur nukrito, neatsimena ar ant stalo, ar ant kėdės. Apklaustas 2018-07-09 teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad, paėmęs už kairės rankos ir būdamas supykęs, pastūmė V. D., D. nukrito ant stalo. Į prokurorės klausimą kaltinamasis paaiškino, kad, būnant virtuvėje ir V. D. pakilus nuo kėdės, ją pastūmė, ji atsirėmė į stalą ir atsisėdo. 2018-09-27 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad pastūmė nukentėjusiąją, po pastūmimo nukentėjusioji V. D. atsirėmė ranka į stalą, atsisėdo atgal į kėdę ir toliau rūkė. Teismui perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad pastūmė V. D., dėl ko ji nukrito ir susitrenkė šoną, nurodė, kad taip nebuvo, jis dabar teisme sako tiesą. Liudytojas N. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai BPK 276 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo perskaityti 2018-10-11 teisiamojo posėdžio metu, ir kuriuos jis patvirtino, nurodė, jog V. D. buvo akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio, aiškino, kad kaltinamasis ją stūmė ir ji nukrito ant stalo, akcentavo, kad buvo nugriuvusi, bei nerišliai nurodė, kad buvo užkliuvusi už durų staktos, dėl kokios priežasties užkliuvo, nepaaiškino, o kaltinamasis neigė kaltę, teigdamas, kad nieko V. D. nedarė (1 t., b. l. 54). Kad kaltinamasis neigė kaltę atvykusiems policijos pareigūnams, bei aplinkybę, kad nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis ją pastūmė, o ji nukrito ant stalo, nurodė ir liudytojas S. T. teisiamajame posėdyje, kurio parodymai BPK 276 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo perskaityti 2018-10-11 teisiamojo posėdžio metu. Nepilnametė nukentėjusioji V. D. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad paties įvykio ji nematė, tik, būdama savo kambaryje, išgirdo garsą, lyg kažkas nukristų. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. B., nukentėjusiosios mama, nurodė, kad ji paties įvykio nematė, apie įvykio aplinkybes sužinojo iš nukentėjusiosios, kuri pasakojo, kad dukra su kaltinamuoju susibarė, susimušė, susistumdė, D. B. pastūmė dukrą, ji nugriuvo, atsirado ant šono mėlynė. Taigi, šios liudytojos parodymai ne visiškai sutampa su nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymais bei kitais byloje esančiais ištirtais įrodymais. Duomenų, kad būtų nukentėjusioji susimušusi su kaltinamuoju, byloje iš viso nėra.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios V. D. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su kaltinime nurodytu įvykiu, atkreipia dėmesį, kad jos parodymai nėra nuoseklūs, prieštaringi tarpusavyje, jų kategoriškai nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Nukentėjusioji iš karto po įvykio atvykusiam policijos pareigūnui nurodė, kad ją stūmė D. B., ji nugriuvo ant stalo, po to ant grindų, nerišliai nurodė, kad nugriuvo užkliuvusi už durų staktos, kitą dieną po įvykio apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad kaltinamasis ją sugriebęs stipriai pastūmė, dėl ko ji nukrito ant stalo ir susimušė dešinę koją, liko mėlynė ir jaučia skausmą, tačiau aplinkybės, kad būtų nukritusi ant grindų, nenurodė, vėliau gi, 2018-03-19 papildomos apklausos metu jau nurodo, kad kaltinamasis ją sugriebęs už kairės rankos pastūmė, dėl ko ji nugriuvusi ant stalo susižeidė dešinį šoną, juto fizinį skausmą, o apklausta 2018-09-27 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad D. B. griebė už rankos ir nestipriai ją pastūmė, galimai kojai užsikabinus už kilimo, nukrito ant stalo ir susižeidė šoną, taip pat nurodė, kad įvykio dieną nelabai ką atsimena, tik žino, kad namuose pūtė į alkotesterį, medikų pagalbos jai nereikėjo, vyko pas medicinos ekspertą liepiama tyrėjos. Nukentėjusiosios V. D. paaiškinimai grindžiami specialisto išvada, kuri patvirtina faktą, kad V. D. poodinė kraujosruva juosmenyje, pereinanti į dešinį šoną, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis, tačiau specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog sužalojimas galėjo būti padarytas tiek nugriuvus pačiai, tiek ir pašalinės jėgos poveikyje. Daugiau byloje objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų D. B. kaltę - nėra. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tuoj po įvykio policijos pareigūnams paaiškino, kad jis nesmurtavo prieš nukentėjusiąją, jos nestumdė, apklaustas 2018-03-18 kaip įtariamasis, kaltę neigė, o apklaustas kaip įtariamasis 2018-05-31 nurodė, kad neprisimena, kad būtų sugriebęs V. D. už rankos, tik ją pastūmė, ir, kiek prisimena, ji kažkur nukrito, neprisimena ar ant stalo, ar ant kėdės. Apklaustas teisiamųjų posėdžių metu, prisipažino esantis kaltas iš dalies bei nurodė, kad kaltinamajame akte nurodytu metu ir nurodytu laiku iš tiesų tarp jo ir nukentėjusiosios buvo įvykęs žodinis konfliktas dėl to, kad nukentėjusioji jam pasakė, kad susirado kitą vyrą. Taip pat nurodė, kad prieš nukentėjusiąją nesmurtavo bei paneigė savo parodymus ankstesnio teisiamojo posėdžio metu ir teigė, kad, būdamas su nukentėjusiąja virtuvėje, ją pastūmė, nukentėjusioji atsirėmė ranka į stalą ir atsisėdo į kėdę, o susižaloti nukentėjusioji galėjo ir pati griuvinėdama ar atsitrenkdama į laipų turėklus, grįžtant iš jo brolio į namus, nes buvo labai girta.

Teismas byloje esančius įrodymus turi vertinti itin atsargiai ir negali jų laikyti pakankamais, norėdamas pašalinti byloje esančius prieštaravimus, t. y. kaltinamojo versiją, kad įvyko tik žodinis konfliktas, kurio metu jis nukentėjusiosios nesužalojo, o tik ją pastūmė, tačiau ji nenukrito, o atsirėmusi ranka į stalą atsisėdo į kėdę, ir jų pagrindu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Visų pirma, teismas yra saistomas vieno iš pagrindinių baudžiamosios teisės principų – in dubio pro reo, kuris įpareigoja, jog visos abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškintinos kaltinamojo naudai. Antra, teismas tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios paaiškinimus iš dalies turi vertinti kritiškai, nes tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios susiklostė priešiški santykiai - kaltinamojo teigimu, konfliktas įvyko dėl pas nukentėjusiąją atsiradusio kito vyro, ir abi paminėtos proceso šalys galimai turi tam tikro suinteresuotumo šios bylos baigtimi bei tam tikras aplinkybes interpretuoti savaip. Taip pat tam pagrindo turi ir nukentėjusiosios paaiškinimas teisiamojo posėdžio metu, kur ji nurodė, kad ankstesnėje baudžiamojoje byloje, kurioje D. B. buvo kaltinamas smurto prieš ją vartojimu, konflikto metu ji ir D. B. buvo išgėrę, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu apsimelavo, D. B. apkalbėjo, norėjo, kad jis „sėstų“, o teisme duodama parodymus, pasakė tiesą ir buvo nuteista už melagingus parodymus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į nukentėjusiosios paaiškinimą teisiamojo posėdžio metu, kur ji aiškino, kad ji iki to įvykio kitur kur nors susižaloti negalėjo, tačiau 2018-03-19 ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja, nurodė ant jos kūno esančius sužalojimus bei aiškino, kad šie jos sužalojimai nesusiję su 2018-03-17 įvykiu. Ši aplinkybė taip pat duoda pagrindą suabejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu. Be to, vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad V. D. 2018-03-17 13.25 val. alkotesteriu nustatytas 3.53 promilės, o D. B. - 3.24 promilės girtumas, o tai yra sunkus girtumo laipsnis. Pati V. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl girtumo neatsimena, kas jai skambino ir liepė grįžti į namus, ar dukra, ar dukros tėvas, kas vyko įvykio dieną, taip pat nelabai ką atsimena, tik žino, kad pūtė į alkotesterį. Iš telefoninių pokalbių suvestinės taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusioji buvo kaltinamojo sužalota, ji 2018 m. kovo 17 d. 12.30 val. skambindama bendrajam pagalbos centrui telefonu 112, nurodė, kad jai nieko nenutiko, kad triukšmauja sugyventinis, o į klausimą, ką jis daro, atsakė, kad nieko, mėlynės vien ant kūno, į klausimą, ar muša, atsakė, kad ne, kad buvo sumušęs anksčiau, kad dabar „bušavoja“, rėkauja ant vaikų (1. t., b. l. 70).

Teismui kyla pagrįstų abejonių, ar iš tiesų kaltinamasis pastūmė nukentėjusiąją ir ji nukrito ant stalo, ir ar ji jautė tokį fizinį skausmą, kuris yra ginamas baudžiamojo įstatymo. Šiai abejonei kilti pagrindą suteikia pačios nukentėjusiosios teiginys, kad ji kažkokį skausmą juto, ne per daugiausiai pamena, labiau skaudėjo ryte. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyse yra konstatavęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis būtų taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos. Byloje nustatyta, kad V. D. patirto skausmo neišreiškė nei balsu, nei kreipimusi į medikus, priešingai, nuo medikų siūlomos pagalbos atsisakė, kreipėsi tik į ekspertą sužalojimų užfiksavimui.

Be nukentėjusiosios prieštaringų ir nenuoseklių parodymų, byloje daugiau nesant jokių kitų patikimų duomenų, kad D. B. tyčia sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, nėra pagrindo besąlygiškai tikėti minimais nukentėjusiosios V. D. parodymais ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, remiantis iš esmės vien tik jais.

Pažymėtina, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas, jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Atsižvelgęs į visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų ir duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad kaltinamasis D. B. 2018 m. kovo 17 d., apie 12.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia sugyventine V. D. metu, mažametės V. D. akivaizdoje, tyčia ranka sugriebė V. D. už kairės rankos ir ją pastūmė, po ko ji dešiniu šonu nukrito ant stalo ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai V. D. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, t. y. nėra tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų, o tikėti vien nukentėjusiosios parodymais, kaip jau anksčiau minėta, teismas neturi teisinio pagrindo. Teismas konstatuoja, kad 2018 m. kovo 17 d., apie 12.30 val. tarp D. B. ir V. D. kilo konfliktas, tačiau nei nukentėjusiosios V. D., nei liudytojų paaiškinimai, nei specialisto išvada neįrodo D. B. tyčios sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir ją sužaloti. Kaltinamojo versijos, kad nukentėjusiosios nesužalojo, teismas negali paneigti, kaip ir pašalinti esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų dėl objektyvių duomenų trūkumo. Kadangi byloje nėra jokių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad D. B. tiesiogine tyčia panaudojo neteisėtus veiksmus V. D. atžvilgiu ir jai sukėlė fizinį skausmą, todėl teismas daro išvadą, kad atsakomybė D. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui – sugyventinei V. D., negali kilti. D. B. išteisinamas, nenustačius jo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nes byloje nėra pakankamai įrodymų tą padaryti (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas, kuriame CD diskas su nukentėjusiosios nepilnametės V. D. apklausa, vokas, kuriame CD diskas su garso įrašu iš BPC, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nenustačius jo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką, kuriame CD diskas su nukentėjusiosios nepilnametės V. D. apklausa, voką, kuriame CD diskas su garso įrašu iš BPC, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.