Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai:

Rasa Gudžiūnienė, Romualda Janovičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andžej Maciejevski, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Daivos Milevičienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, O. F. , T. B. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja antstolė Daiva Milevičienė kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti 2010 m. rugsėjo 9 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0012/10/01074, kuriuo skolininkui O. F. nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,3700 ha, esantį (duomenys neskelbtini) pardavė pirkėjui T. B. varžytinių metu pasiūliusiam didžiausią kainą. Nurodė, kad dalyvauti raštu varžytinėse užsiregistravo du dalyviai ir į varžytinių dieną į antstolių kontorą atvyko dar trys asmenys. Varžytinių metu, atplėšus vokus, paaiškėjo minėtų dviejų varžytinių dalyvių siūlomos kainos. Vieno dalyvio pasiūlyta kaina neatitiko įstatymų reikalavimo, buvo per maža. Kito varžytinių dalyvio, dalyvaujančio raštu kaina atitiko kainos pakėlimą 5 procentais. Todėl kiti varžytinėse dalyvaujantys dalyviai galėjo kainą pakelti kad ir vienu ar dviem litais. Todėl pirkėjas T. B. , varžytinių dalyvio raštu dalyvio UAB „Litectus“ pasiūlytą kainą pakėlęs vienu litu, laimėjo varžytines. Minėtas aktas kaip turto perleidimo sandoris atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra jokio pagrindo jį atsisakyti tvirtinti.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2010 m. rugsėjo 9 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0012/10/01074 ir pripažino žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,3700 ha, esančio (duomenys neskelbtini) , pardavimą pirkėjui T. B. neįvykusiu. Įsiteisėjus šiai nutarčiai, įpareigojo antstolę Daivą Milevičienę grąžinti pirkėjui T. B. sumokėtą sumą.

Teismas, nustatęs, kad ginčo turtas buvo įvertintas 76 000 Lt suma, antrosiose varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina turėjo sudaryti 60 proc. nuo daikto vertės, t.y. 45 600 Lt, pradėjus varžytynes ir atplėšus pirmąjį voką (AB „SEB bankas“), paaiškėjo, kad jo siūloma kaina lygi pradinei turto pardavimo kainai ir neatitinka nuostatos reikalaujančios, kad pirmas kainos padidėjimas sudarytų 5 procentus, atplėšus antrąjį voką (UAB „Litectus“), nustatyta, kad siūloma 86 860 Lt, t.y. kaina buvo padidinta daugiau kaip 90 procentų, padarė išvadą, kad šis siūlymas atitiko nuostatą, reikalaujančią pirmą kartą kainą pakelti 5 procentais, todėl ši suma turėjo būti laikoma pradine turto pardavimo iš varžytinių kaina, o pirmas kainos padidėjimas turėjo sudaryti 5 procentus ir tokiu atveju pirma dalyvio pasiūlyta kaina turėjo sudaryti ne mažesnę kaip 91203 Lt, tuo tarpu pirkėjo T. B. pasiūlyta kaina sudarė tik 86 861 Lt, t.y. žymiai mažiau.

Teismas konstatavo, kad antstolė pardavė skolininko turtą pažeisdama bendrą varžytinių vedimo tvarką, kas sąlygojo kreditoriaus, skolininko ir varžytinių dalyvio UAB “Litectus” interesų pažeidimą, todėl atsisakė tvirtinti 2010 m. rugsėjo 9 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą ir pripažino O. F. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , pardavimą pirkėjui T. B. neįvykusiu (CPK 725 str. 4 d.).

Pareiškėja antstolė Daiva Milevičienė atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti 2010-09-09 turto pardavimo iš varžytynių aktą.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad antrosiose varžytynėse nustačius parduodamo turto kainą Civilinio proceso kodekso 712 str. 2 d. pagrindu 86 860 Lt, kurią pasiūlė UAB „Litectus“, ir pirmam kainos padidinimui daugiau kaip 5 procentais atitikus teisės aktų keliamus reikalavimus, todėl T. B. padidinus kainą iki 86 861 Lt, t.y. pasiūlius didžiausią iš varžytynių parduodamo turto kainą, jis pagrįstai paskelbtas varžytynių laimėtoju.

Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias turto pardavimo iš varžytynių kainos nustatymą. Teismas nepagrįstai teigia, kad raštu pasiūlyta kaina, kuri jau vieną kartą yra padidinta įstatymo nustatytu dydžiu privalo dar kartą būti didinama minimaliu nustatytu dydžiu, o to neatlikus varžytynės laikomos neįvykusiomis CPK 717 str. 2 d. pagrindu.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias turto pardavimo iš varžytynių kainos nustatymą, varžytynių vedimo tvarką, todėl yra pagrindas tokią nutartį panaikinti.

Vykdomosios bylos Nr. 0012/10/01074 medžiaga nustatyta, kad antstolė vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1243V/2009 priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 0,3700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , asmeninės nuosavybės teise priklausantį O. F. , kreditorius AB „SEB bankas“ (vykd. b.l. 3-6). Pagal 2010 m. sausio 13 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą minėtas sklypas įvertintas 30 000 Lt (vykd. b.l. 16-32). AB „SEB bankas“ pareiškus prieštaravimus dėl turto įkainojimo, buvo paskirta skolininkui priklausančio turto ekspertizė, kurios metu parduodamo sklypo kaina nustatyta 76 000 Lt (vykd. b.l 50-56). 2010 m. liepos 14 d. vykusios pirmosios varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis, neatvykus nei vienam pirkėjui (vykd. b.l. 71). Antrosioms varžytinėms turto pardavimo kaina nustatyta 60 procentų nuo daikto vertės, kas sudarė 45 600 Lt sumą. Į antrąsias varžytines dalyvauti raštu užsiregistravo AB „SEB bankas“ ir UAB „Litectus“ (vykd. b.l. 102). Į varžytines atvyko Giedrius Pukas, UAB „Rukma“ ir T. B. (vykd. b.l. 113). Atplėšus dalybių raštu vokus, paaiškėjo, kad AB „SEB bankas“ pasiūlė 45 600 Lt (vykd. b.l. 95), o UAB „Litectus“ 86 860 Lt (vykd. b.l. 100). Pastarąją sumą antstolė laikė pradine turto pardavimo iš varžytinių kaina. T. B. pasiūlė vienu litu didesnę kainą – 86 861 Lt ir jam buvo parduotas turtas (vykd. b.l. 115-116, 120). Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti 2010 m. rugsėjo 9 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0012/10/01074 ir pripažindamas žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,3700 ha, esančio (duomenys neskelbtini) , pardavimą pirkėjui T. B. neįvykusiu, konstatavo, kad antstolė pardavė skolininko turtą pažeisdama bendrą varžytinių vedimo tvarką, kas sąlygojo kreditoriaus, skolininko ir varžytinių dalyvio UAB “Litectus” interesų pažeidimą, tačiau kolegija su tokiais teismo motyvais nesutinka.

Civilinio proceso kodekso 722 straipsnyje reglamentuojama antrųjų varžytynių sąlygos ir tvarka, numatant, kad jos vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų šio kodekso 681 str. nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Civilinio proceso kodekso 712 straipsnio 1 d. numatyta, kad varžytynėse asmuo gali dalyvauti raštu, laikydamasis kodekse nurodytų dalyvavimo varžytynėse sąlygų su šiame straipsnyje nurodytomis išimtimis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu raštu pasiūlyta kaina atitinka šio kodekso 713 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus (parduodant turtą iš varžytynių, pirmasis kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus pradinės turto pardavimo kainos, jeigu parduodamo turto pradinė kaina iki 50 000 Lt), ji laikoma pradine varžytynėse parduodamo turto kaina. Atsižvelgiant į tai, kad iš varžytynių parduodamo ginčo turto vertė pagal atliktą ekspertizę buvo nustatyta 76 000 Lt, o pirmosios varžytynės neįvyko, antrųjų varžytynių pradinė kaina turėjo sudaryti 45 600 Lt (60 proc. nuo 76 000 Lt). Įvertinant tai, kad antrosiose varžytynėse raštu dalyvavo AB SEB bankas ir UAB „Litectus“ iki varžytynių pateikdami savo pasiūlymus dėl kainos antstolei užklijuotuose vokuose, o pradėjus varžytynes antstolė paskelbė šiuos pirkėjus ir jų siūlomas pirkimo kainas, antstolė pagrįstai, laikydamasi Civilinio proceso kodekso 712 str. 2 d., 713 str. 4 d. reikalavimų, pirkėjo UAB „Litectus“ pasiūlytą kainą (86 860 Lt) pripažino pradine varžytynėse parduodamo turto kaina, o pirkėjui T. B. pasiūlius 86 861 Lt kainą, pripažino jį pirkėju, pasiūliusiu didžiausią kainą ir pardavė jam ginčo žemės sklypą.

Tokiu būdu kolegija sprendžia, kad esant padarytiems procesinės teisės pažeidimams, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti antstolės Daivos Milevičienės 2010 m. rugsėjo 9 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0012/10/01074, kuriuo skolininkui O. F. nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,3700 ha, esantį (duomenys neskelbtini) pardavė pirkėjui T. B. varžytinių metu pasiūliusiam didžiausią kainą (Civilinio proceso kodekso 337 str. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau šios išlaidos nepriteistinos atsižvelgiant į tai, kad jų išieškojimo išlaidos viršys išieškomą sumą (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti.

Patvirtinti 2010 m. rugsėjo 9 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0012/10/01074, kuriuo skolininkui O. F. nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,3700 ha, esantį (duomenys neskelbtini) pardavė pirkėjui T. B. varžytinių metu pasiūliusiam didžiausią kainą.