- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-21
- Bylos Nr.
- II-364-729/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00082-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. K.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 29 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-572-2021 (ROIK: 21130974765).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. kovo 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-572-2021 (ROIK: 21130974765) J. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį 500 Eur bauda už tai, kad ji 2021 m. kovo 11 d., 19:51 val., karantino paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) laikotarpiu, uždaroje erdvėje, adresu (duomenys neskelbtini), artimai kontaktavo su kitos šeimos ir (ar) namų ūkio asmenimis A. C., O. M. ( O. M.), tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1 punkto reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjos J. K. skundas, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundą motyvuoja tuo, kad 2021 m. kovo 11 d. adresu (duomenys neskelbtini), ji su savo sugyventiniu O. M. išsikvietė policiją dėl smurto. Policijai atvykus negalėjo tiksliai paaiškinti įvykio aplinkybių, nes buvo neblaivūs. 2021 m. kovo 29 d. abiems buvo paskirtos nuobaudos dėl dviejų šeimos ūkių bendravimo uždaroje patalpoje. Atvykusi policija to nusižengimo neužfiksavo, nes įvykio vietoje buvo tik vieno ūkio žmonės. Su sugyventiniu O. M. šventė Kovo 11-ąją. O. M. išėjo miegoti į kitą kambarį, tada atvažiavo jos draugė A. C.. Jos bendravo ir gėrė vyną atviroje lauko terasoje, laikantis atstumo, nes tai leidžia nuosavo namo sąlygos. Jos atvažiavo pasiimti draugas, kuris laukė lauke, jo vardo nežino. A. C. draugas išgirdo ginčą, kuris kilo su A. C., dėl sudaužytos taurės. Jis jai trenkė į žandą ir ausį, dėl ko ji krito. Išgirdęs šauksmą, iš miegamojo išbėgo O. M., kuriam A. C. draugas trenkė į nosį. Tada A. C. su draugu pasišalino. Neįvertinę sužalojimų ir dėl išgąsčio su O. M. iškvietė policiją. Per viso karantino laikotarpį nebuvo nusižengę, laikosi visų priimtų ribojimų. Gailisi dėl įvykusios situacijos.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su J. K. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir netenkintinas, paliekant galioti 2021 m. kovo 29 d. priimtą nutarimą. Nurodo, kad Institucijos nuomone nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes nustatyti faktai leidžia teigti, kad keturių asmenų susitikimas uždaroje aplinkoje sukėlė grėsmę užsikrėsti COVID-19 liga. 2021 m. kovo 11 d. Institucijoje registruotas pranešimas, kuriame nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją ir jos draugą namuose sumušė atvykę svečiai. Po gauto pranešimo į įvykio vietą išvyko Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, AP 2007, kurie nuvykę išsiaiškino, kad J. K., O. M., A. C. ir jos draugas, kuris buvo nenustatytas visi kartu kambaryje vakarojo, vartojo alkoholinius gėrimus. Įvykus konfliktui A. C. draugas sumušė pareiškėją ir O. M. bei kartu su A. C. iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu pareiškėja ir jos sugyventinis buvo neblaivūs. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, kuri buvo svetainės-virtuvės bendroje patalpoje, matėsi grumtynių vieta, vaišių stalas, indai, lėkštės, stiklinės, taurės, ant grindų išpilti gėrimų likučiai, stiklo šukės. Tiek pareiškėja, tiek jos draugas įvykio vietą nurodė būtent virtuvės-svetainės bendrą patalpą. Įvykio dieną lauke lijo ir buvo stiprus vėjas. Pareiškėjos nurodyti faktai yra akivaizdžiai melagingi ir neatitinkantys tikrovės, todėl policijos nuomone jais remtis netikslinga. Institucija su skundu nesutinka, nes jis yra neatitinkantis tikrovės ir nustatytų faktų bei tenkinus jį nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai. Prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. kovo 11 d. ji buvo atėjusi pas savo sugyventinį O. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini)., o ji pati su trim nepilnamečiais vaikais gyvena Šviesos g., Slengių k.; kadangi palaiko su O. M. artimus santykius, dažnai pas jį ateina, nakvoja, laiko save kaip ir vieno namų ūkio nariais. Tą dieną jiedu šventė, vartojo alkoholinius gėrimus, vakarieniavo. O. M. pavalgęs išėjo į miegamojo kambarį miegoti, o pas ją pabendrauti atvyko draugė A.. Jos sėdėjo ir bendravo lauko terasoje, vartojo vyną ir rūkė, tarp jų kilo nedidelis konfliktas, į kurį įsikišo atvykęs parsivežti A. draugas M.: jis staiga įbėgo į O. M. namo terasą ir trenkė jai į ausį, dėl ko ji nubėgo į kambarį, pradėjo šauktis pagalbos; atbėgo atsibudęs O. M., prasidėjo grumtynės virtuvėje- svetainėje, kurių metu buvo išlaistyta gėrimų ir sudaužyta indų. Draugas prašė pasišalinti nepažįstamus žmones ir jie išbėgo. Dėl to smurto išsikvietė policiją, nes nepažinodami to žmogaus, nežinojo kaip jis galėtų pasielgti. Policijai atvykus, ji negalėjo rišliai kalbėti ir aiškiai paaiškinti kas įvyko, jautė skausmą, O. taip pat buvo sunerimęs. Jie policijai tik nurodė, kad patyrė smurtą, tačiau kitų aplinkybių nepasakojo. Nemanė, kad jiems bus paskirtos administracinės nuobaudos. Pareigūnai neužfiksavo karantino taisyklių pažeidimo - kad asmenys iš dviejų namų ūkių būtų bendravę uždaroje patalpoje, o jos su drauge tikrai sėdėjo terasoje, ne viduje, nes tai buvo leidžiama, o terasa yra su stogu ir kai jos ten sėdėjo, nelijo; pradėjo lyti atvykus pareigūnams. Namo patalpose visi atsidūrė tik kilus konfliktui, ir ji dėl to nesijaučia esanti atsakinga ar baustina. Prašo teismą atsižvelgti į tai, kad yra vieniša mama, auginanti tris nepilnamečius vaikus, šeimos pajamas sudaro tik iš vaikų tėvo gaunamas vaikų išlaikymas ir valstybės išmokos, todėl jai paskirta didelė bauda labai atsilieptų vaikų gerovei. Prašo sumažinti paskirtą baudą arba jos visai neskirti.
Liudytojas O. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. kovo 11 d. su drauge jo nuosavame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), šventė šventę. Su drauge vartojo alkoholį, po ko jis apsvaigęs nuėjo miegoti į miegamąjį. Miegodamas išgirdo klyksmus, nuėjo į svetainę, kurioje pamatė, kad jo sugyventinė guli ant grindų. Prie jos stovėjo kažkoks vyras ir O. M. su juo susimušė, tačiau netrukus M. su A. pasišalino. Jie su J. K. yra sugyventiniai, nuolat gyvena kartu jos arba jo namuose. Kada atvyko A. C. jis nematė, nes tuo metu miegojo. Jo namuose yra terasa su stogu, ventiliuojama, nes be sienų, išėjimas į terasą yra iš svetainės. Jam J. K. papasakojo, kad jos sėdėjo su A. terasoje ir jis po visko matė, kad terasoje buvo padėtos stiklinės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas), sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
Pažymėtina, kad aptarta teisės norma yra blanketinė, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose; jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus.
Žemesnės instancijos teismas
Nutarimo (Suvestinė redakcija nuo 2021 m. kovo 11 d. iki 2021 m. kovo 14 d.) 1 punkte numatyta, kad atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje <...> Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Nutarimo 2 punktu buvo patvirtintas karantino režimas. Nutarimo 2.1.8.1 punkte numatyta, kad draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai. Nutarimo 2.1.8.1.1-2.1.8.1.4 punktuose numatytos išimtys iš šio reikalavimo. Nutarimo 2.1.8.1.1 punkte numatyta, kad reikalavimas netaikomas dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių artimiems kontaktams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai (rūpintiniai)), arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo. Tokiems artimų kontaktų turintiems šeimų ir (ar) namų ūkio nariams draudžiama turėti artimų kontaktų su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose.
Pirmiausia pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi, teismas negali keisti administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo turinio, nes tai pažeidžia asmens įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis.
Institucija atlikdama nusižengimo tyrimą A. C. draugo asmenybės nenustatė, protokolu ir nutarimu J. K. nėra kaltinama kontaktavus su šiuo asmeniu, todėl vertinant ar buvo pažeisti Nutarimo 2.1.8.1 punkto reikalavimai, į kontaktavimą su šiuo asmeniu neatsižvelgtina.
Iš aukščiau aptartų teisės normų matyti, kad 2021 m. kovo 11 d. J. K. turėjo teisę artimai kontaktuoti su O. M., tačiau esant tokiam artimam kontaktui, jai buvo draudžiama turėti artimų kontaktų su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose, o šiuo atveju nustatyta, kad J. K. lankantis pas O. M., į jo namus atvyko ir A. C., su kuria J. K. bendravo terasoje, kartu vartojo alkoholį, rūkė ir kt. Kilus konfliktui, jų buvimas nebeapsiribojo lauko terasa, persikėlė į svetainę, kuri laikytina „kita vieta“ Nutarimo 2.1.8.1.1 punkto vartojamos sąvokos prasme; jau leisdama A. C. atvykti į O. M. namus, J. K. pažeidė karantino reikalavimą, palaikant artimus kontaktus su vienišu kito namų ūkio asmeniu, neturėti kitų artimų kontaktų (su kitais asmenimis) darbo ir kitose vietose, o tai, kad jų kontaktas vyko O. M. gyvenamojoje vietoje, tegu ir terasoje, bet susietoje su gyvenamąja erdve įėjimu iš svetainės, kas galiausiai ir sąlygojo šių kontaktų persikėlimą iš terasos į svetainę, teismo vertinama kaip visuomenės sveikatos srities teisės akto (Nutarimo 2.1.8.1 punkto) reikalavimų pažeidimas.
Kita vertus, pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nužengimo sudėtis pagal konstrukciją yra materialioji, todėl siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyta, kad buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Nagrinėjamu atveju visuomenės sveikatos srities teisės akto reikalavimai buvo pažeisti ekstremaliosios situacijos metu, kuri paskelbta dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) priskirtina ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 patvirtintas Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašas (suvestinė redakcija nuo 2020 m. kovo 19 d.). Byloje nustatyta, kad J. K. vienu metu artimai kontaktavo su kitais dviem asmenimis iš skirtingų namų ūkių, tačiau iš bylos medžiagos nėra aišku kiek laiko truko toks kontaktas. Byloje nėra duomenų, kad kuris nors iš minėtų asmenų prieš artimą jų kontaktą (ar po jo) būtų susirgęs COVID-19 liga. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamoje byloje nesant galimybių pašalinti abejonių dėl to ar kilo pavojus išplisti COVID-19 ligai, laikytina, kad toks pavojus nekilo.
Byloje nustačius, kad J. K. pažeidė visuomenės sveikatos srities teisės akto (Nutarimo 2.1.8.1 punkto) reikalavimus, tačiau nenustačius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto būtinojo nusižengimo sudėties požymio – pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms – J. K. veika perkvalifikuotina pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį.
Perkvalifikavus veiką į ANK 45 straipsnio 1 dalį, iš naujo sprendžiamas nuobaudos skyrimo klausimas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). J. K. anksčiau bausta administracine tvarka, sumokėjusi visas paskirtas baudas, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 18–22). J. K. nuoširdžiai pripažino visas faktines šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, išreiškė gailestį dėl to ir tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe; tai, kad administracinį nusižengimą J. K. padarė, būdama neblaivi, teismo nepripažįstama jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes tai neturėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad J. K. yra trijų nepilnamečių vaikų mama (b. l. 24–26), turinti labai ribotas pajamas ( jas sudaro pinigai vaikų išlaikymui bei išmokos vaikams (b. l. 23, 27–28). Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. K. paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią nuobaudą – įspėjimą.
Atsižvelgiant į tai, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime suklysta kvalifikuojant veiką pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-572-2021 (ROIK: 21130974765) naikintinas ir J. K. už ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina nuobauda – įspėjimas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13182-2020 (ROIK: 20123509315), ir J. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.