Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Krekenavos agrofirma“ atstovui advokatui V. M.,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui G. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Krekenavos agrofirma“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

1) kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti;

3) administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties;

4) administracinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;

5) administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymo, profesinių pareigų atlikimo arba teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo, būtinojo reikalingumo, pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas;

6) administracinis nusižengimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas;

7) administracinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai;

8) administracinį nusižengimą padarė nėščia moteris, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui;

Pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; kad nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, jog nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; kad paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-773/2007).

Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą. Nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta: <...> darbuotojų darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; darbuotojo darbo laikas naktį (UĮ 58 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą: 1) įpareigoja darbdavį atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas; 2) skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 600 iki 1 200 eurų (UĮ 58 straipsnio 3 dalies 1–2 punktai). Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktuose nustatyta, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtą darbo laiką švenčių dieną ir naktį.

Nagrinėjant juridinio asmens bylą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta (UĮ 60 straipsnio 4 dalis), tačiau, chronologine seka vertinant tyrimo metu surinktus duomenis ir dokumentus, darytina išvada, kad pareiškėjos atsakingi asmenys, siekdami išvengti gresiančios atsakomybės, slėpė padarytą pažeidimą, nes VDI 2023 m. vasario 9 d. gautame skunde nurodoma, jog apsaugos darbuotojams niekada neapmokama už naktinį darbą, šventines dienas. Pareiškėja prie skundo pridėjo apsaugos darbuotojams (R., V., Ž., A., A.) pateikiamas nepatvirtintų darbo grafikų kopijas bei Apsaugos posto darbuotojų budėjimo priėmimo–perdavimo žurnalo kopiją, kuriame detaliai pažymėta, kuris apsaugos darbuotojas dirbo, jų kaita, kuriomis dienomis dirbo, darbo pradžia ir pabaiga bei kiti rekvizitai. Pareiškėja, atsakydama į VDI Kauno teritorinio skyriaus 2023 m. vasario 13 d. raštą Nr. SD-2-3775 „Dėl duomenų, dokumentų ir paaiškinimo pateikimo“, savo 2023 m. vasario 17 d. rašte Nr. SM-2 nurodė, kad kontrolieriams-sargams taikoma suminė darbo laiko apskaita iki 12 val. per dieną (pamainą) ir UAB „Krekenavos agrofirma“ kalakutienos perdirbimo padalinio darbuotojų darbo laiko apskaitos dokumentuose pažymimas darbuotojų darbo laikas švenčių dienomis, darbas naktį, viršvalandžiai, už šį laiką darbuotojams mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka (tik atlikto tyrimo metu nustatyta, kad apsaugos darbuotojų (kontrolierių-sargų) faktiškai dirbtas laikas švenčių dienomis, darbo laikas naktį darbo laiko apskaitos dokumentuose nebuvo pažymėtas). VDI Kauno teritorinio skyriaus pareigūnams 2023 m. vasario 17 d. nuvykus į UAB „Krekenavos agrofirma“ kalakutienos perdirbimo padalinį, VDI Kauno teritorinio skyriaus 2023 m. vasario 13 d. rašte Nr. SD-2-3775 nurodyti dokumentai ir paaiškinimas buvo pateikti. Paprašius pateikti Apsaugos posto darbuotojų priėmimo–perdavimo žurnalą, I. L. nurodė, kad minėto žurnalo pateikti negalinti, nes jis jau sunaikintas (tai fiksuota 2023 m. kovo 7 d. surašytame ūkio subjekto patikrinimo akte Nr. 2VD-149). Apsaugos poste dirbusi kontrolierė-sargė pateikė poste esantį žurnalą, kuriame registruojami duomenys apie atvykstančias ir išvykstančias transporto priemones, žurnale nurodant datas, laiką, poste dirbusių kontrolierių-sargų pavardes ir kt. duomenis. Surinkus, išanalizavus ir įvertinus visus duomenis ir dokumentus, konstatuoti nedeklaruoto darbo pažeidimai, kurie išsamiai detalizuoti VDI surašytame protokole ir priimtame Nutarime, be kita ko, vertinant ir pareiškėjos atstovo pateiktą prašymą dėl mažareikšmiškumo. Esant tokioms aplinkybėms, skunde nurodyti argumentai dėl formalumo, mažareikšmiškumo, žmogiškosios klaidos atmestini.

2023 m. balandžio 17 d. pareiškėjos atstovo į Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą pateikti duomenys, dokumentai ir paaiškinimas (b. l. 151–201) tik patvirtina, kad pažeidimai pašalinti, ir dėl to UĮ 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas įpareigojimas atkurti iškreiptas ir slėptas aplinkybes darbdaviui netaikytas. Ex officio (pagal pareigas) VDI Nutarimu už šį pažeidimą juridiniam asmeniui UAB „Krekenavos agrofirma“ skirta minimali UĮ 58 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta bauda (finansinė sankcija) – 200 eurų. Be to, esant nusižengimo, numatyto ANK 100 straipsnio (darbo laiko apskaitos pažeidimas) 1 dalyje, sudėties požymių, pareiškėjos atsakingam asmeniui, t. y. personalo, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistei I. L., skirta pusė minimalios baudos, numatytos ANK 100 straipsnio 1 dalies sankcijoje – 150 eurų. Integracijos su Valstybinės mokesčių inspekcijos užklausos rezultatų duomenimis, juridinis asmuo – pareiškėja ir atsakingas asmuo – I. L. VDI nutarimais skirtas baudas sumokėjo.

Pareiškėjos atstovas skunde ir teismo posėdžio metu teigė, kad pritaikius UĮ 58 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą sankciją būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi sankcija sukeltų neigiamus padarinius ne tik padaliniui, kuriame faktiškai buvo padarytas pažeidimas, bet ir visai įmonei, taip pat ir jos darbuotojams, įskaitant užsieniečius, kuriems nebūtų pratęsiami leidimai dirbti. Be to, minėtos sankcijos taikymas nepasiektų ir pažeidimų prevencijos bei stabilumo darbo santykiuose tikslų – įmonė neturės teisės naudotis darbuotojų nuomos paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis, todėl gali ženkliai didėti krūvis esamiems įmonės darbuotojams. Kadangi Lietuvos darbo rinka šiuo metu neužtikrina reikalingo atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų (nagrinėjamu atveju mėsininkų) poreikio, įmonė nesugebės įvykdyti gamybos ir pardavimo planų, todėl patirs didelius nuostolius ir negalės užtikrinti tinkamo įsipareigojimų (taip pat ir susijusių su laiku mokamu darbo užmokesčiu darbuotojams) vykdymo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nei atsakovė, nei teismas klausimų, susijusių su užsieniečiams išduodamų vizų, leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, leidimų dirbti išdavimo, pratęsimo ar jų panaikinimo, nesprendžia, nes tai kitų institucijų kompetencija.

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija taikoma. ANK 22 straipsnyje nurodyta, kad „administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.“ Todėl nuobaudos taptų beprasmiškos, jei nedarytų pažeidėjui negatyvių padarinių, jei negalėtų įspėjamai veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus, atžvilgiu.

ANK 34 straipsnyje reglamentuotas mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali bauda skyrimas arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismai, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Taigi, priimant VDI Nutarimą, įstatymas ar kitas teisės aktas nebuvo pažeistas, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat teisės aktas neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Atsakovė pagrįstai ir motyvuotai priėmė Nutarimą Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui ir, vadovaudamasi UĮ 58 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėtai UAB „Krekenavos agrofirma“ paskyrė finansinę sankciją – 200 eurų baudą. Pažymėtina, kad nuobaudą skiriantis subjektas proporcingumo principą taiko kiekvieną kartą tirdamas ir vertindamas, kuri nuobaudos rūšis ir dydis (parenkant poveikio priemonę įstatymo nustatytos sankcijos ribose (šiuo atveju UĮ 58 straipsnio 3 dalis) atitinka, t. y. yra proporcingi padarytam pažeidimui. Skunde nurodytais argumentais taikant proporcingumo principą, ir kiti Užimtumo įstatyme ar kituose teisės aktuose reglamentuoti pažeidimai gali tapti „nesisteminiais ir mažareikšmiais“.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) ekonominio tikslingumo požiūriu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis).

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundui atmesti (patenkinti). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjos atstovas prašo priteisti iš atsakovės 3 325,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-330/2008). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nelaikoma proceso šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Krekenavos agrofirma“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Uždarosios akcinės bendrovės „Krekenavos agrofirma“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepatenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.