Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiesiems G. G. ir K. G. , gynėjams advokatams Jonui Kvaraciejui ir Daniui Svirinavičiui, nuteistiesiems E. R. ir M. B. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo E. R. , jo gynėjo bei nuteistojo M. B. gynėjo apeliacinius skundus dėl 2005m. lapkričio 9d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 151 str.1d. laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2004 01 26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2(dvejiems) metams ir 3(trims) mėnesiams.

M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 151 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 2(dvejiems) metams. Taikytas jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str.ir bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Iš E. R. ir M. B. priteista solidariai 5130 Lt K. G. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. buvo nuteistas už tai, kad 2005m.balandžio 30d. apie 24 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. B. , grasindamas ateityje sumušti G. G. , jei pastaroji nesutiks lytiškai santykiauti su juo bei su M. B. , tai yra grasindamas pavartoti smurtą ateityje, tokiu būdu palaužiant G. G. valią, prieš jos valią nusivedė nukentėjusiąją į greta degalinės „Statoil“, adresu (duomenys neskelbtini) esančius krūmus, kur reikalavo lytiškai santykiauti su juo ir su M. B. , pastarajai numovė džinsines kelnes ir apatines kelnaites, jas suplėšydamas, ir su ja atliko lytinį aktą prieš jos valią, t.y. privertė ją lytiškai su juo santykiauti.

M. B. buvo nuteistas už tai, kad 2005m.balandžio 30d. apie 24 val., veikdamas bendrininkų grupėje su E. R. , pastarajam grasinant ateityje sumušti G. G. , jei pastaroji nesutiks lytiškai santykiauti su juo bei su E. R. , tai yra grasindamas pavartoti fizinį smurtą ateityje, E. R. nusivedus ją į greta degalinės „Statoil“, adresu (duomenys neskelbtini) esančius krūmus, jam numovus nukentėjusiosios džinsus bei apatines kelnaites ir atlikus prievartinį lytinį aktą, iš karto po jo atliko su nukentėjusiąja lytinį aktą prieš jos valią, t.y. privertė ją lytiškai su juo santykiauti.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 dalį. E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 149 str. 3d., ir nuteisti laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d. ir 3d., paskirtą bausmę subendrinti su 2004 01 26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 metams ir 6 mėnesiams. M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 3d., ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skunde nurodo, jog teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl to netinkamai buvo kvalifikuotos nuteistųjų nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 151 str. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai padarė išvadas, jog nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo pavartotas joks fizinis smurtas, nebuvo grasinama pavartoti fizinį smurtą tuoj pat, jog nukentėjusiosios užgulimas negali būti laikomas fiziniu smurtu. Prokuroras nurodo, jog tokias teismo išvadas paneigė nukentėjusiosios, liudytojų E. K. , T. S. parodymai, teismo psichiatrijos aktas. Apeliantas skunde teigia, jog nuteistojo E. R. veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu: jėga atitempimas nukentėjusiosios iki išžaginimo vietos, jos pargriovimas ant žemės, taip pat laikymas nukentėjusiosios už rankų bei jos prispaudimas prie žemės, laikytina fizinio smurto panaudojimu G. G. pasipriešinimui įveikti. Prokuroras nurodo, jog nukentėjusiosios pasipriešinimui įveikti nuteistieji panaudojo grasinimus pavartoti fizinį smurtą, nes E. R. , būnat šalia M. B. , sugriebęs nukentėjusiąją, grasino pavartoti fizinį smurtą, jei ji būtų šaukusi pagalbos, nepaleido nukentėjusiosios, atsitempė ją prieš jos valią iki išžaginimo vietos, vėliau panaudodami fizinį smurtą, galutinai palaužė nukentėjusiosios valią ir atliko lytinį aktą. Prokuroras skunde teigia, jog teismas neteisingai perkvalifikavo nuteistųjų veiką iš LR BK 149 str. 3 dalies, į LR BK 151 str. 1 dalį, nurodo, jog byloje ištirti įrodymai duoda pagrindą teigti, kad E. R. ir M. B. bendrai veikdami grasino nukentėjusiajai G. G. tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei panaudojo fizinį smurtą tikslu įveikti nukentėjusiosios pasipriešinimą ir atlikti lytinį aktą prieš jos valią, o LR BK 151 str. dispozicijoje nurodyta, jog grasinimai panaudoti fizinį smurtą priverčiant lytiškai santykiauti yra nukreipti į jų įgyvendinimą ateityje, o ne į tiesioginį nukentėjusiosios valios palaužimą tuoj pat, prieš pat lytinio akto atlikimą.

Nuteistasis E. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2005 11 09 pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti, atlikti įrodymų tyrimą, išreikalauti iš Kauno m. Centro PK duomenis apie iškeltas baudžiamąsias bylas nukentėjusiajai ir liudytojai J. G. , iškviesti į teismo posėdį liudytoją J. G. , kuri informuotų apie iškeltas baudžiamąsias bylas dėl išžaginimų. Jis nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis. Mano, jog teismas nepagrįstai tikėjo nukentėjusiosios G. G. parodymais, kuri teismui sakė ne tiesą, nes jos parodymus paneigė liudytojai V. N. , J. G. , E. B. . Mano, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo vadovautis vien tik nukentėjusiosios parodymais, neesant kitų pagrįstų įrodymų. E. R. skunde nurodo, jog jis nesuprato, kodėl pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jis, ir nuteistasis M. B. nežinojo, jog G. G. yra nepilnametė, nebuvo vartojamas joks fizinis smurtas, tačiau nusprendė, jog pagrįstai nuteistieji manė, kad nukentėjusioji yra pilnametė, ir pripažino, kad visos abejonės turi būti vertinamos abiejų nuteistųjų naudai. Apeliantas teigia, jog teismas neišsiaiškino iš kur atsirado kelnaičių defektai ir kas tai galėjo padaryti, jis mano, jog susiplėšyti kelnaites galėjo pati nukentėjusioji, kadangi ji buvo išgėrusi. E. R. nurodo, jog teismas, įvertinęs įrodymus padarė teisingą išvadą, jog nuteistųjų veikoje nebuvo LR BK 149 str. 3 d. numatytų nusikaltimo požymių, tačiau nepagrįstai jų veiką kvalifikavo pagal LR BK 151 str. 1d., nurodydamas, kad buvo grasinta panaudoti fizinį smurtą tik tuo atveju, jei nukentėjusioji nesutiks su jais atlikti lytinio akto. Apeliantas teigia, jog ši teismo išvada prieštarauja ankstesnėms teismo išvadoms, kuriomis nustatyta, kad viskas vyko laisva valia, grasinama nebuvo. Taip pat nuteistasis nurodo, jog nukentėjusioji G. G. ne kartą yra kreipusis su pareiškimu į Kauno m. Centro PK dėl jos išžaginimo, tačiau vėliau ji pareiškimus atsiimdavo, nurodydama, jog nieko nebuvo. Mano, jog teismas turėjo išsireikalauti iš Centro PK minėtus `duomenis, kurie galėjo turėti esminės reikšmės nagrinėjant bylą. Nuteistasis teigia, jog G. G. šventėje buvo išgėrusi, lytinį aktą atliko savo noru, tačiau teismas į visa tai neatsižvelgė, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai paskyrė bausmę.

Nuteistojo E. R. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, priimti naują nuosprendį ir E. R. išteisinti. Nurodo, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatkreipė dėmesio į tai, jog nukentėjusiosios parodymai prieštaringi ir neadekvatūs įvykio aplinkybėms ir liudytojų parodymams: protokole-pareiškime kaip liudytoja, nukentėjusioji nurodė, jog Laisvės alėjoje, tempiama jaunuolių, ji šaukusi, tačiau žmonės nereagavo, o liudytojo papildomos apklausos protokole nurodžiusi, jog aplink buvo nemažai žmonių, tačiau ji buvo išsigandusi ir nešaukusi, ji nurodo, jog jaunuoliai prie jos priėjo ne Laisvės alėjoje, o perėjus Kęstučio gatvę, kai ją tempė, ji muistėsi, jaunuolis per prievartą ją paguldė ant žemės, tačiau teismas į tokius parodymus neatsižvelgė. Apeliantas nurodo, jog ir liudytojas T. S. patvirtino, jog visi jie atėjo kaip draugai, tačiau teismui tokie liudytojo parodymai nesukėlė nei mažiausių abejonių, kad nukentėjusioji sako netiesą, kad jos parodymai prieštarauja liudytojo T. S. parodymams. Nuteistojo gynėjas teigia, jog nukentėjusiosios parodymai prieštarauja ir realiai situacijai, nes miesto centre, kur yra daug žmonių (patvirtino pati nukentėjusioji), ji šaukiasi pagalbos tempiama per prievartą, tačiau niekas nereaguoja. Taip pat gynėjas mano, jog, jeigu nukentėjusioji būtų priešinusi, nebūtų išvengta ir sužalojimų. Jis teigia, jog nenustatyti sužalojimai, būdingi prievartos naudojimui tempiant nukentėjusiąją į įvykio vietą. Apeliantas mano, jog nukentėjusiosios parodymai neatitinka įvykio liudytojų parodymams, jie prieštarauja ir kitų liudytojų V. N. , M. S. , A. K. parodymams. Taip pat gynėjas nurodo, jog nukentėjusioji sakė ne tiesą ir apie išgertą alkoholio kiekį kartu su liudytoja E. B. . Mano, jog teismas neturėjo pagrindo remtis nukentėjusiosios parodymais, kad jai buvo grasinama ateityje pavartoti smurtą, nes tokių parodymų niekas nepatvirtino. Taip pat jis teigia, jog teismas neįvertino G. G. asmenybės, neatsižvelgė į tai, jog ir pati nukentėjusioji nurodė, jog išžaginimo metu jos rūbai nebuvo sudraskyti. Teismas, grisdamas nuteistojo kaltę, nepagrįstai rėmėsi teismo psichiatrijos aktu, o nuteistųjų E. R. ir M. B. parodymus įvertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nuteistojo M. B. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti, priimti nuteistojo M. B. atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė nepagrįstą išvadą, kad M. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 151str. 1dalyje. Šią išvadą teismas pagrindė remdamasis prieštaringais nukentėjusiosios parodymais, kuri, apklausta kaip liudytoja, teigė, jog ją du jaunuoliai tempė nuo parduotuvės „Media“ iki K. M. prospekto, ji šaukusi, tačiau žmonės nereagavo, o jau papildomame apklausos protokole ji nurodo, jog buvo nemažai žmonių, tačiau ji nešaukė, nes buvo išsigandusi, toliau ji parodė, jog jaunuoliai prie jos priėjo ne Laisvės alėjoje, o perėjus Kęstučio gatvės perėją. Gynėjas teigia, jog nukentėjusiosios parodymus, kad ji koncerto metu nevartojo alkoholio, kad ją po koncerto per prievartą E. R. kartu būnant ir M. B. atsitempė į krūmus prie „Statoil“ degalinės, pargriovęs bei laikydamas už rankų, grasindamas sumušti, reikalavo atlikti lytinį aktą, paneigia nuoseklūs pačių nuteistųjų, liudytojų V. N. , M. S. , T. S. , E. K. , E. B. parodymai. Gynėjas mano, jog nukentėjusiosios pasiskundimas T. S. , kad ją išžagino, buvo jos pačios pasiteisinimas dėl tokio savo elgesio ir pasiteisinimas dėl tokio elgesio savo tėvams. Gynėjas teigia, jog ta aplinkybė, kad nukentėjusiosios kelnaitės po įvykio buvo suplyšę, nepatvirtina kaltinimo, nes mano, jog kelnaičių pažeidimas galėjo atsirasti natūraliai, nukentėjusiosios laisvanoriško lytinio akto metu. Nuteistojo gynėjas nurodo, jog nukentėjusiosios veiksmai-lytinis santykiavimas su vaikinais, kurių ji visiškai nepažinojo, nesipriešinant, nešaukiant pagalbos, atviroje vietoje, stebint aplinkiniams, apibūdina nukentėjusiosios asmenį, kas sudaro pagrindą tikėti nuteistaisiais, teigiančiais, jog G. G. su jais santykiavo laisvanoriškai, tačiau teismas šių aplinkybių visiškai neįvertino. Taip pat gynėjas nurodo, jog nuteistasis M. B. charakterizuojamas teigiamai, dirba ir mokosi, praeityje neteistas. Jis teigia, jog nukentėjusiosios charakteristika nėra teigiama, ji silpnai besimokanti, jos mastymas nepakankamai kritiškas, primityvus, ji ekspertams nurodė, jog mokslai sekasi gerai, kas patvirtina nukentėjusiosios nekritiškumą, polinkį sakyti ne tiesą. Be to, gynėjas nurodo, jog turėtų būtų patikrinta ar nukentėjusioji nebuvo praeityje ir šiuo metu pateikusi atitinkamo pobūdžio civilinių ieškinių kokiems nors asmenims dėl tariamo pasikėsinimo į jos seksualinę laisvę. Gynėjas teigia, kad teismo nuosprendis yra neteisingas ir civilinio ieškinio dalyje. Nurodo, jog teismas negalėjo priteisti iš nuteistųjų neturtinės žalos nukentėjusiosios tėvui K. G. , nes bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji G. G. jau buvo pilnametė.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro prašymą Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t.y. nuteistųjų E. R. ir M. B. veiką kvalifikuoti į LR BK 149 str.2d., o nuteistųjų ir gynėjo skundus atmesti, nuteistojo E. R. , jo gynėjo bei nuteistojo M. B. prašymus jų skundus patenkinti, o prokuroro skundą atmesti, ištyrusi byloje surinktus įrodymus bei papildomai apklaususi nukentėjusiuosius, nuteistuosius ir liudytojus, padarė išvadą, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo E. R. bei gynėjų skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, tačiau jas neteisingai įvertino, netinkamai kvalifikavo nuteistųjų veiką, ir priėmė neteisingą nuosprendį. Nuosprendis abiejų nuteistųjų atžvilgiu turi būti pakeistas.

Nuteistųjų E. R. ir M. B. nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota kaip išžaginimas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 dalį. Išanalizavus ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, darytina neginčytina išvada, kad E. R. ir M. B. , panaudodami prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą ir taip atimdami galimybę priešintis, lytiškai su ja santykiavo, t.y. jų nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota kaip išžaginimas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis E. R. , visą laiką būnant šalia M. B. , sugriebęs nukentėjusiąją S. D. gatvėje, grasino pavartoti fizinį smurtą, jei ši šauksis pagalbos, nepaleido nukentėjusiosios, prieš jos valią atitempė ją iki išžaginimo vietos, toliau laikydamas ir neleisdamas pasprukti, grasino panaudoti fizinį smurtą, vėliau panaudodamas fizinį smurtą-pastūmė ranka ją į krūtinę ir pargriovė ant žemės, laikė ją už rankų, kad nesipriešintų, užgulęs laikė prispaustą prie žemės ir atliko prievartinį lytinį aktą. E. R. baigus lytinį aktą, jai atsistoti neleido M. B. , užguldamas ją ir prispausdamas prie žemės. Jis taip pat su ja atliko prievartinį lytinį aktą.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kaltinamųjų veika atitinka LR BK 151 straipsnio 1d., nes prieš G. G. nebuvo pavartotas joks fizinis smurtas ir nebuvo grasinama pavartoti fizinį smurtą tuoj pat, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Išžaginimas turi būti atribotas nuo privertimo lytiškai santykiauti, numatyto LR BK 151 straipsnyje. Esminis LR BK 151 straipsnio skirtumas nuo LR BK 149 straipsnio yra tas, kad grasinimai, priverčiant lytiškai santykiauti, yra nukreipti į jų įgyvendinimą ne dabar, o ateityje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004m.gruodžio 30d. nutarime Nr. 49 nurodyta, kad asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais, pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais- verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiosios būkle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, tačiau kaltininkas arba kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiosios valią. Lytinis santykiavimas panaudojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiosios rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas ir pan.

Tai, kad abu nuteistieji ne privertė nukentėjusiąją su jais lytiškai santykiauti, o ją išžagino, patvirtina nukentėjusiosios parodymai. Nukentėjusioji G. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu bei apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad E. R. , grasino ją sumušti, reikalaudamas atlikti lytinį aktą, jėga, jai nesutinkant, atitempė ją iki išžaginimo vietos, pargriovė ant žemės, užgulė nukentėjusiąją, jai bandant jį nustumti, laikė jos rankas, prieš jos valią numovė kelnių ir kelnaičių klešnę. Ji priešinosi, prašė nežaginti, tačiau E. R. prieš jos valią atliko lytinį aktą į makštį. E. R. nulipus, tuoj pat prie jos priėjo M. B. , neleido jai atsistoti, užgulė ją, ji priešinosi, bandydama nustumti M. B. nuo savęs, prašė paleisti, rėkti bijojo, nes buvo kaltinamųjų įbauginta. Teismui nėra jokio objektyvaus pagrindo netikėti jos duotais parodymais, nes parodymai iš esmės yra nuoseklūs ir nesikeitė nuo pat bylos tyrimo pradžios, juos patvirtina nukentėjusiojo K. G. , liudytojų T. S. ir E. K. parodymai bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Ta aplinkybė, kad kai kurias įvykio aplinkybes ji supainiojo, pilnai paaiškinama jos būsena po nusikaltimo - ji buvo išžaginta dviejų asmenų, patyrė didžiulį stresą ir todėl galėjo kai ką nurodyti netiksliai. Tačiau dėl esminių aplinkybių jos parodymai nėra prieštaringi, todėl laikytini įrodymu.

Nukentėjusysis K. G. patvirtino, kad atvažiavęs į policiją rado dukrą susinervavusią, pasimetusią, verkiančią. Dukra jam papasakojo, kad ją du vaikinai išžagino, namuose ji labai pergyveno, gėrė raminamuosius vaistus, patyrė moralinę ir turtinę žalą. Šiuos parodymus jis pilnai patvirtino ir apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Liudytojas T. S. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius parodymus, kuriais teismas pagristai tikėjo ir grindė nuteistųjų kaltę. Jis parodė, kad matė, kaip nukentėjusioji nueidinėjo nuo įvykio vietos, ji verkė, buvo sutrikusi, paklausus, kas atsitiko, pasakė, kad ją ką tik išprievartavo. Savo parodymus jis pilnai patvirtino ir apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Liudytojas E. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat patvirtino, jog matė, kad po krūmais vyksta lytinis aktas, jis su liudytoju T. S. sulaikė vieną vaikiną, kuris lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją. Patvirtino, jog nukentėjusioji verkė, buvo šoke, paklausus kas atsitiko, pasakė, kad ją išprievartavo.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir daiktų apžiūros protokolas (1t. b.l. 19-24). Taip pat specialisto išvada Nr. G 2252/05(02), kur nurodyta, kad G. G. padaryta odos nubrozdinimas kairiame kelyje padarytas kietu buku daiktu galimai paros laikotarpyje iki apžiūros. Šis sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1t. b.l. 76).

Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šiuos aptartus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, jog prieš nukentėjusiąją nebuvo pavartotas joks fizinis smurtas ir nebuvo grasinama jį pavartoti tuoj pat.

Prokuratūros apeliaciniame skunde prašoma nuteistųjų nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į LR BK 149 str. 3d., tačiau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras, palaikantis kaltinimą prašė nuteistųjų veiką kvalifikuoti pagal BK 149 str.2d., nes byloje nėra įrodymų, kad nuteistieji anksčiau pažinojo nukentėjusiąją G. G. ir žinojo, jog ji yra nepilnametė. Kolegijos nuomone, byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistieji, nepažinoję nukentėjusiosios ir matę ją pirmą kartą, juo labiau, kad jai nusikaltimo įvykdymo metu buvo daugiau kaip 17 metų, t.y. ji buvo beveik pilnametė, galėjo tiksliai nustatyti, jog nukentėjusioji yra nepilnametė. Esant tokiems motyvams nuteistųjų nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama pagal LR BK 149 str. 3 dalį, kaip nepilnametės išžaginimas.

Nors nuteistieji E. R. ir M. B. neigia išžaginę G. G. , tačiau jų kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Priešingai negu nurodoma apeliaciniuose skunduose, teismas visapusiškai ir išsamiai tyrė visus byloje esančius įrodymus. Teismas vadovavosi ir rėmėsi kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.

Nei nuteistasis E. R. , nei jo bei M. B. gynėjai savo apeliaciniuose skunduose nenurodė jokių argumentuotų, nuteistųjų kaltę paneigiančių faktų bei įrodymų, o jų nekaltumą motyvavo tik savo išsakytomis nuomonėmis bei prielaidomis.

E. R. visiškai nepagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas negalėjo remtis nukentėjusiosios G. G. parodymais, nes juos paneigia liudytojų V. N. , J. G. , E. B. parodymai. Liudytojos J. G. parodymai, atvirkščiai – patvirtina nukentėjusiosios parodymus, nes liudytoja patvirtino, kad sesuo buvo išžaginta, jai pasakojo, kad vaikinai jai grasino pavartoti smurtą, todėl ji nešaukė, ji priešinosi, muistėsi, dėl įvykio sesuo labai išgyvena, nervinasi, vartoja raminamuosius vaistus. Liudytojos E. B. parodymai nei patvirtina nei paneigia nukentėjusiosios parodymus, nes ji parodė, kad tą dieną su nukentėjusiąja gėrė sidrą, o nuvažiavusi į šventę G. G. dingo, jos daugiau nematė. L. V. N. parodymai vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja kitų asmenų parodymams, be to, jis buvo supykęs ant nukentėjusiosios dėl prieš tai buvusių įvykių, todėl yra pagrindas manyti, kad jis galėjo apkalbėti nukentėjusiąją G. G. .

Nuteistojo E. R. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nukentėjusiosios parodymai prieštaringi, neadekvatūs įvykio aplinkybėms ir prieštarauja realiai situacijai, todėl teismas negalėjo jais remtis, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau šiuos savo teiginius jis grindžia ne įrodymais, o tik savo nuomone ir požiūriu į situaciją. Jis nurodo, kad nerealu, jog nukentėjusioji miesto centre, kur daug žmonių, šaukė pagalbos, bet niekas nereagavo, vėliau ji parodė, kad buvo išsigandusi, todėl nešaukė pagalbos. Jo nuomone, jei ji būtų priešinusis, nebūtų išvengta sužalojimų, todėl jos parodymai yra abejotini ir jais tikėti negalima. Kolegijos nuomone, apelianto nurodytos aplinkybės nekelia abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų teisingumo. Nukentėjusioji paaiškino, dėl ko ji nešaukė pagalbos: jai buvo grasinama smurtu, ji išsigando, todėl ir tylėjo, tai, kad ji priešinosi, patvirtina specialisto išvada Nr. G 2252/05(02), iš kurios matyti, kad G. G. padarytas odos nubrozdinimas kairiame kelyje padarytas kietu buku daiktu, galimai paros bėgyje iki apžiūros, o atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji buvo laikoma už liemens, o tempiama link įvykio vietos, buvo laikoma už rankų, kad nesipriešintų, vėliau užgulta ir prispausta prie žemės, visiškai logiška, jog daugiau fizinių sužalojimų ant jos kūno nebuvo nustatyta.

Nukentėjusios parodymai neprieštaringi liudytojo T. S. parodymams, kaip teigia apeliantas. Šis liudytojas ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius parodymus, kurie jau buvo aptarti, jo parodymai patvirtino nukentėjusiosios parodymus ir kuriais teismas pagristai tikėjo ir grindė nuteistųjų kaltę. Jis savo parodymus patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Liudytojas A. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog su draugu E. R. atvyko į šventę, vėliau atvažiavo V. N. su sugyventine M. S. . Ar buvo prisėdusi kokia nors mergina, jis neprisimena, nes buvo išgėręs. Tačiau prokurorui suabejojus liudytojo parodymų teisingumu, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas patvirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. tvirtino, jog E. R. prie stalo nebuvo atsivedęs jokios panelės, su merginomis jie negėrė. Iš liudytojo parodymų matyti, kad jokio prieštaravimo tarp jo ir nukentėjusiosios parodymų nėra. Šio liudytojo parodymai prieštarauja abiejų nuteistųjų parodymams.

Dėl liudytojo V. N. parodymų kritiško vertinimo yra pasisakyta aukščiau. Dėl tų pačių priežasčių yra pagrindo abejoti ir jo sugyventinės liudytojos M. S. parodymais. Apeliantas teigia, jog nukentėjusioji sakė netiesą ir apie išgertą alkoholio kiekį, tačiau visiškai niekuo nepagrindžia šio savo teiginio. Be to, jis nurodo, kad teismas, grįsdamas jo ginamojo kaltę, nepagrįstai rėmėsi teismo psichiatrijos aktu, tačiau taip pat savo teiginio neargumentavo.

Nuteistojo M. B. gynėjas taip pat savo skundą grindžia tik savo pamąstymais apie įvykio aplinkybes ir nukentėjusiosios parodymų prieštaringumą. Apeliantas nurodo, kad G. G. parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kad jie prieštarauja nuteistųjų, liudytojų V. N. , M. S. , T. S. , E. K. , E. B. parodymams. Gynėjas mano, jog nukentėjusiosios pasiskundimas T. S. , kad ją išžagino, buvo jos pačios pasiteisinimas dėl tokio savo elgesio ir pasiteisinimas dėl tokio elgesio savo tėvams. Šių parodymų vertinimas jau buvo išanalizuotas, todėl nėra pagrindo juos aptarti pakartotinai.

Gynėjas savo skunde teigia, jog ta aplinkybė, kad nukentėjusiosios kelnaitės po įvykio buvo suplyšę, nepatvirtina kaltinimo, nes mano, jog kelnaičių pažeidimas galėjo atsirasti natūraliai, nukentėjusiosios laisvanoriško lytinio akto metu. Šis apelianto manymas yra nepagrįstas, nes įvertinus įrodymų visumą, darytina išvada, kad kelnaitės buvo suplėšytos išžaginimo metu. Apeliantas nurodo, kad jo ginamojo charakteristika yra teigiama, jis dirba mokosi, o nukentėjusiosios charakteristika nėra teigiama, kad jos mąstymas nepakankamai kritiškas, primityvus, tai, kad ji ekspertams nurodė, jog mokslai sekasi gerai, o iš tiesų ji yra silpnai besimokanti patvirtina jos nekritiškumą, polinkį sakyti ne tiesą. Tačiau, kolegijos nuomone, šios aplinkybės apie nukentėjusiosios asmenybę, neduoda jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, nes jie patvirtinti kitais įrodymais.

Teisėjų kolegija įvertino ir nukentėjusiosios veiksmus, visų bylos duomenų viseto kontekste. Net ir sutinkant su nuteistųjų E. R. ir M. B. bei liudytojų V. N. bei M. S. teiginiais, jog nukentėjusioji G. G. šventėje buvo prisėdusi prie jų stalelio ir su jais gėrusi alaus, nedavė pagrindo nuteistiesiems naudoti jos atžvilgiu fizinį smurtą ir prieš jos valią atlikti lytinius santykius. Be to, ši aplinkybė, atsižvelgiant į visumą kitų bylos duomenų, patvirtinančių nuteistųjų kaltę, nėra svarbi, nes ji reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.

Tuo tarpu nuteistieji E. R. ir M. B. savo nekaltumą, t.y. kad jie su nukentėjusiąja santykiavo gera valia, iš esmės grindžia tik savo pačių parodymais, kurie yra nenuoseklūs, prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir teismo įvertintiems įrodymams, kuriuos teismas pagrįstai pripažino jų gynybine taktika ir siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės bei bausmės už padarytą nusikalstamą veiką.

Nuteistojo E. R. parodymus, kuriais jis aiškino, kad iš šventės jie išėjo trise, jis, M. B. ir nukentėjusioji G. G. , paneigia nuteistojo M. B. parodymai. M. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jie su E. R. išėjo iš šventės bei patvirtino G. G. duotus parodymus, kad nuteistieji prie jos priėjo, perėjus Kęstučio gatvę.

Įrodymų visetas patvirtina, kad E. R. ir M. B. , veikdami bendrininkų grupėje, grasindami bei panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiosios G. G. atžvilgiu, prieš jos valią atliko prievartinį lytinį aktą, todėl nuteistojo E. R. bei gynėjų teiginiai, kad nėra įrodyta E. R. ir M. B. kaltė, padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą, atmetami.

M. B. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, jog turėtų būti patikrinta, ar nukentėjusioji nebuvo praeityje ir šiuo metu pateikusi atitinkamo pobūdžio civilinių ieškinių kokiems nors asmenims dėl tariamo pasikėsinimo į jos seksualinę laisvę, atmetamas, nes nuteistajam ir jo gynėjui įstatymas suteikia teisę pasinaudoti LR BPK numatytomis teisėmis, tame tarpe, bylos nagrinėjimo metu pateikti teismui prašymus. Duomenų, jog nuteistasis ar jo gynėjas būtų pasinaudoję jiems suteiktomis teisėmis, byloje nėra.

Skiriant bausmes E. R. ir M. B. atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes, amžių, šeimyninę padėtį. E. R. ir M. B. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas.

E. R. nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, kas rodo jo požiūrį į taikytas poveikio priemones. Be to, iš surinktų įrodymų matyti, jog jis buvo nusikalstamos veikos iniciatorius. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių jų atžvilgiu nėra. M. B. teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, jiems skirtinos griežtos laisvės atėmimo bausmės. E. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima nustatytam bausmės vidurkiui, o M. B. - laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. LR BK 75 straipsnio nuostatos nuteistajam M. B. negali būti taikomos, nes teisiamas už sunkaus nusikaltimo padarymą (LR BK 10-12 str.).

Apeliantų argumentai dėl civilinių ieškinių nepagrįstumo yra teisingi. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas solidariai iš E. R. ir M. B. 5130 Lt, pažeidė LR BPK 115 str. reikalavimus. Teismas visiškai nesiaiškino civilinio ieškinio dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio klausimą, nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškinio dydį, civilinis ieškinys priteistas nukentėjusiosios tėvui G. G. , neatsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji nuosprendžio priėmimo metu jau buvo pilnametė.

Kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturinės žalos dydį, nukentėjusiajai G. G. pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio, vadovaujantis LR CPK 115str.2d., perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos LR BPK 326 str.1d. 3p. ir 2d.2p., 328 str.1, 2 ir 4 p.p.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo E. R. bei jo gynėjo ir nuteistojo M. B. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

2005m. lapkričio 9d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

E. R. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal LR BK 149str.2d., ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams, 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos LR BK 64str.1 ir 3dalimis, paskirtą bausmę, iš dalies sudedant, subendrinti su 2004-01-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. B. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal LR BK 149str.2d., ir paskirti laisvės atėmimo bausmę (2) dvejiems metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžio dalį, kuria M. B. taikytas LR BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, panaikinti. Į bausmės laiką M. B. įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2005-11-09 iki 2006-05-23.

Kardomąsias priemones nuteistiesiems palikti nepakeistas.

Nuosprendžio dalį, kuria iš E. R. ir M. B. solidariai priteista 5130 Lt K. G. , panaikinti, o nukentėjusiajai G. G. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.