- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- 2A-2188-343/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17579-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- J. V.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovo J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2684-285/2014 pagal ieškovės advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai ieškinį atsakovui J. V. dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu (b. l. 3-4) prašė priteisti iš atsakovo 6 396,60 Lt apmokėjimo už suteiktas paslaugas skolos, 146,80 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų pagal šalių 2012 m. birželio 22d. sudarytą Teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 1042/2012 ir nesumokėjo ieškovei už jos suteiktas paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis nebuvo supažindintas su įkainiais, sutartis nenutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 30 d. galutiniu sprendimu (t.2, b. l. 12-16) ieškinį patenkino, iš atsakovo ieškovei priteisė 6 396,60 Lt skolos, 146,80 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 36,56 Lt valstybei išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu apmokėti, ieškovei priteisė 98 Lt žyminio mokesčio.
Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė Advokatų profesinė bendrija Magnusson ir partneriai ir atsakovas J. V. 2012 06 22 sudarė Teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 1042/2012 (34-40 b. l., 1 tomas), kuria sutarė, kad atsakovas už ieškovės suteiktas visapusiškas teisines paslaugas (Sutarties 1 p.) mokės ieškovei valandinį honorarą už laiką, ieškovės advokatų ir teisininkų sugaištą vykdant atsakovo pavedimus, įskaitant kelionėse sugaištą laiką (Sutarties 7 p.). Atsakovas įsipareigojo apmokėti kiekvieną pateiktą sąskaitą per 15 dienų nuo jos išrašymo (Sutarties 9 p.). Už atsakovui J. V. suteiktas teisines paslaugas ieškovė Advokatų profesinė bendrija Magnusson ir partneriai (buvęs pavadinimas Nordia Baublys & Partners advokatų profesinė bendrija (33 b. l., 1 tomas) 2013 03 20 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija ADV Nr. 20046 bendrai 2 799,31 Lt sumai (41 b. l., 1 tomas), 2013-04-30 PVM sąskaitą faktūrą Serija ADV Nr. 20292 bendrai 3 760,10 Lt sumai kartu su atliktų darbų išklotine (42-43 b. l., 1 tomas), 2013 06 28 PVM sąskaitą faktūrą Serija ADV Nr. 20520 bendrai 1 002,69 Lt sumai kartu su atliktų darbų išklotine (44-45 b. l., 1 tomas) ir 2013 07 31 PVM sąskaitą faktūrą Serija ADV Nr. 20680 bendrai 417,79 Lt sumai kartu su atliktų darbų išklotine (46-47 b. l., 1 tomas). Ieškovės pateiktas įkainių priedas prie teisinių paslaugų sutarties Nr. 1042/2012 (81-82 b. l., 1 tomas) patvirtino, kad minėtą priedą pasirašė abi šalys, todėl atsakovui J. V. buvo žinomi teikiamų paslaugų įkainiai ir todėl buvo atmestas jo argumentas, kad apie įkainius jis nežinojo. Taip pat buvo atmestinas atsakovo argumentas, kad šalių sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis nebuvo nutraukta, nes ieškovė pateikė 2013 10 07 pretenziją dėl susidariusio įsiskolinimo, kuri patvirtina, kad atsakovas buvo informuotas apie susidariusį įsiskolinimą, bei apie tai, kad iki 2013 10 15 jo nepadengus, vadovaujantis Sutarties 10 p., teisinių paslaugų sutartis bus nutraukta nuo 2013 10 16. Minėtas pranešimas atsakovui buvo išsiųstas Sutartyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu ir elektroniniu paštu (123-125, 171-178 b. l., 1 tomas). Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad bendras atsakovo įsiskolinimas ieškovei sudaro 6 396,60 Lt, pateikti ieškovės ir atsakovo susirašinėjimai elektroniniu paštu (48-50 b. l., 1 tomas) patvirtino, kad atsakovas žinojo apie vėlavimą atsiskaityti, įvardindavo vėlavimo priežastis ir žadėdavo atsiskaityti artimiausioje ateityje. Ieškovė atsakovui paslaugas teikė. Atsakovas neginčijo nei šalių sudarytos teisinių paslaugų sutarties ir jos priedų, nei ieškovės suteiktų paslaugų kiekio, nei kokybės, ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovas ieškovei turėjo apmokėti per 15 dienų nuo jų išrašymo (Sutarties 9 p.), tačiau jų neapmokėjo, todėl konstatavo, kad atsakovas ieškovei liko skolingas 6 396,60 Lt sumą už suteiktas paslaugas ir todėl šią sumą priteisė iš atsakovo ieškovei (CK 6.716 str., 6.720 str., CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Nustatęs kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojosi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Todėl iš atsakovo ieškovei taip pat priteisė palūkanas pagal įstatymą už laikotarpį 2013 04 04 iki 2013 10 22, 5 proc. dydžio metines palūkanas 146,80 Lt (CPK 6.37 str. 1 d., 6.205 str., 6.210 str. 1 d., 6.261 str.). Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. Kadangi atsakovas prievolių tinkamai nevykdė, iš jo ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, todėl ieškinį patenkinęs, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (t.2, b. l. 21-24) atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas, spręsdamas ieškinyje nurodytus klausimus, bei nagrinėdamas faktines bylos aplinkybes, susijusias su atstovavimo sutartimi, jos įvykdymu, privalėjo klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Teismas privalėjo išnagrinėti ir pasisakyti ar pagal atstovavimo sutartį įgaliojimus gavęs atstovas-ieškovas atstovaudamas savo nuožiūra, nepažeidė įstatymų ir kitų asmenų teisnių ir interesų, tinkamai atstovavo jo interesus. Teismas turėjo išnagrinėti ir pasisakyti dėl tinkamo atstovavimo byloje, dėl kurios buvo sudaryta sutartis;
2. Spręsdamas bylą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti ginčo esmę ir to neatliko. Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti esmines teisines bei faktines bylos aplinkybes, nes nuo to priklauso tinkamas byloje susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas, taigi bylos esmės atskleidimas;
3. Teismas pažeidė teisėtų lūkesčių principą;
4. Teismas savo išvadą grindė ne įrodymais, o prielaidomis, vadovavosi tikėtinumo taisykle. Teismas nevertino, kad jis nėra gavęs pretenzijos dėl sutarties nutraukimo registruotu laišku, įkainių turinys jam nebuvo žinomas, ant įkainių lapo nėra jo parašo, advokatas Rapolas prieš teismo posėdį neatsiliepė į jo skambučius, taikos sutartis nebuvo sudaryta, nes nebuvo išdiskutuota, jis turėjo daug pastabų dėl paslaugų kokybės.;
5. Rašytiniai įrodymai turi prima facie reikšmę ir jie negali būti paneigti ieškovės pateiktomis kopijomis;
6. Teismas netyrė ir nenustatė, kad Įkainių priedas atrodė taip: vienas lapas patys „Įkainiai“, antras lapas tik parašai. Jie neatsiuntė skolų suderinimo lentelės. Nebuvo jokių derybų;
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b. l. 29-35) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
1. Atsakovas turi pareigą sumokėti už ieškovės suteiktas teisines paslaugas. Paslaugų apimtį patvirtina į bylą pateikta atliktų darbų išklotinė, el. susirašinėjimas. Skolą atsakovas visuomet pripažino, jos neginčijo, žadėjo sumokėti. Atsakovas skolą ginčyti pradėjo tik užvedus bylą teisme, tačiau jokių konkrečių argumentų ar įrodymų, kad paslaugos jam nebuvo suteiktos nepateikė;
2. Šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, kuria sutarė dėl užmokesčio taikant valandinį atlygį, įskaitant kelionėse sugaištą laiką (be PVM). Atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas apmokėti per 15 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Sąskaitos neapmokėtos, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai neįvykdė;
3. Atsakovo teiginiai, jog teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, neteisingas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, jas netinkamai aiškinant ir pritaikant, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimus, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais konkrečiais argumentais;
4. Teismas tinkamai įvertino įrodymus, sprendimą grindė įrodymų visuma, išsamiai motyvuodamas, kokių įrodymų pagrindu padarė išvadas dėl teisinių paslaugų suteikimo ir atsakovo pareigos už jas atsiskaityti. Byla buvo nagrinėjama laikantis rungimosi principo, todėl kiekviena šalis galėjo teikti įrodymus. Atsakovas dalyvavo 3 iš 4 posėdžiuose, jam buvo išaiškintos jo teisės;
5. Atsakovo teiginiai, jog jam apie valandinius įkainius nebuvo žinoma yra nepagrįsti, nes jis savo parašais ant Sutarties ir Priedo patvirtino susipažinimą bei sutikimą su ieškovės teisininkų darbo įkainiais bei ieškovės atsakovui išrašytų sąskaitų apmokėjimo tvarka. Reikalavimo pasirašyti ant kiekvieno sutarties ir priedo lapo įstatymai nenumato. Jokių pretenzijų dėl pernelyg didelių sąskaitų atsakovas niekada nereiškė. Priešingai jas žadėjo apmokėti. Atsakovas dirba vadovaujantį darbą, todėl yra pakankamai išprusęs ir patyręs, jog tinkamai suvoktų savo pasirašytų dokumentų sąlygas;
6. Skundo teiginiai, jog jis turėjo daug pastabų dėl kokybės, neatitinka tikrovės. Jokių pastabų dėl kokybės jis nereiškė. Tai patvirtina ir el. susirašinėjimo medžiaga. Pvz. jis nurodo, jog apeliacinio skundo „projektas puikus“. Jokių pretenzijų nereiškė ir vėliau. Pvz. atsakovas atsiprašė už vėlavimą apmokėti, žadėjo visą įsiskolinimą sumokėti rugpjūčio mėnesį. Jokių pastabų dėl suteiktų paslaugų kokybės atsakovas nereiškė ir pirmosios instancijos teisme. Atsakovo priekaištas dėl netinkamos paslaugų kokybės yra visiškai naujas argumentas, kuris tėra abstraktus teiginys;
7. Aplinkybė, jog atsakovas negavo pretenzijos registruotu laišku nepaneigia fakto, jog pretenzija atsakovui buvo įteikta kitu būdu – el. paštu. Pažymi, jog savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) , atsakovas nurodė ir apeliaciniame skunde. Suklydo tik dėl miesto, tačiau ieškovė miestą nurodė teisingai. Tai atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas. Aplinkybę, jog pretenziją 2013 10 07 atsakovas gavo el. paštu patvirtina atsakovo 2013 10 15 atsakymas: „Gerbiama S., jeigu galima atsiųskite skolų suderinimo lentelę J. V.“;
8. Nutraukiant sutartį, jos 14 p. nebuvo pažeistas, nes iki sutarties nutraukimo vyko derybos;
9. Ieškovė nevengė sudaryti taikos sutarties. Ieškovės nuomone, atsakovas nesiekė sudaryti taikos sutartį, o tik vilkinti bylos nagrinėjimą, nes jokių konkrečių pasiūlymų nepateikė;
10. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas išnagrinėjo ne visus reikalavimus, kadangi visi ieškinio reikalavimai yra išnagrinėti, o priešieškinys nebuvo pareikštas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Bylos esmė yra tai, ar teismas pagrįstai priteisė atlyginimą už paslaugas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Advokatų profesinė bendrija Magnusson ir partneriai ir atsakovas J. V. 2012 06 22 sudarė Teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 1042/2012 (t.1, 34-40). Šia sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė teiks paslaugas, o atsakovas už ieškovės suteiktas teisines paslaugas (Sutarties 1 p.) mokės valandinį honorarą už laiką, ieškovės advokatų ir teisininkų sugaištą vykdant atsakovo pavedimus, įskaitant kelionėse sugaištą laiką. Valandiniai įkainiai yra nustatyti prie šios sutarties pridedame įkainių priede (Sutarties 7 p.). Atsakovas įsipareigojo apmokėti kiekvieną pateiktą sąskaitą per 15 dienų nuo jos išrašymo (Sutarties 9 p.). Bet kokie ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš šios sutarties ar susiję su ja, jos pažeidimu, nutraukimu ar negaliojimu, sprendžiami šalių derybose (Sutarties p.14).
Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad atsakovas J. V. nesutinka su įkainiais. Apeliantas nurodo, jog įkainių turinys jam nebuvo žinomas, ant įkainių lapo nėra jo parašo. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Minėta, Sutarties p. 7 nustatė, jog prie sutarties pridedamas įkainių priedas. Susitardamas dėl atlygintinų paslaugų teikimo, atsakovas susitarė ir dėl pamokėjimo už jas. Atkreipiamas dėmesys į tą aplinkybę, jog ginčo dėl sutarties sudarymo ir parašo joje atsakovas nekelia. Vadinasi, atsakovas teigdamas, jog jam įkainių priedo turinys nebuvo žinomas, turi pateikti įkainių priedą, kurio turinys jam buvo žinomas, tačiau jis tik teigia, kad įkainiai yra pernelyg dideli. Ginčydamas įkainių dydį, atsakovas nepateikia ne tik jokių įrodymų, dėl kokių įkainių šalys buvo susitarę, bet ir apskritai nenurodo, kokie įkainiai turėtų būti taikomi. Apeliantas nenurodo ir kodėl įkainiai yra pernelyg dideli. Atsakovo teiginiai, jog jam apie valandinius įkainius nebuvo žinoma yra nepagrįsti, nes jis savo parašais ant Sutarties ir Priedo patvirtino susipažinimą bei sutikimą su ieškovės teisininkų darbo įkainiais bei ieškovės atsakovui išrašytų sąskaitų apmokėjimo tvarka. Atsakovas tvirtina, jog nėra jo parašų ant kiekvieno sutarties ir priedo lapo. Atkreipiamas dėmesys, kad reikalavimo pasirašyti ant kiekvieno sutarties ir priedo lapo įstatymai nenumato. Be to, nepasirašymas ant kiekvieno lapo nereiškia, kad susitarimo nebuvo. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog atsakovas jokių pretenzijų dėl pernelyg didelių sąskaitų ieškovei niekada iki pateikiant ieškinį, nereiškė. Priešingai jas žadėjo apmokėti. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įkainių ir jų dydžio.
Apelianto vertinimu, rašytiniai įrodymai turi prima facie reikšmę ir jie negali būti paneigti ieškovės pateiktomis kopijomis. Kolegija sprendžia, kad apeliantui dėl šio argumento paaiškintina, jog rašytinis įrodymas yra dokumentas/dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinį grindžia būtent rašytiniais įrodymais: sutartimi, priedu prie sutarties, PVM sąskaitomis-faktūromis, atliktų darbų išklotine ir pan. . Rašytiniai įrodymai pateikiami CPK 114 straipsnyje nustatytos formos (CPK 198 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito įgalioto atlikti notarinius veiksmus asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 straipsnio 1 dalis). Būtent taip ir pasielgė ieškovė, t.y. ji pridėjo prie bylos rašytinių įrodymų tinkamai patvirtintas kopijas. Šie įrodymai kaip teigia atsakovas ir turi prima facie reikšmę, būtent jais vadovaudamasis sprendimą ir priėmė pirmosios instancijos teismas. Todėl atmestinas ir argumentas, jog teismas sprendimą grindė prielaidomis.
Apeliantas nurodo ir tai, jog teismas nevertino, kad jis nėra gavęs pretenzijos dėl sutarties nutraukimo registruotu laišku. Tačiau apeliantas nenurodo, kaip ši aplinkybė susijusi su skundžiamu sprendimu, juolab, kad atsakovas neginčija fakto, jog pretenziją dėl sutarties nutraukimo yra gavęs elektroniniu paštu. Teisės normos nustato, jog asmenys turi būti informuojami apie tam tikrus įvykius ir veiksmus, tačiau jų informavimo priemonės neturi reikšmės – svarbu, kad asmuo būtų informuotas. Atsakovas dėl sutarties nutraukimo ir buvo informuotas elektroniniu paštu.
Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog advokatas Rapolas prieš teismo posėdį neatsiliepė į jo skambučius, taikos sutartis nebuvo sudaryta, nes nebuvo išdiskutuota, jis turėjo daug pastabų dėl paslaugų kokybės yra teisiškai nereikšmingos, nes pirma, ieškovas yra ne advokatas Rapolas o advokatų profesinė bendrija, be to, viena šalis neprivalo bendrauti su kita šalimi ir tai neturi jokios įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Antra, taikos sutartį sudaryti neprivaloma. Taikos sutartis nebuvo sudaryta, ginčas vyksta ne dėl taikos sutarties nesudarymo. Trečia, iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas pastabų dėl paslaugų kokybės ieškovei neturėjo, pastabos dėl paslaugų kokybės atsirado apeliaciniame skunde kaip naujas argumentas. Be to, pastabos dėl paslaugų kokybės yra abstrakčios, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Už atsakovui J. V. suteiktas teisines paslaugas ieškovė Advokatų profesinė bendrija Magnusson ir partneriai (buvęs pavadinimas Nordia Baublys & Partners advokatų profesinė bendrija (33 b. l., 1 tomas) išrašė 2013 03 20 PVM sąskaitą faktūrą Serija ADV Nr. 20046 bendrai 2 799,31 Lt sumai (t.1, b. l. 41), 2013 04 30 PVM sąskaitą faktūrą Serija ADV Nr. 20292 bendrai 3 760,10 Lt sumai kartu su atliktų darbų išklotine (t.1, b.l. 42-43), 2013 06 28 PVM sąskaitą faktūrą Serija ADV Nr. 20520 bendrai 1 002,69 Lt sumai kartu su atliktų darbų išklotine (t.1, b.l.44-45) ir 2013 07 31 PVM sąskaitą faktūrą Serija ADV Nr. 20680 bendrai 417,79 Lt sumai kartu su atliktų darbų išklotine (t.1, b.l. 46-47). Dalis skolos buvo apmokėta, likusi dalis – 6396,60Lt neapmokėta. Dėl skolos dydžio ginčo nėra, atmetus argumentus dėl įkainių. Todėl teismas pagrįstai įsiskolinimo sumą priteisė ieškovei.
Ieškovė atsakovui pateikė 2013 10 07 pretenziją dėl susidariusio įsiskolinimo, kuria atsakovas buvo informuotas apie susidariusį įsiskolinimą, bei apie tai, kad iki 2013 10 15 jo nepadengus, vadovaujantis Sutarties 10 p., teisinių paslaugų sutartis bus nutraukta nuo 2013 10 16. Atsakovas neginčija, kad šią pretenziją gavo elektroniniu paštu. Įvertinus nurodytą, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentą, kad šalių sudaryta teisinių paslaugų sutartis nebuvo nutraukta.
Iki ieškovei pateikiant ieškinį teisme, priešingai nei teigia apeliantas, vyko derybos ir tai patvirtina šalių elektroninis susirašinėjimas (t.1, b.l. 48-50). Apeliantas gegužės mėnesį žadėjo apmokėti sąskaitas, vėliau – liepos mėnesį taip pat žadėjo sąskaitas apmokėti. Todėl kaip nepagrįstą teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog buvo pažeistas Sutarties 14 p. dėl derybų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinis skundas yra atmestas, ieškovė atstovavimo išlaidų priteisti neprašo, todėl bylinėjimosi išlaidos niekam iš nieko nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.