Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-20 · Administracinė byla Nr. I-3306-423/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-20
Bylos Nr.
I-3306-423/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02405-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
A., A.A.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.1-3306-423/2015Proceso Nr. 3-61-3-02405-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjui A.A,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A.A. savo skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 1-3).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 8 d. ir dar 2 paras spalio ar lapkričio mėnesį, tiksliai neprisimena, dar būdamas nepilnametis, buvo laikomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, kurioje buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo. Jis, būdamas nepilnametis, buvo laikomas kartu su suaugusiais asmenimis. Areštinėje kalinimo sąlygos neatitiko sanitarinių ir higienos normų reikalavimų: sienų dažai nusilupę, sienos aprašinėtos, nebuvo rozečių, dėl to nebuvo galima naudotis elektros prietaisais; kameros nevėdinamos, langai neatsidarė, trūko oro, tvyrojo blogas kvapas; langai uždažyti arba užkalti plokštėmis, todėl nepateko dienos šviesa, dieną ir naktį teko būti prie dirbtinio apšvietimo, tai kenkė akims; kamerose nebuvo valymo ir dezinfekcijos priemonių; tualeto patalpa neatskirta nuo kameros, kriauklės geležinės, ištrupėjusios, surūdijusios, praleido vandenį. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, fizines kančias, jautė pažeminimą, galimybių sumažėjimą, sutriko sveikata. Prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime nurodė (b.l. 13-17), kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą - t.y., kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – Areštinė) neužtikrina teisės aktais įtvirtintos kalinimo sąlygos nuo pat jo patalpinimo Areštinėje pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnus. Pareiškėjas skundžia 2010 metų laikotarpį. Į teismą pareiškėjas kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jam būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ar kitų duomenų, patvirtinančių, kad jis neturėjo galimybės anksčiau kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Nurodė, kad pareiškėjo teiginiai apie laikymo sąlygas Areštinėje yra tik deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokias įrodymais, neatitinka tikrovės, todėl negali būti vertinami kaip pagrindas neturtinei žalai atsirasti. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad Areštinės pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl Areštinės pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Atsakovas teismo prašė skundo reikalavimui taikyti ieškinio senaties institutą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam kalint Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – Areštinė) netinkamomis sąlygomis laikotarpiais nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. lapkričio 12 d. ir nuo 2010 m. gruodžio 2 d. iki 2010 m. gruodžio 7 d.

Teismas pabrėžia, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant 3 būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Atsakovas atsiliepime (b.l. 13-17) prašė teismą pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra suformavęs administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 str., 20 str.), kad nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais (veiksmais) atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis buvo laikomas Areštinėje pažeidžiant laikymo sąlygas laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. lapkričio 12 d. ir nuo 2010 m. gruodžio 2 d. iki 2010 m. gruodžio 7 d. A.A. į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2015-04-24 (b.l. 4). Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog galimų pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie neužtikrinamą teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias laikymo Areštinėje sąlygas. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai betarpiškai pasireiškė. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo laikymo Areštinėje pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl antisanitarinių sąlygų bei Higienos normų pažeidimų į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnus. Vėliau, atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat turėjo realią galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Taigi, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą 2010 metų laikotarpiais: nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. lapkričio 12 d. ir nuo 2010 m. gruodžio 2 d. iki 2010 m. gruodžio 7 d., yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Pareiškėjas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino. Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė pareiškėjo nurodytu laikotarpiu bei gina šiuo metu nacionalinės teisės aktai, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi, nesant objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra jokio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už 2010 metų laikotarpį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašymas tenkintinas, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. lapkričio 12 d. ir nuo 2010 m. gruodžio 2 d. iki 2010 m. gruodžio 7 d., taikytinas ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2256/2012). Taigi, administracinėje byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl nesvarbių priežasčių ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis (atsakovas) reikalauja ieškinio senatį taikyti, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A.A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Asta Urbonienė