Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo teisėja Irena Stasiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal BUAB „Remivilas“ administratoriaus UAB „Valdsita“ įgalioto asmens S. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., VSDFV Šiaulių skyriui, VĮ Turto bankui, AB SEB bankui dėl UAB „Remivilas“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-03-18 teisme gautas bankrutavusios UAB „Remivilas“ bankroto administratorius UAB „Valdsita“ pareiškimas dėl UAB „Remivilas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankroto administratorius UAB „Valdsita” nurodo, kad pareiškimą vėl bankroto pripažinimo tyčiniu teikia, atsižvelgdamas į kreditoriaus AB SEB bankas reikalavimą pateikti detalias išvadas (atsižvelgiant į specialisto išvadoje ir ekspertizės išvadose konstatuotas aplinkybes bei turimus įmonės dokumentus) dėl galimybės įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Pareiškime nurodoma, kad bankroto administratorius nenustatė, kad įmonės turtas būtų parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis, nenustatė įmonės veiklos pažeidimų. Atlikęs sandorių analizę, administratorius sprendė, kad UAB „Remivilas“ nėra skolingas A. J. pagal 2005-03-16 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, nei UAB „Bonitana“ ir UAB „Vicus“ nėra skolingi bendrovei „Remivilas“. Pažymėjo, kad vadovaudamasis 2015-10-12 ekspertizės aktu, administratorius 2016-03-07 pateikė prašymą patvirtinti UAB „Remivilas“ 153498,61 Eur (530 000 Lt) kreditorinį reikalavimą UAB „Vicus“ restruktūrizavimo byloje, tačiau, teismui pasisakius dėl 2012-03-28 specialisto išvados ir bankroto administratoriaus argumentų, bankroto administratorius spręs klausimą dėl pareikšto kreditorinio reikalavimo atšaukimo.

Teismas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) arba administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams ir pranešime nurodo, kad kreditoriai per teismo nustatytą, ne trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, terminą turi teisę pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu (LR ĮBĮ 20 str. 4 d.). Vadovaujantis LR CPK 122 straipsnio 1 dalies ir 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis pranešimai bei bankroto administratoriaus prašymo kopijos suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai.

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantys asmenys informuoti paskelbiant teismo pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 str. 3 d.), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), kurio 20 str. įtvirtinti požymiai, iš kurių esant bent vienam teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu. ĮBĮ 2 str. 12 d. nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 str. 2 d. 1-5 p. įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu. Taigi, iš minėtos normos turinio darytina išvada, jog tam, kad galima būtų pripažinti bankrotą tyčiniu, būtina ne tik nustatyti bent vieną iš ĮBĮ 20 str. 2 d. 1-5 p. nustatytų požymių, bet taip pat turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp minėtose nuostatose numatytų veiksmų (neveikimo) ir bankroto kilimo, t. y., kad bankrotas kilo būtent dėl minėtose nuostatose įtvirtintų veiksmų (neveikimo).

Pareiškėjas bankroto administratorius nagrinėjamu atveju savo prašymą pripažinti bankrutuojančios UAB „Remivilas“ bankrotą tyčiniu grindžia ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., numatančiu, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Taip pat pareiškimas dėl bankroto pripažinimo grindžiamas ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p. įtvirtinančiu, kad bankrotą teismas pripažįsta tyčiniu, kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Kasacinis teismas, formuodamas praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinęs, jog, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu yra ir tuomet, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-648/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto pripažinimo pareikštas, nes suinteresuotam asmeniui kreditoriui AB SEB bankas reikalaujant bankroto administratoriaus pateikti detalias išvadas dėl galimybės pripažinti bankrotą tyčiniu, bankroto administratorius prašo teismo įvertinti, ar nėra pagrindo pripažinti UAB „Remivilas“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio pirmo ir penkto punkto pagrindu.

Pareiškime bankroto administratorius nurodo, kad 2012-03-28 specialisto išvadoje Nr. 5-2/47 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Remivilas“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų” konstatuota, jog <bendrovė „Remivilas“ UAB „Vicus“ pervedė 530 000 Lt ir UAB „Bonitana“ pervedė 300 000 Lt, tačiau šių mokėjimų nepagrindė dokumentais, taip pat už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2006-12-31 nepateikė apskaitos dokumentų ir registrų, iš kurių būtų galima nustatyti ar bendrovė atsiskaitė ir kaip atsiskaitė su A. J. už žemės sklypą pagal 2005-03-16 pirkimo-pardavimo sutartį, dėl to pagal pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti bendrovės „Remivilas“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2006-12-31.>. Aiškinantis, kokiu pagrindu UAB „Remivilas“ pervedė pinigus UAB „Vicus“ ir UAB „Bonitana“, bankroto administratoriui paprašius, buvęs UAB „Remivilas“ vadovas R. M. pateikė papildomus dokumentus: 2005-03-17 preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Remivilas“ ir UAB „Bonitana“, 2005-04-01 susitarimą dėl prelininariosios pirkimo- pardavimo sutarties nutraukimo, 2005-04-01užskaitymo aktą, 2005-03-16 paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „Vicus“ ir UAB „Remivilas“, UAB „Remivilas“ sąskaitų išrašus.

Bankroto administratorius, išanalizavęs sudarytus sandorius, nustatė, kad 2005-03-16 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje, pirkėjas - UAB „Remivilas“, pardavėjas - A. J., nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas už 950 000 Lt, iš kurių 50 000 Lt Pardavėjas gavo iš Pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį, o likusią pinigų sumą, t.y. 900 000 Lt Pirkėjas įsipareigojo pervesti į Pardavėjo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2005-03-19. Pardavėjas A. J. 530‘000 Lt gavo iš UAB „Vicus“ pagal UAB „Remivilas“ pasirašytą 2005-03-16 d. paskolos sutartį, 300‘000 Lt gavo iš UAB „Bonitana“, pagal UAB „Remivilas“ pasirašytą 2005-03-17 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (2005-04-01 d. pasirašytas Susitarimas nutraukti preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. 2005-04-01 d. pasirašytas aktas dėl mokėjimų užskaitymo), 2005-03-18 d. UAB „Remivilas“ mokėjimo pavedimu Nr. 03181127 pervesta 20‘000,00 Lt į A. J. nurodytą sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: galinis apmokėjimas už žemės sklypą. - 2005-03-18 d. UAB „Remivilas“ mokėjimo pavedimu Nr. 03181108 pervesta 100‘000,00 Lt į A. J. nurodytą sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: galinis apmokėjimas už žemės sklypą. 2005-03-18 d. buvo pasirašytas perdavimo - priėmimo aktas, kuriame Pardavėjas – A. J. patvirtino, kad likusią pinigų sumą – 900 000 Lt už 34,5400 ha žemės sklypą pervedė į Pardavėjo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“ Kauno RS ir Pardavėjas jokių materialinių pretenzijų neturi ir ateityje nepareikš. Bankroto administratoriaus teigimu, nei UAB „Remivilas“ skolingas A. J., nei UAB „Bonitana“ ir UAB „Vicus“ yra skolingi UAB – vei „Remivilas“, 2010-02-24 iškėlus UAB „Remivilas” bankroto bylą A. J. 830 000 Lt sumai kreditorių sąraše nėra, UAB „Vicus” ir UAB „Bonitana” debitorių sąraše atitinkamai 530 000 Lt ir 300 000 Lt sumoms, taip pat nėra.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, privalo būti aktyvus. Tai paaiškinama viešojo intereso egzistavimu bankroto bylose. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo bankroto procese neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 str.). Suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, kurie paneigtų administratoriaus nurodytas aplinkybes, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta (įrodyta), kad UAB „Remivilas” sudarytais sandoriais ar kitokia jos veikla būtų nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, kad dėl įmonės valdymo organų sprendimų įmonės turtas būtų tyčia paslėptas, iššvaistytas ar pasisavintas. Todėl nenustačius ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatytų tyčinio bankroto požymių, nėra pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos bankrutuojančios UAB „Remivilas“ bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“ įgalioto asmens S. G. pareiškimo dėl UAB „Remivilas“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.