- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- N-62-5327-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarimo D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Rokiškio rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugsėjo 2 d. surašė D. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2008 m. rugpjūčio 30 d., apie 17.25 val., Rokiškio rajone, kelio Bajorai-Gediškiai-Rakališkis 10 kilometre, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį VW Passat, priklausantį A. K., nepasirinko saugaus greičio, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl ko buvo apgadintas automobilis, apie eismo įvykį policijai nepranešė, nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 16, 133 ir 234 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarimu konstatavo, kad D. J. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus teisės pažeidimus ir už juos skyrė tokias administracines nuobaudas: už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, padarymą skyrė 20 Lt baudą; už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 1000 Lt baudą; už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 4000 Lt baudą. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas apėmimo būdu subendrino nuobaudas ir skyrė asmeniui galutinę 4000 Lt baudą. Teismas nutarime, vadovaudamasis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi, taip pat nurodė, jog D. J. vairuotą transporto priemonę – automobilį VW Passat, kuris saugomas R. Gačionio individualioje įmonėje, grąžinti tik sumokėjus paskirtą baudą.
II.
Nesutikdamas su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarimu, A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarimo dalį, kuria nuspręsta grąžinti jam priklausantį automobilį tik po to, kai bus sumokėta bauda, pakeisti ir nedelsiant grąžinti jam automobilį. Skunde nurodo, kad teismo priimtas nutarimas pažeidžia jo teises ir interesus. Automobilis VW Passat buvo pavogtas, dėl ko jis kreipėsi į Rokiškio rajono policijos komisariatą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iškelta baudžiamoji byla Nr. 83-1-00376-08 pagal nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Nurodo, jog dėl šios veikos padarymo įtarimas pareikštas D. J., kuris prisipažino kaltu dėl automobilio vagystės. Pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, šaukimo į teismo posėdį jis negavo. Pabrėžia, jog pažeidimai su jo automobiliu padaryti be jo valios, todėl transporto priemonė turi būti grąžinta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentacijos, byloje keliamas klausimas dėl ATPK 269 straipsnio 7 dalies taikymo ir aiškinimo. Nagrinėjant bylą šiuo aspektu pažymėtina, jog minėta nuostata skelbia, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas. Įstatymas jokių išimčių tais atvejais, kai teisės pažeidimą padaręs asmuo nėra priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas (kaip ir yra šiuo atveju), nenumato. Teisėjų kolegijai kilo pagrįstų abejonių, jog tokia imperatyvia įstatymo nuostata galimai nepagrįstai suvaržomos teismo galios, ir tarp minėta nuostata taikomų suvaržymų, jų apimties ir pobūdžio bei tokiomis priemonėmis siekiamų tikslų nėra teisingos ir protingos pusiausvyros, todėl 2008 m. spalio 17 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar byloje taikytina ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Išnagrinėjęs šį prašymą, Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu konstatavo, jog ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostata (tiek 2007 m. gruodžio 13 d., tiek 2008 m. liepos 3 d. redakcija) „nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas“ ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo ir prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas nurodė, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina. Ginčijamą nuostatą aiškindamas kitų ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatų kontekste (inter alia „jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“), teismas pažymėjo, jog priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes. Tokia priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas – vertintina kaip proporcinga, adekvati siekiamiems tikslams, tačiau pagal ginčijamą nuostatą priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį vertintinas kaip priemonė administracinių nuobaudų – baudos ar administracinio arešto – įvykdymui užtikrinti. Šiuo atveju priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimu iš esmės siekiama užtikrinti ne saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, viešąją tvarką, bet už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtos nuobaudos įvykdymą. Teismas pabrėžė, jog tokiu atveju asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso priverstinai nuvežta transporto priemonė (arba jis yra teisėtas jos valdytojas), negali laisvai savo nuožiūra jos naudoti, be to, priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas (teisėtas valdytojas) ir asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio priverstinai nuvežta transporto priemonė, gali būti skirtingi, kadangi galimi ir tokie atvejai, kai asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio priverstinai nuvežama transporto priemonė, buvo neteisėtai ją užvaldęs. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, jog ginčijamoje nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo – vieno iš teisinės valstybės principo elementų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarimo dalis, kurioje nurodyta, jog D. J. vairuotą A. K. priklausančią transporto priemonę VW Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) saugomą R. Gačionio individualioje įmonėje, grąžinti savininkui tik sumokėjus baudą, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
A. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarimą pakeisti: nutarimo dalį dėl automobilio VW Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), saugomo R. Gačionio individualioje įmonėje, grąžinimo savininkui tik sumokėjus baudą, panaikinti ir automobilį grąžinti teisėtam valdytojui. Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.