Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-332/2007

Teisėjas: Mindaugas Striaukas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.2, 2.4.6.3.4., 2.4.6.3.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 20 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei nukentėjusiosios K. D. atstovės pagal įstatymą A. D., nuteistojo E. A. ir civilinio atsakovo atstovo R. A. bei Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-03-27 nuosprendžio, kuriuo E. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;

iš E. A. A. D. priteista 40000 Lt, K. D. 16000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų ir civilinės ieškovės atstovas paslaugoms apmokėti;

procesai dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo A. D. iš AB ,,Lietuvos Draudimas“ ir 42101,4 Lt gydymo išlaidų atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nutraukti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 2 d., apie 15.28 val., Šiauliuose, Kalinausko-Vilniaus-Žuvininkų gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 196 punktus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui - nelygiareikšmių kelių sankryžoje įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinės Kalinausko gatvės į pagrindinę Vilniaus gatvę nedavė kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjančiam motociklui „HARLEY DAVIDSON“, valstybinis Nr. 666 AP ir su juo susidūrė, įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklo vairuotojai A. D. dėl kairio blauzdikaulio atviro lūžio, kairės pakinklio venos ir arterijos sužalojimo, kairio žastikaulio kaklo lūžio ir kairės šlaunies amputacijos buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, motociklo keleivei K. D. dėl atviro kairio blauzdikaulio lūžio buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai pagrįstų E. A. kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą. Apylinkės teismas nevertino abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmų iki ir po autoįvykio. Byloje nėra įrodymų, kad E. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 p. reikalavimus, turėjo pareigą duoti kelią kitai transporto priemonei. Teismas nenustatė nuo kokio atstumo atsiranda pareiga transporto priemonei įvažiuojančiai į sankryžą iš šalutinio kelio duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei. Nebuvo įrodyta, kad motociklas buvo tokiu atstumu nuo sankryžos, kad atsirado pareiga duoti jam kelią. Artėjanti prie sankryžos transporto priemonė privalo neviršyti nustatyto greičio, pasirinkti saugų greitį, kad kiekvienu atveju galėtų suvaldyti transporto priemonę, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, privalo sulėtinti greitį, visiškai sustabdyti transporto priemonę arba kliūtį apvažiuoti. Motociklo vairuotoja nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, apylinkės teismas motociklo vairuotojos veiksmų nevertino.

Teisiamojo posėdžio protokolas neteisingas ir neišsamus. Pasisakymai, atsakymai į klausimus protokole neužrašyti arba užrašyti dalinai. Aukštesnysis teismas siekdamas išsamiai išnagrinėti baudžiamąją ir byloje priimti teisingą sprendimą privalo išreikalauti ranka teismo posėdžių sekretorės teisiamojo posėdžio metu rašytą protokolą. Apylinkės teismas pareikštų pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo nevertino.

Specialistas E. G. nepagrįstai nenustatė motociklo važiavimo greičio - automobilis autoįvykio metu pasisuko beveik 90 laipsniu kampu, užgeso, motociklo keleivė buvo nublokšta apie 30 metrų, kas rodo, jog motociklo greitis turėjo būti labai didelis. Byloje neatlikta eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertizės, nors apylinkės teismo prašyta ekspertizę paskirti. Taip buvo suvaržyta nuteistojo teisė pateikti prašymus dėl konkretaus eksperto paskyrimo, klausimų ir papildomos medžiagos ekspertui pateikimo. Specialisto išvadoje neatsakyta į pateiktus klausimus dėl transporto priemonių greičio iki susidūrimo, tiksli transporto priemonių susidūrimo vieta, transporto priemonių susidūrimo kampas tarp išilginių jų simetrijos ašių, transporto priemonių techninės galimybės išvengti eismo įvykio. Specialistas E. G. negalėjo visapusiškai ir objektyviai atsakyti į užduotus klausimus, pripažino, kad nėra kompetentingas į kai kuriuos klausimus atsakyti. Taip pat specialistas E. G. pripažino, kad jam nebuvo pateikti visi duomenys, kurie leistų atsakyti į užduotus klausimus. Jis transporto priemonių neapžiūrėjo, neprašė pateikti papildomos medžiagos, nors tokią teisę turi. Specialistas nepagrįstai nurodė, kad jam pateiktoje medžiagoje nėra motociklo kairiojo šono fotografijų, įvykio vietoje nėra jokių išsimėčiusių daiktų, išbyrėjusių stiklo šukių, nes autoįvykio metu buvo išdaužti automobilio priekiniai ir šoniniai žibintai ir tai matyti fotonuotraukose.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio schemoje, kuriomis vadovavosi specialistas nėra duomenų apie motociklo vairuotojos ir keleivės vietą po eismo įvykio, protokolai apie transporto priemonių apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą užpildyti atmestinai, per 5 minutes, dokumentus pasirašė tik specialistas H. P., nors įvykio tyrime dalyvavo ir kiti pareigūnai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas nepasirašytas. Eismo įvykio vietos apžiūros protokole nėra fiksuotos nuo transporto priemonės nukritusios detalės. Policijos pareigūnai pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymą ,,Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo.“ Policijos pareigūnai atliko daugiau matavimų, nei pažymėta eismo įvykio schemoje. Transporto priemonės nebuvo apžiūrėtos sustačius jas viena prieš kitą. Motociklo vairuotoja, keleivė ir specialistas nurodė, kad automobilis atsitrenkė į motociklą, tačiau iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad į automobilio šoną atsitrenkė motociklas. Apylinkės teismas nepagrįstai netenkino prašymo išreikalauti iš Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato visus su eismo įvykiu susijusius dokumentų originalus.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacijos centro duomenų bazėje nurodoma, kad motociklas nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti nuteistojo E. A. prašymą ir prie baudžiamosios bylos tokią pažymą prijungti.

Medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1824/05(04) nenurodoma, kokiu norminiu aktu vadovautasi nustatant A. D. sveikatos sutrikdymą. Ši specialisto išvada atlikta iki eismo įvykio tyrimo specialisto išvados, todėl joje nepagrįstai konstatuojama, kad sužalojimai padaryti eismo įvykio metu. Specialistui taip pat nebuvo pateikti reikiami medicinos dokumentai, nes specialistas išvadoje nurodė, kad A. D. ligos istorijoje nėra atžymų apie jos kraujo paėmimą alkoholio nustatymui. Byloje būtina nustatyti, ar A. D. nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio ir kitų medžiagų. A. D. tvirtino, kad turėjo stuburo ir kitų traumų, dėl kurių medikai uždraudė jai važinėti motociklu. Prašymą atlikti papildomą medicininį tyrimą apylinkės teismas nepagrįstai netenkino.

Nuteistasis E. A. iš eismo įvykio vietos nepasišalino, pagal galimybes stengėsi suteikti pirmąją medicinos pagalbą, nors jam tik 18 metų, į eismo įvykio vietą iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Jo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina – kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių.

E. A. padėjo išaiškinti veiką ir joje dalyvavusius asmenis, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nukentėjusioji A. D. teismą klaidino.

A. D. važiavo vairuotojo civiline atsakomybe neapdraustu motociklu, labai dideliu greičiu, nežiūrėjo į kelią, nepasirinko eismo sąlygas atitinkančio važiavimo greičio, vežė nepilnametę keleivę, todėl E. A. dėl nusikalstamos veikos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens A. D. elgesys. A. D. veiksmuose gali būti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., sudėtis ir apylinkės teismas motyvuota nutartimi apie tai privalėjo pranešti prokurorui. Be to, A. D., K. D. ir E. G. davė melagingus parodymus. Kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų.

Yra visos Lietuvos Respublikos BK 39 str. numatytos E. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Nuosprendyje teismas nepagrįstai nurodė, kad nuteistasis E. A. tik teisme atsiprašė nukentėjusiųjų, nes E. A. netrukus po eismo įvykio aplankė nukentėjusiuosius ir išreiškė savo apgailestavimą bei pasiūlė pagalbą.

Neįrodžius E. A. kaltės padarius nusikalstamą veiką, neturtinė žala nukentėjusiosioms negali būti priteista. Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytas 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala nukentėjusiosioms atlyginta, todėl viršyti 500 eurų neturtinę žalą galima būtų tik išimtinais atvejais. Atsakovu šiuo atveju, esant draudiminiam įvykiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tik draudikas. Teismui nepateikti dokumentai, kurių pagrindu išmokėtos draudiminės išmokos, tai negali būti E. A. kaltės įrodymu. Apylinkės teismas taip pat nepagrįstai netenkino prašymo išreikalauti duomenis apie nukentėjusiųjų turtinę padėtį bei įrodymus, pagrindžiančius nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti. Prašo skundžiamą Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį arba nutartį.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei nukentėjusiosios K. D. atstovė pagal įstatymą A. D. nurodė, kad apylinkės teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai paskyrė nuteistajam bausmę ir netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus.

Apylinkės teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo E. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Nuteistasis E. A. pripažino tik autoįvykio faktą, tačiau nepripažino padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo parodymai nesutampa su liudytojų A. P. ir M. S. parodymais, kurie nurodė, kad eismo įvykio metu automobilis trenkėsi į motociklą. E. A. duoti parodymai nelaikytini atskleidžiantys esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir turintys reikšmės bylos išsprendimui. Nuteistasis tik teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, nors su nukentėjusiosiomis buvo susitikęs ikiteisminio tyrimo metu, tačiau joms jokios pagalbos neteikė. E. A. neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, nesitarė dėl žalos atlyginimo. Tai rodo, kad nuteistasis nesiekė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių.

Apylinkės teismas nepagrįstai skyrė E. A. švelniausią Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Paskirta bausme nepasiekiama bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. Teismas skirdamas bausmę nepagrįstai atsižvelgė į pripažintą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jį charakterizuojančias aplinkybes – dirbamą darbą ir mokymąsi. Nuteistasis klaidino teismą pateikdamas duomenis, jog dirba ir mokosi. E. A. atleistas iš darbo 2007-03-23 šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas, 2007-02-08 išbrauktas iš Šiaulių universiteto studentų sąrašų. Ankstesnėje darbovietėje E. A. dirbo tik 3 mėnesius ir atleistas iš darbo už pravaikštas. Tai charakterizuoja E. A. neigiamai ir rodo, kad jis nesiekia dirbti ir sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmių atlygindamas nusikaltimu padarytą žalą. E. A. paskirta bausmė – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas galėjo būti skiriama kaip baudžiamojo poveikio priemone kartu su bausme.

Apylinkės teismas nepagrįstai pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo A. D. ir K. D. tenkino iš dalies. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuota praktika, netinkamai įvertino padarytą neturtinę žalą pinigine išraiška, netinkamai taikė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Nukentėjusiosioms sunkiai sutrikdyta sveikata, A. D. atlikta kojos amputacija, po patirtos traumos jai neatsistatė dešiniojo peties ir kairiojo klubo sąnarių funkcijos, gydymas truko daugiau nei vienerius metus, jo metu atliktos septynios operacijos, negalėjo dirbti, bendrauti su artimaisiais, nustatytas 40 proc. darbingumas. Nusikaltimo pasekmės bus jaučiamos visą gyvenimą, ji negali normaliai dirbti, bendrauti su žmonėmis, sunku judėti. Nepilnametės K. D. gydymas iki šiol tęsiamas, jos sužalotų organų funkcijos neatsistatė, bus atliekama operacija. Jai nustatytas lengvas neįgalumo lygis, kojose liko randai, ateityje ji gali šlubuoti. Dėl gydymosi nukentėjo K. D. mokslai. Nukentėjusiosios patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, jų sveikatos būklė skaudžiai paveikė šeimą. Tai, kad E. A. materialinė padėtis nėra pakankamai gera, negali būti pagrindu žymiai mažinti neturtinės žalos atlyginimą, nustatant neturtinę žalą ji turi būti vertinama ateities perspektyvoje.

Prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-03-27 nuosprendį pakeisti ir paskirti E. A. griežtesnę bausmę, padidinti priteistą A. D. neturtinės žalos dydį iki 100000 Lt, K. D. iki 60000 Lt. bei iš E. A. priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Atsikirtimu į Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą nuteistasis E. A. ir civilinio atsakovo atstovas R. A. nurodo, kad apeliaciniu skundu pakeisti E. A. paskirtą bausmę vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo neteisėtai ir nepagrįstai. Turi būti įrodyta, kad E. A. padarė nusikalstamą veiką, įvertinti abiejų vairuotojų veiksmai. Bausmė E. A. gali būti paskirta tik pagrįstai jį pripažinus kaltu. Apeliaciniame skunde neteisingai aiškinama teisingumo principo esmė, šio principo turinys atskleistas Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d. E. A. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Už duomenų apie kaltinamąjį surinkimą atsakinga prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme E. A. mokėsi. Specialisto išvada Nr. G 1824/05(04) nepagrįsta, todėl teismas negalėjo skiriant bausmę įvertinti nusikalstamos veikos pasekmių. Apylinkės teismas paskyrė straipsnio, pagal kurį E. A. buvo kaltinamas, sankcijoje numatytą bausmę, vertinimai dėl administracinės nuobaudos ir baudžiamojo poveikio priemonės apeliaciniame skunde nepagrįsti.

Atsikirtimu į nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei nukentėjusiosios K. D. atstovės pagal įstatymą A. D. apeliacinį skundą nuteistasis E. A. ir civilinio atsakovo atstovas R. A. nurodo, kad A. D. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad E. A. parodymai prieštarauja V. P. ir V. S. parodymams. Taip pat nepagrįstai nurodoma, kad nuteistasis tik bylos nagrinėjimo teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, ikiteisminio tyrimo metu buvo susitikęs su nukentėjusiosiomis. Teismas privalo nustatyti ar A. D. pateikti duomenys gauti teisėtai. Neįrodyta, kad A. D. ir K. D. sveikatų sutrikimai yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu. Teismo atsiųsta apeliacinio skundo kopija nėra tinkamai patvirtinta, negautos apeliacinio skundo priedų kopijos.

Teismo posėdyje nuteistasis E. A. ir jo gynėja prašo paskirtą bausmę sumažinti, sumažinti priteistų civilinių ieškinių sumas, Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei nukentėjusiosios K. D. atstovės pagal įstatymą A. D. apeliacinius skundus atmesti, civilinio atsakovo atstovas R. A. prašo nuteistojo E. A. ir civilinio atsakovo atstovo R. A. apeliacinį skundą patenkinti, Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei nukentėjusiosios K. D. atstovės pagal įstatymą A. D. apeliacinius skundus atmesti, prokuroras, nukentėjusioji K. D. ir nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei nukentėjusiosios K. D. atstovė pagal įstatymą A. D. prašo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei nukentėjusiosios K. D. atstovės pagal įstatymą A. D. apeliacinius skundus patenkinti, nuteistojo E. A. ir civilinio atsakovo atstovo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo E. A. ir civilinio atsakovo atstovo R. A. apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei nukentėjusiosios K. D. atstovės pagal įstatymą A. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-03-27 nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 d. 1 p., 2 p., p.).

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo E. A. nusikalstamus veiksmus.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. A. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė iš dalies kaltinamojo E. A., nukentėjusiųjų A. D. ir K. D., liudytojų A. P., M. S. parodymais, 2006-06-05, 2005-12-12, 2005-10-20 ir 2006-10-30 specialistų išvadomis, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad E. A. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

2005-12-12 specialisto išvadoje Nr. G 2195/05(04) konstatuota, kad specialisto išvadoje išvardinti K. D. padaryti sužalojimai atitinka įvykio laiką, dėl atviro kairio blauzdikaulio lūžio K. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

2005-10-20 Nr. G 1824/05(04) ir 2006-10-30 Nr. PG 82-1824/05(04) specialistų išvadose nurodyta, kad A. D. padaryti sužalojimai atitinka įvykio laiką, dėl kairio blauzdikaulio atviro lūžio, kairės pakinklio venos ir arterijos sužalojimo, kairio žastikaulio kaklo lūžio bei kairės šlaunies amputacijos A. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis kaltas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Nuteistojo E. A. ir civilinio atsakovo atstovo R. A. apeliaciniame skunde nenurodoma, kokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspęsti teisingai, teisiamojo posėdžio protokole neužfiksuotos ar užfiksuotos neteisingai. Apylinkės teismas prie baudžiamosios bylos prijungė civilinio atsakovo R. A. teismui pateiktus pasisakymus baigiamosiose kalbose. Lietuvos Respublikos BPK 261 str. 6 d. nustatyta, kad jei su pateiktomis teisiamojo posėdžio protokolo pastabomis teisiamojo posėdžio pirmininkas sutinka, patvirtina jų teisingumą bei prideda prie teisiamojo posėdžio protokolo. Įstatymas nenumato tokiu atveju pareikštų pastabų analizavimo ir jų vertinimo. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 261 str. 1 d. numatyta, jog teisiamojo posėdžio protokole nurodomas tik trumpas nagrinėjimo teisme dalyvių baigiamųjų kalbų turinys.

Lietuvos Respublikos BPK 90 str. 3 d. nustatyta, kad specialisto išvadoje nurodoma: specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės; specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Įstatyme nenumatyta, kad specialisto išvadoje privalomai turi būti nurodomas teisės aktas, kurio pagrindu specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Apeliaciniame E. A. ir R. A. skunde minimoje specialisto išvadoje Nr. G 1824/05(04) konstatuotas sveikatos sutrikdymo mastas A. D.. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis 2003-05-23 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis. Vadovautis šiomis taisyklėmis baudžiamajame procese specialistams ir ekspertams privaloma. 2005-10-03 užduotyje atlikti objekto – A. D. kūno tyrimą specialistui buvo nurodytos eismo įvykio aplinkybės ir užduotas klausimas ar A. D. nustatyti sužalojimai padaryti aprašyto eismo įvykio metu. Kolegija konstatuoja, kad minėta specialisto išvada įstatymo reikalavimus atitinka, abejoti jos teisingumu nėra teisinio pagrindo.

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. T-A 1974/05(04) matyti, kad A. D. 2005-10-02 paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta. Apeliantų E. A. ir R. A. argumentas, kad A. D. galėjo būti apsvaigusi nuo kitų medžiagų, deklaratyvus, byloje nėra duomenų, kad A. D. eismo įvykio metu buvo apsvaigusi, taip pat byloje nėra duomenų, kad A. D. sveikatos būklė neleido jai valdyti transporto priemonės – motociklo.

Nėra pagrindo pranešti prokurorui, kad A. D. gali būti padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Laikoma, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų. Aplinkybė, jog E. A. iš eismo įvykio vietos nepasišalino, neleidžia konstatuoti esant aukščiau nurodytai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. Minėtų Kelių eismo taisyklių 269.3 punkte vairuotojui, susijusiam su eismo įvykiu, jeigu eismo įvykyje sužeidžiamas arba žūva žmogus, nustatyta pareiga pranešti apie tai policijai, pasilikti eismo įvykio vietoje ir laukti, kol atvažiuos policija. Gali būti sprendžiamas asmens, sukėlusio eismo įvykį ir nevykdžiusio aukščiau nurodytos pareigos, kai gresia pavojus kito žmogaus gyvybei, baudžiamosios atsakomybės klausimas pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. Byloje nėra duomenų, kad E. A. suteikė nukentėjusiosioms pirmąją medicinos pagalbą, todėl apylinkės teismas pagrįstai nenustatė šios E. A. už nusikalstamą veiką atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, liudytojas M. S. bylą nagrinėjant apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis iškvietė greitąją pagalbą.

Apeliantai E. A. ir R. A. nepagrįstai nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino E. A. atsakomybę už nusikalstamą veiką lengvinančios aplinkybės – kaltininkas padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra kai nurodo tokias nusikalstamos veikos aplinkybes, apie kurias tyrimo institucijoms iki tol nebuvo žinoma. Veikos aplinkybės iš esmės buvo aiškios dar prieš pradedant ikiteisminį tyrimą. E. A. duoti parodymai nelaikytini padedantys išaiškinti nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Padėjimas išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis yra tada, kai kaltininkas nurodo šią veiką padariusių asmenų pavardes, gyvenamąją ar slapstymosi vietą, kitus esminius nusikaltusių asmenų požymius ar kitas žinias apie juos, jei tai padeda teisėsaugos institucijoms išaiškinti, sulaikyti ar patraukti atsakomybėn kitus asmenis. Baudžiamojoje byloje kitų asmenų, padariusių baudžiamo įstatymo uždraustą veiką, nenustatyta, todėl taip pat nėra pagrindo pripažinti šią E. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Bylos duomenimis nepatvirtinta, kad nukentėjusiosios A. D. elgesys buvo rizikingas - nukentėjusioji neatsargiai skatino nuteistąjį E. A. prieš ją pradėti nusikalstamą veiką. Todėl apeliantų E. A. ir R. A. skundo argumentai, kad yra E. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p., atmestini.

Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailėjimasis. Norint pripažinti šią Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą, padarius nusikalstamą veiką, ir nustatyti jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-12-23 senato nutarime Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte teismams išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Nuteistasis E. A. kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino - pripažino įvažiavęs į sankryžą iš šalutinio kelio, sankryžoje susidūręs su motociklu, kurio važiuojančio pagrindiniu keliu nepastebėjo, autoįvykio metu sunkiai sutrikdęs nukentėjusiųjų sveikatą. Tai, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme E. A. parodė, jog motociklas atsitrenkė į automobilį, nelaikytina aplinkybe, turinčia juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui. Specialistas E. G. bylą nagrinėjant apygardos teise parodė, kad nepriklausomai nuo to, kuri transporto priemonė į kurią atsitrenkė, specialisto išvada nesikeistų. Tačiau apylinkės teismas nepagrįstai nustatė nuoširdų E. A. gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kalti­ninkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Kolegija konstatuoja, kad E. A. kritiškai savo elgesio nevertino bei nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmių. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji K. D. parodė, kad nuteistasis ją aplankė tik praėjus 3 savaitėms po autoįvykio, tačiau gailesčio neišreiškė, klausinėjo apie motociklu važiuotą greitį, todėl ji nurodžiusi daugiau nesilankyti. Jog E. A. nuoširdžiai nesigaili, patvirtina ir apeliaciniame skunde jo išdėstytos aplinkybės dėl A. D. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., nukentėjusiųjų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo. Be to, nuteistasis E. A. neatlygino bent dalies nukentėjusiosioms padarytos žalos, nors ir pripažino ją padaręs. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-03-27 nuosprendis pakeistinas ir nuosprendžiu nustatyta E. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, naikintina.

Apeliantai E. A. ir R. A. nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo atleisti E. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, esant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes šiuo pagrindu atleisti E. A. nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo įstatyme numatytų sąlygų visumos. Iš Lietuvos Respublikos BK 39 str. nuostatų matyti, kad viena būtinų sąlygų, kuriai esant nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra ta, kad turi būti nustatytos ne mažiau kaip dvi Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kolegija E. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Apeliaciniame E. A. ir R. A. skunde nekonkretizuojama, kodėl kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų, kolegija kaltinamojo akto trūkumų nenustatė, todėl šis skundo argumentas laikytinas deklaratyviu ir atmestinas.

Apylinkės teismas pagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. nuostatomis, iš kaltinamojo priteisė iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei nukentėjusiosios K. D. atstovės pagal įstatymą A. D. turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti. A. D. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti įrodytos baudžiamojoje byloje esančiais pinigų priėmimo kvitais (t.1, l. 125, 172).

Nuteistasis E. A. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau padaryta nusikalstama veika yra labai pavojinga. E. A. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles - įvažiavo į sankryžą iš šalutinio kelio, kur susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusia transporto priemone, nusikalstama veika sukėlė daug sunkesnius nei minimalius įstatymo numatytus padarinius - dviems asmenims buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. A. D. atlikta kojos amputacija, 2006-04-06 jai nustatytas 40 proc. (t. 1, l. 115), 2007-04-11 - 35 proc. (t. 2, l. 93) darbingumas, nepilnametei K. D. diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, kairiojo šlaunikaulio lūžis ir atviras blauzdikaulio lūžis, nepilnametei K. D. ant kojų liko randai, įvykio padarinius nukentėjusiosios jaučia iki šiol, gydymai tęsiami, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiosios patyrė didelius dvasinius išgyvenimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1999-12-23 nutarimo Nr. 23 Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis 5 punkte nurodyta, kad kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymo metu ir po nusikaltimo padarymo, todėl Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir A. D. apeliaciniuose skunduose nurodytos E. A. charakterizuojančios aplinkybė, kad apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo metu E. A. nesimokė ir nedirbo vertintinos ne atskirai, o kartu su kitais E. A. charakterizuojančiais požymiais. E. A. neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, 2005-12-12 policijos pareigūnų charakterizuotas teigiamai (t. 1, l. 84), nuo 2004-09-01 mokėsi VšĮ Šiaulių universiteto gimnazijoje ir įstaigos charakterizuojamas teigiamai (t. 1, l. 92). Iš UAB ,,Jupojos statybinės medžiagos“ pažymos matyti, kad E. A. bendrovėje dirbo nuo 2006-08-03 iki 2006-11-24, iš darbo atleistas už pravaikštas pagal Lietuvos Respublikos DK 235 str. 9 d. (t. 2, l. 34). Nuo 2006 m. rugsėjo mėn. E. A. įstojo mokytis į Šiaulių universitetą, 2007-02-08 rektoriaus įsakymu išbrauktas iš studentų sąrašų (t. 1, l. 212, 213, t. 2, l. 33). Nuo 2007-01-05 iki 2007-03-23 dirbo UAB ,,Baltik vairas“, o nuo 2007-05-09 įsidarbino IĮ ,,Fasado apdaila“ (t. 2, l. 84). E. A., padarytos žalos nukentėjusiosioms bent iš dalies neatlygino, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai nesigaili.

Kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes laiko, kad apylinkės teismo nuosprendžiu E. A. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė sa­vo rū­ši­mi yra aiš­kiai per švel­ni, todėl šioje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-03-27 nuosprendis keistinas. Kolegija laiko, kad nuteistajam E. A. bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus optimaliai pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijose už šią veiką nustatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir artimą sankcijos minimumui. E. A. bausmės vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. atidėtinas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jam skirtinas teismo įpareigojimas. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. ir 68 str., E. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nes, kolegijos nuomone, ši baudžiamojo poveikio priemonė objektyviai padės įgyvendinti paskirtos bausmės tikslus.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinės žalos asmeniui nustatymas baudžiamojoje byloje nėra saistomas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytos neturtinės žalos privalomojo draudimo suma. Kai asmuo (draudėjas) yra sudaręs sutartį dėl civilinės atsakomybės draudimo, žalą atlygina draudimo įmonė (draudikas), neviršydama draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kita žalos atlyginimo tvarka. Autoįvykio kaltininkas privalo atlyginti žalą, kuri viršija nukentėjusiajam išmokėtas draudimo sumas.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nukentėjusioji A. D. autoįvykio metu patyrė daugybinius kaulų lūžius, jai atlikta kairės kojos amputacija. A. D. eilę kartų buvo operuota, patyrė didelį fizinį skausmą autoįvykio metu ir gydantis, jai po patirtos traumos neatsistatė peties ir kairiojo klubo sąnarių funkcijos. 2006-04-06 A. D. nustatytas 40 proc., 2007-04-11 - 35 proc. darbingumas, A. D. sveikata nėra aiški ateities perspektyvoje, gydymas yra tęsiamas, nusikalstama veika sukelti padariniai neatstatomi. Dėl aptirtų sužalojimų, atliekamų operacijų, kojos amputacijos A. D. patyrė ypatingai didelius dvasinius išgyvenimus.

Nukentėjusioji K. D. yra nepilnametė, autoįvykio metu buvo tik 15 metų amžiaus, jai autoįvykio metu padarytas galvos smegenų sutrenkimas, daugybiniai kaulų lūžiai, dėl ko ji patyrė didelį fizinį skausmą autoįvykio metu ir gydantis. 2006-10-10 K. D. nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Tolimesnis gydymas K. D. yra būtinas, nes nėra sugijęs kairio šlaunikaulio lūžimas, ant K. D. kojų liks randai, kas nepilnamečiui asmeniui sukėlė ir sukelia dideles dvasines kančias.

Kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas neturtinės žalos nustatymui lemiamą reikšmę turinčias aplinkybes, taip pat kitus apylinkės teismo nurodytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino neturtinės žalos atlyginimo kriterijus ir dėl to nustatė neproporcingai menkus neturtinės žalos A. D. ir K. D. atlyginimo dydžius. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiosioms A. D. ir K. D. iš E. A. priteistas neturtinės žalos atlyginimas padidintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., iš kaltinamojo E. A. priteistinos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei nukentėjusiosios K. D. atstovės pagal įstatymą A. D. turėtos išlaidas advokatų, kurie dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų A. D. ir K. D. atstovai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, paslaugoms apmokėti (t. 2, l. 41, 43).

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Nuteistojo E. A. ir civilinio atsakovo atstovo R. A. apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei nukentėjusiosios K. D. atstovės pagal įstatymą A. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-03-27 nuosprendį pakeisti:

panaikinti teismo nuosprendžiu nustatytą E. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi;

E. A. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., paskirti laivės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti E. A. per tą laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. ir 68 str. E. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams;

iš E. A. A. D. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 60000 (šešiasdešimties tūkstančių) Lt.;

iš Evaldo A. K. D. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 30000 (trisdešimties tūkstančių) Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš E. A. A. D. priteisti 1300 Lt advokatų paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.