- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-21
- Bylos Nr.
- 1S-129/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- D. K.
- Advokatai
- Auksanas Čiupaila
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 13 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d., (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone, žinodamas, kad K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą, sugriebė K. Č. už megztinio, stipriai suspaudė jos ranką ir jėga įsitempė nukentėjusiąją į savo sandėliuką bei užrakino duris, taip palauždamas mažametės pasipriešinimą ir pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiškumu dėl mažametystės, liepė jai nusimauti viršutines kelnes bei apatines kelnaites, nukentėjusiajai tai padarius, įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į analinę angą, ir tokiu būdu, seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu su mažamete K. Č. prieš jos valią. Šiais savo veiksmais D. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 4 d.
D. K. buvo sulaikytas 2009 m. lapkričio 11 d. Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviems) mėnesiams. Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartimi D. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi D. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutartimi D. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi kaltinamajam D. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 13 d.
Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad kaltinamasis D. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Kaltinamasis skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį.
Suimtasis D. K. teigia, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta ir neteisėta.
Teismas, pratęsdamas jam griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pažeidė LR BPK 119 str. nuostatas. Paskirta kardomoji priemonė yra per griežta, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams bei nepagrįstai sunkina kaltinamojo teisinę padėtį.
Vilniaus apygardos teismas nutartyje nenurodė suėmimo pratęsimo pagrindo ir motyvų. Priimdamas sprendimą pratęsti suėmimo terminą, teismas rėmėsi vien prielaidomis. Nutartyje išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės.
Kaltinamasis pažymi, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (LR BPK 121 straipsnio 2 dalis). D. K. teigia, kad byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių pagrįstai manyti, jog jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl kardomoji priemonė negali būti skiriama, taip pat negali būti pratęsiamas suėmimo terminas.
Be to, kaltinamasis teigia, kad teismas iš naujo neįvertimo bylos aplinkybių bei suėmimo sąlygų ir pagrindų buvimo, priimdamas sprendimą rėmėsi tiesos nebeatitinkančiomis aplinkybėmis ir iš esmės pakartojo ankstesnės nutarties dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo motyvus. Skunde nurodo, jog beveik metus laiko nevartoja alkoholinių gėrimų. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, dėl kurių jis (kaltinamasis) neturėjo darbo. Suimtasis skunde pažymi, kad ieškojo darbo, tačiau dėl ekonominės krizės sumažėjus darbo vietų skaičiui, susirasti darbą kaimo vietovėje buvo sunku. Iki 2009-07-24 dirbo (duomenys neskelbtini), prieš tai – IĮ „(duomenys neskelbtini)“, L. Č. IĮ ir (duomenys neskelbtini), todėl turėjo santaupų, kurių nedirbant (nedirbo tris mėnesius) pakako pragyvenimui. Taip pat dirbo pas ūkininkus bei kitus laikinus darbus. Be to, teismas neatsižvelgė į naują aplinkybę, kad jo sesuo A. L. sutiko suteikti materialinę paramą bei išlaikymą, iki jis (kaltinamasis) susiras darbą. Kaltinamojo teigimu, teismo išvada, jog jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nepagrįsta bei prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. D. K. nurodo, jog iki suėmimo gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone, kuris jam atiteko po tėvų mirties. Be to, 2010 m. gegužės 10 d. pareiškimu, jo sesuo A. L. sutiko, kad jis (kaltinamasis) nuolat gyventų jos bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, tačiau teismas neatsižvelgė ir į šią aplinkybę. Kaltinamasis taip pat pažymi, kad tėvo valdžia į mažamečius vaikus jam apribota laikinai, paleistas iš suėmimo jis stengtųsi vaikus susigrąžinti. Be to, D. K. nurodo, jog nors nėra vedęs, tačiau su sugyventine J. D. seniai gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, turi du vaikus. Kaltinamasis skunde taip pat nurodo, jog nėra teistas, neturi ryšių užsienyje. Teismas neįvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių nepagrįstai padarė išvadą, kad suėmimo pratęsimo sąlygos ir pagrindai nėra išnykę.
Šalies argumentai
Kaltinamasis skunde neigia savo kaltę ir nurodo, jog pats yra suinteresuotas, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta kaip įmanoma greičiau, todėl bėgti (slėptis) nuo teismo neketina.
Kaltinamojo manymu, LR BPK 119 str. nurodyti tikslai gali būti pasiekti taikant vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė kuo remiantis daroma išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų.
Teismo posėdyje kaltinamojo D. K. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria kaltinamajam D. K. buvo pratęstas suėmimo terminas, yra pagrįsta ir teisėta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. K. suėmimo terminą LR BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis D. K. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 150 straipsnio 4 dalyje. Šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte, tai mažametės nukentėjusiosios K. Č., liudytojų I. K., A. B., E. Č. parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros nustatyti faktiniai duomenys. Atkreipiamas dėmesys, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Nors kaltinamasis D. K. ir neigia savo kaltę, tačiau svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, įrodymai nėra vertinami, tačiau faktinių duomenų buvimas sudarė pagrindą prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti bylą nagrinėti į teismą.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos LR BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš LR BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Pritartina Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t.y. užtikrinti kaltinamojo D. K. dalyvavimo procese, netrukdomo bylos nagrinėjimo teisme ir nuosprendžio įvykdymo. Be to, už nusikaltimą, kurio padarymu kaltinamas D. K., baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
LR BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Pratęsdamas kaltinamajam D. K. suėmimo terminą, Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindą, numatytą LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Skunde D. K. nurodo, kad slėptis ( bėgti ) nuo teismo neketina, nes anksčiau nėra teistas, neturi ryšių užsienyje, gyvena kartu su sugyventine J. D., todėl jo dalyvavimas procese gali būti užtikrintas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės yra nepakankamos skundo tenkinimui, nes Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į visą kompleksą aplinkybių, t.y. kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai jos pakanka tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo. D. K. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimas nuo trejų iki trylikos metų).
Vilniaus apygardos teismas, pažymėdamas, kad nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą nėra išnykęs, įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes. Šio pagrindo buvimo nešalina kaltinamojo D. K. skunde nurodytos aplinkybės, t.y. tai, jog kaltinamasis jau beveik metus nevartoja alkoholinių gėrimų, neturi darbo, turi santaupų, kurių pakako pragyvenimui, sesuo A. L. sutiko suteikti materialinę paramą ir išlaikymą, bei sutiko, kad kaltinamasis nuolat gyventų jos bute, nors nėra vedęs, tačiau su sugyventine J. D. seniai kartu gyvena ir turi du vaikus. Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje paminėtos aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu. Kaltinamasis D. K. pakankamai daug dėmesio savo skunde skyrė savo socialinių problemų interpretavimui, t.y. aiškina aplinkybes dėl buvusio ir prarasto darbo, nuolatinės gyvenamosios vietos, tėvystės teisių apribojimų ir pan. Spręsdamas kardomosios priemonės klausimą, teismas vadovaujasi tais faktiniais duomenimis, kurie yra nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, o joje esantys duomenys patvirtina tai, kad D. K. yra nedirbantis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir vedė asocialų gyvenimo būdą, nes pastoviai girtavo.
Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti kardomosios priemonės kita kardomąja priemone.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi D. K. suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs LR BPK, bei nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
kaltinamojo D. K. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.