Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Bertašienės, teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorui Ruslanui Ušinskui, nuteistajam M. S., nuteistojo gynėjui Juozapui Surbliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 260 str. 1 d., 259 str. 2 d., 258 str. 2 d. ir nuteistas pagal BK 26 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 259 str. 2 d. – 15 MGL bauda(1950 Lt), pagal BK 258 str. 2 d. – 10 MGL bauda (1300 Lt). Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo sulaikymo dienos. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtas suėmimas.

Skundžiamuoju nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas D. S., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir pardavė, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje, būdu ir aplinkybėmis įgijo 15,966 gramo narkotinių medžiagų-kanapių (ir jų dalių), turėdamas tikslą jas parduoti, šias narkotines medžiagas laikė prie savęs bei gabeno automobilyje AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to, 2,566 gr. šios narkotinės medžiagos 2012 metų rugpjūčio 9 d., 19 val. 20 min., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie kavinės (duomenys neskelbtini), pardavė už 120 litų D. S., o likusias 13,4 gramo narkotinių medžiagų-kanapių (ir jų dalių), turėdamas tikslą jas parduoti kitiems asmenims, laikė automobilyje ir juo gabeno iki to laiko, kol 2012 metų rugpjūčio 10 d., 11 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), šį automobilį sulaikė policijos pareigūnai ir iš jo paėmė narkotines medžiagas . .

Be to, M. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje, būdu ir aplinkybėmis įgijo 11 vnt. kanapių sėklų, kurios yra narkotinės medžiagos-kanapės (ir jų dalys), kurių masė 0,176 gramo, ir laikė bei gabeno šias narkotines medžiagas automobilyje AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2012 metų rugpjūčio 10 d., 11 val. 15 min., kol (duomenys neskelbtini), šį automobilį sulaikė policijos pareigūnai ir iš jo šias narkotines medžiagas paėmė, o taip pat įgijo 0,287 gramo narkotinių medžiagų-kanapių (ir jų dalių), turėdamas tikslą jas suvartoti, ir laikė šias narkotines medžiagas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savo kambaryje iki 2012 m. rugpjūčio 10 d., 16 val. 30 min., kol kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė šias narkotines medžiagas.

Be to, M. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą - ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje, būdu ir aplinkybėmis įgijo savadarbį kastetą, kuris yra smogiamojo-triuškinamojo poveikio nešaunamasis ginklas, ir laikė šį nešaunamąjį ginklą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savo kambaryje iki 2012 m. rugpjūčio 10 d., 16 val. 30 min., kol kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė šį nešaunamąjį ginklą.

Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

Teismo posėdyje nuteistasis M. S. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodė, kad BK 54 str. 3 d., taikymui reikalingos ypatingosios sąlygos, o šis atvejis nėra išskirtinis, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal BPK 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčo dėl nuteistajam M. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nėra, apeliantas nesutinka tik su jam paskirtos bausmės dydžiu.

BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog M. S. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., pagal kurį nuteistajam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 260 str. 1 d. numato, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad M. S. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas, nuo 2011-02-02 dirba UAB (duomenys neskelbtini) aikštelės darbininku, darbdavio charakterizuojamas labai teigiamai, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir bylos nagrinėjimo teisme metu apie narkotinių medžiagų įgijimą ir platinimą davė nuoseklius parodymus, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl visų savo nusikalstamų veikų, M. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., padarymą, skyrė minimalų sankcijoje numatytos bausmės dydį – 2 metus laisvės atėmimo. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad M. S. nusikalto pirmą kartą, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 259 str. 2 d. ir 258 str. 2 d., padarymą jam skirtos švelniausios minėtų straipsnių sankcijose numatytos bausmės - baudos.

Apeliantas ginčija teismo sprendimą dėl BK 54 str. 3 d. nuostatų netaikymo skiriant bausmę ir pažymi, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka jo asmenybės ir prieštarauja teisingumo principui.

BK 54 str. 3 d. gali būti taikomas tada, kai atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 41 str., apibrėžiantis bausmės paskirtį, šalia kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

Bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 str. 3 d. reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012). BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį vaidina kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė byla Nr. 2K-382/2012).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, pažymi, kad M. S. teisiamas pirmą kartą, dirba darbdavio charakterizuojamas labai gerai, prižiūri savo senyvo amžiaus 86 metų senelį A. K., kuris turi psichinių problemų, (T. 3, b. l. 40 - 42). Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. S. pripažino kaltę ir nuosekliai nurodė aplinkybes, kaip jis padarė nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas, todėl nėra pagrindo nesutikti su apelianto skundo motyvu, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu padėjo išsiaiškinti nusikaltimus ir nustatyti aplinkybes, kurioms esant šie nusikaltimai buvo padaryti. M. S. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo 15,966 gramų narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, 2,566 g kanapių ir jų dalių pardavė D. S., o likusias 13,4 gramo narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), turėdamas tikslą jas parduoti kitiems asmenims, laikė automobilyje ir juo gabeno iki tol, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas nedideliu kanapių ir jų dalių kiekiu reikia laikyti ne daugiau kaip 5 g šios medžiagos, o didelis kiekis yra laikomas daugiau kaip 500 g šios narkotinės medžiagos. M. S. įgytas 15,966 gramų narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių kiekis, artimas šios medžiagos nedideliam kiekiui. Nėra pagrindo netikėti nuteistojo parodymais, kad įsigydamas šias medžiagas neturėjo tikslo jas platinti, įsigijo savo reikmėms, nes pats vartojo, o D. S. pardavė tada, kai šis paprašė. Šis motyvas teismo nepaneigtas. Nustatyta, kad apeliantas turi pastovų darbą, kurį brangina, anksčiau neteistas, apibūdinamas teigiamai, prižiūri savo senyvo amžiaus ir psichinių problemų turintį senelį.

Atsižvelgusi į visas ankščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog įstatymo sankcijoje numatyta ir kaltininkui paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra teisinga, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka kaltininko asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui. Todėl kolegija nusprendžia M. S. taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti jam už nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., padarymą švelnesnę bausmę. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kad M. S. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, gauna nuolatines pajamas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl visų savo nusikalstamų veiksmų, už padarytą nusikaltimą M. S. gali būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinant tai, kad M. S. padarė sunkų nusikaltimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jam skiriama laisvės apribojimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 54 str. 3 d., M. S. už nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d. padarymą paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį dirbti, būti užsiregistravus darbo biržoje arba mokytis, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 259 str. 2 d., 258 str. 2 d. ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį dirbti, būti užsiregistravus darbo

biržoje arba mokytis, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.

Nuosprendžio dalį, kuria M. S. nuosprendžiui įsiteisėjus paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – panaikinti.

Kitą Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.