Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. N., ieškovės atstovei advokatei I. R., atsakovui D. N., atsakovo atstovui advokatui A. Š., institucijos atstovei G. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui D. N., trečiajam asmeniui UAB ,,4finance“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išlaikymo sutuoktinei priteisimo, kreditorinio įsipareigojimo vykdymo, išvadą byloje teikianti institucija - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai ieškovė nurodė, jog su vyru pastoviai būdavo pykčiai tiek dėl valgio paruošimo (atsakovas pykdavo, jog ieškovė nespėdavo jam pagaminti valgio iki pastarojo sugrįžimo iš darbo), tiek dėl ieškovės tėvų, atsakovas pastoviai darbo neturėjo, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, nepadėdavo ieškovei prižiūrėti neįgalaus vaiko, vaiko nemaitino, ją vieną su vaiku palikdavo, supykęs atsakovas net kelias paras išvažiavęs nesugrįždavo į namus. Atsakovas ieškovę paliko ir per vestuves. Būdavo atvejų, kai vaikui esant aukštai temperatūrai, atsakovas nepasilikdavo su vaiku, o išvykdavo į sodą, pas draugus. Atsakovas nepadėjo ieškovei su vaiku nuvykti į sanatoriją. Vaikas nesėdi, todėl vežant vaiką automobiliu, be ieškovės turi vykti dar vienas asmuo, kuris ir pasirūpintu vaiku. Šeimą atsakovas galutinai paliko 2015 m. spalio mėn., santuokoje jie pragyveno mažiau nei metus laiko. Atsakovas vaiką lanko itin retai, kartą per du mėnesius. Apsilankymo metu atsakovas vaikui paramos neteikia, nesidomi, ar reikalinga vaiką nuvežti pas gydytojus. Vaikas turi didelius poreikius. Ieškovė vaikui išleidžia nuo 300 Eur iki 400 Eur sumą per mėnesį, maistui - apie 150 Eur, vaikas turi alergiją pieno produktams, tokiu būdu ieškovė vaikui perka ryžių pieną, 3 Eur suma būtų 2-3 dienoms, perka spec. tyreles, kruopas, vaisius, daržoves. 200 Eur vaikui reikalinga higienos ir sveikatos prekėms (šampūnams, tepaliukams, sauskelnėms, prekėms nuo iššutimo, žvakutėms, vaistams nuo skrandžio, lašams nuo pilvo dieglių, vitaminams), 30 Eur suma - ugdymui /įvairiems žaislams jutiminiams refleksams ugdyti, masažiniams kamuoliukams. Būsto nuoma sudaro 60 Eur plius patarnavimai. Drabužiams, avalynei vaikui yra reikalinga 50 Eur suma per mėnesį. Transporto išlaidos - 50 Eur, nes ieškovei kartu su vaiku tenka vykti į ligoninę Vilniuje, sanatoriją, masažams. Ieškovei lėšų vaikui išlaikyti nepakanka, todėl jai padeda tėvai, brolis, giminės. Vaikas serga nepagydoma raumenų liga, yra aklas, nesivysto, vaiko būklė kaip 1 mėnesio vaiko, nors jam šiuo metu 1 metai ir trys mėnesiai, prognozės ateičiai taipogi nėra geros. Ieškovė neseniai baigė buhalterinę apskaitą, tačiau namuose dėl labai sunkios vaiko būklės ieškovė negalėtų dirbti. Atsakovas šiuo metu gauna nedideles pajamas, 350 Eur per mėnesį, tačiau gali papildomai užsidirbti prie statybų. Ieškovei yra žinoma, jog atsakovas yra remontavęs butą, yra nudažęs namą, moka dirbti vidaus apdailos darbus (klijuoti tapetus, namą apšiltinti, atlikti dažymo darbus). Ieškovei per metus tenka 3 kartus po mėnesį su vaiku išbūti ligoninėje, dėl ko patiria dideles išlaidas. Atskirai perka maistą, nes ligoninės maistas vaikui netinka. Kelionės išlaidos taip pat nėra apmokamos, nekompensuojamos.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai nurodė, jog jam vaikas rūpi, jis vaiką labai myli, nuolat galvoja apie vaiką. Jis vaiku rūpinosi, kėlėsi ir naktį, tačiau bijojo neįgalų vaiką maitinti ir mano, jog būtent vaiko mama turi daugiau prižiūrėti vaiką, nes jis (atsakovas) tuo metu ėjo į darbą. Pykčiai kildavę tiek dėl vaiko maitinimo, tiek dėl laiko leidimo su draugais, jie pykosi dėl visko. Atsakovas ieškovei nepatiko, nes buvo ,,neperspektyvus“ vyras. Pati ieškovė psichologiškai jį išvesdavusi iš kantrybės ir nuolat jį vijo iš namų. Kartu nebegyvena nuo 2015 m. spalio mėn., kai jis po kivirčo išvažiavo į sodą ir ieškovė daugiau jo nebepriėmė. Dėl to mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Sutiktų vaikui teikti išlaikymą po 150 Eur per mėnesį. Šiuo metu nėra išlaikymo įsiskolinimo. Galvoja, jog 150 Eur iš jo teiktina suma būtų pakankama visiškai patenkinti neįgalaus vaiko poreikius. Jis pats dirba statybose, gauna nedideles pajamas, 350 Eur darbo užmokestį, ateityje mano, kad bus galima darbo užmokestį pasikelti. 50 Eur duoda tėvams maistui savo išlaikymui. Tėvas turi neįgalumą, tėvai patys save išsilaiko. Jam pačiam reikia 200 Eur sumos savo išlaikymui - 40 Eur kurui, telefonui 20 Eur, drabužių neperka, nes nėra iš ko. Paskolą 250 Eur dydžio ėmė, kai nedirbo ir buvo be pajamų, paskolą yra grąžinęs. Atsakovas mano, kad ieškovė yra ,,veikli moteriškė“ ir ateityje dirbs, tuo metu vaiką prižiūrės jos tėvai. Nesutinka po santuokos išlaikyti ieškovės. Su kitais ieškinio reikalavimais atsakovas sutinka.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-04-18 išvadoje su ieškovės reikalavimais sutiko, neprieštaravo, kad nepilnamečio S. N. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su jo mama, o iš atsakovo D. N. būtų priteistas išlaikymas, proporcingas vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismo posėdyje atstovė palaikė išvadą.

Liudytoja D. D. (šeimos draugė 3 metus) teismo posėdžio metu parodė, jog būtent ieškovė stengėsi išsaugoti šeimą, bandė spręsti problemas, o atsakovas nesistengė šeimos išsaugoti. Pats atsakovas ieškovę paliko per vestuves, po vestuvių jie išvis apie mėnesį nebendravo, tik spalio mėn. išsinuomojo būstą. Sutuoktiniai nuolat konfliktavo, skyrėsi ir taikėsi. Konfliktai būdavo dėl maisto gaminimo, bendravimo su ieškovės tėvais, nes atsakovui nepatiko, kai vakare ieškovės tėvai ją lankė bute. Atsakovas tyčiojosi ir žemino ieškovę. Po konflikto atsakovas išvažiuodavo ir palikdavo šeimą 1-2 dienoms, kartais savaitei. Po gimdymo atsakovas nepasirūpino ieškove, nenupirko pieno mišinėlio, ją paliko. Tik pavieniais atvejais atsakovas padėdavo vaiko priežiūroje. 2015 m. spalio mėn. atsakovas pats savo iniciatyva po pykčio su ieškove išvažiavo iš namų ir nuvyko į sodą. Tada jam ieškovė pasakė: ,,Jei susirenki daiktus ir išvažiuosi, gali daugiau nebesugrįžti“. Po to tik kelis kartus atsakovas aplankė vaiką. Atsakovas taipogi savaitgaliais mėgo pasėdėti su draugais, išgerti. Atsakovas šiuo metu taip pat nesidomi vaiko sveikata, juo nesirūpina, neveža vaiko pas gydytojus. Ieškovei vienai yra sudėtinga nuvežti vaiką pas gydytojus, nes vaikas verkia, nesėdi, dėl ko yra reikalinga kito žmogaus pagalba. Vykstant į sanatoriją, esant sutrikusiai vaiko medžiagų apykaitai, ieškovei tenka susipirkti maistą, mišinėlius, sauskelnes. Liudytoja taip pat parodė, jog vaiko poreikiai yra dideli. Ieškovė vaistams skiria 20 Eur sumą (dvigubai daugiau nei sveikam vaikui). Dar vaikui yra reikalingi mokami masažai, kurių vienas kainuoja apie 10 Eur sumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Šalys santuoką sudarė 2014-08-02 Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, Panevėžio miesto CM skyriuje įrašas apie tai įrašytas 2014-08-05 (b.l. 8).

Sutuoktiniams, sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos. Valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49 straipsnis, 3.59 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-6/2007).

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. LR CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos LR CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai).

LR CK 3.60 str. 3 dalyje nurodyti keturi kaltės prezumpcijos atvejai – jeigu sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; yra neištikimas; žiauriai elgiasi su sutuoktiniu arba šeimos nariais; arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais ieškovui ar atsakovei užtenka įrodyti tą faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Įrodžius tokį faktą, pripažįstama, kad ieškovas ar atsakovė yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus LR CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nebuvo lojalus sutuoktinei, šeimai, nepaisė sutuoktinės interesų, didesnę laiko dalį leisdavo tenkindamas savo asmeninius poreikius, nesiekė abipusiais interesais ir sutarimu grindžiamo šeimyninio gyvenimo, o (duomenys neskelbtini) gimus sūnui S. N., atsakovas moraliai nepalaikė ieškovės, praktiškai visiškai nusišalino nuo vaiko priežiūros dėl nepateisinamų priežasčių, nesistengė rūpintis, slaugyti vaiko, padėti ieškovei, kai sutuoktinio pagalba buvo itin reikalinga, nevežė neįgalaus vaiko pas gydytojus, iškilus sudėtingesnei situacijai, jos nebandė spręsti, o tiesiog išeidavo iš namų, tokiu būdu didesnę dalį laiko gyveno skyrium nuo šeimos. Atsakovas palikdavo ieškovę vieną su vaiku, o pats rinkdavo laisvalaikį su draugais. Atsakovas nerėmė šeimos, neprisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo, nesiekė užtikrinti vaiko priežiūros poreikių. Nuo 2015 m. spalio mėn. atsakovas savo iniciatyva paliko šeimą. Tokiu būdu atsakovas pažeidė sutuoktinio lojalumo, pagarbos, prisidėjimo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo pareigą (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str. 2 d.). Toks atsakovo elgesys yra nepriimtinas tiek teisės, tiek moralės požiūriu. Atsakovas teigė, jog dėl santuokos iširimo yra kalta ir ieškovė, tačiau jos kaltei patvirtinti įrodymų teismui nepateikė. Iš liudytojos D. D. parodymų matyti, jog būtent atsakovas tyčiojosi ir žemino ieškovę, jis nesistengė spręsti šeimoje kilusių problemų, tiesiog išvažiuodavo ir palikdavo šeimą kelioms dienoms, savaitei, paliko ieškovę ir per vestuves. Po gimdymo atsakovas nepasirūpino ieškove, nusišalino nuo vaiko priežiūros, nevežė vaiko pas gydytojus, nedėjo pastangų išsaugoti šeimą.

Atsižvelgiant į tai, santuokos, šalių sudarytos bažnyčioje 2014-08-02 ir 2014-08-05 įtrauktos į Panevėžio miesto CM skyrių (įrašo Nr.350) tarp I. N. (ikisantuokinė pavardė – K.) ir D. N., apskaitos akto įrašas CM skyriuje panaikinamas dėl atsakovo D. N. kaltės.

Atsakovas neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo ieškovė pasiliktų ikisantuokinę pavardę – K. Nesant ginčo tarp šalių, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė - „K.“, ieškovui paliktina jo turėta pavardė – „N.“ (CK 3.69 str.1 d.).

Santuokos metu šalys dalintino nekilnojamojo turto ir kilnojamojo registruotino turto neįgijo.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

2014-01-03 I. N. su UAB ,,4finance“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9838776001 dėl 72,41 Eur sumos (t. 1, b.l. 57-58), vėliau jai buvo suteiktos papildomos kredito sumos: 43,44 Eur, 28,96 Eur, 28,96 Eur, 28,96 Eur, 43,44 Eur, 28,96 Eur, 28,96 Eur, 28,96 Eur, 86,89 Eur. Paskolos grąžinimo terminas 24 mėn. 2016-04-18 likęs finansinis įsipareigojimas kreditoriui yra 23,33 Eur. Įrodymų, kad teismo sprendimo priėmimo metu visas kreditas grąžintas, teismui nepateikta. Tokiu būdu, šis ieškinio reikalavimas nagrinėtinas ir nesant tarp šalių ginčo, tenkintinas pagal ieškovės prašymą - po santuokos nutraukimo paliekant jos asmenine prievole. Parengiamojo teismo posėdžio metu sutikslinus ieškinio reikalavimus ir įvertinus kreditoriaus UAB ,,4finance“ atsiliepimus į ieškinį pateiktus duomenis apie atsakovo finansinį įsipareigojimą kreditoriui (b.l. 57-58, 1 t.), ieškovė atsakovo finansinį įsipareigojimą pagal 2015-10-29 vartojimo kredito sutartį dėl 272,37 Eur grąžinimo po santuokos nutraukimo prašė palikti jo asmenine prievole. Nesant ginčo ir nesant įrodymų, jog atsakovas kreditą grąžino, minėtas kreditorinis įsipareigojimas laikytinas asmenine atsakovo prievole.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

Ieškovė prašė nepilnamečio vaiko S. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodė, jog dėl didelės negalios vaikui yra reikalinga nuolatinė mamos prižiūra, slauga, globa. Vaikas gyvena kartu su ieškove nuo pat gimimo, ieškovė viena augina ir rūpinasi neįgaliu sūnumi, motina iki šiol tinkamai vykdė pareigą auklėti ir prižiūrėti vaiką. Tuo tarpu atsakovas neprižiūri ir nesirūpina sūnumi. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nesant ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nepilnamečio vaiko S. N. gyvenamąją vietą nustato su motina I. N..

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y. būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CK 3.155, 3.165 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad I. N. ir D. N. yra nepilnamečio vaiko S. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių sūnus gyvena kartu su motina nedideliame, 37 kv.m. vieno kambario nuomojame bute (duomenys neskelbtini) (b.l. 53), atsakovas gyvena atskirai, teisme nurodė, jog pas tėvus, name. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 200 Eur kiekvieną mėnesį, tokią sumą dabar per mėnesį pagal 2016-04-06 teismo nutartį, kuria iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas mažamečiam Simui, jis prisideda prie vaiko išlaikymo. Ieškovė nurodė, jog sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalinga 530 Eur suma, nes vaikas yra neįgalus, todėl jo poreikiai yra didesni, ieškinyje sumą detalizavo - vaiko poreikiai maistui sudaro 150 Eur, gyvenamajam būstui 50 Eur per mėnesį, ugdymui ir vystymuisi 30 Eur, sveikatai, higienai – 200 Eur per mėnesį (kelionės išlaidos, lydinčio asmens kelionės išlaidos, privačių konsultacijų ir tyrimų numatomos išlaidos, nekompensuojami medikamentai/žvakutės, tepalai, reabilitacijos išlaidos, higienos priemonės, sauskelnės), vaiko poreikiai drabužiams, avalynei – 50 Eur per mėnesį, transporto išlaidos – 50 Eur. Teismo posėdyje ieškovė dar kartą patvirtino minėtas sumas, bei nurodė, jog faktiškai šiuo metu ji išleidžia nuo 300 iki 400 Eur vaiko išlaikymui. Nors atsakovas su ieškovės vaiko išlaikymui būtinų išlaidų paskaičiavimu nesutiko, nes jo nuomone, sumos yra užaukštintos, vaiko poreikiai maistui, sveikatai, higienai yra mažesni, be to, ieškovė gauna valstybinę paramą, kuri yra ženkli, tačiau teisme atsakovas sutiko vaiko išlaikymui skirti po 150 Eur sumą per mėnesį.

Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Priteisiant išlaikymą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, taip pat pajamas iš komercinės ar ūkinės veiklos, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir kt. Iš byloje esančių duomenų (b.l. 86, 87) matyti, kad ieškovė iš Socialinės paramos skyriaus gauna 336 Eur (224 Eur šalpos pensiją neįgaliam vaikui ir 112 Eur priežiūros/pagalbos išlaidų kompensaciją) išmoką bei 158,76 Eur iš VSDFV Panevėžio skyriaus, teisme nurodė, jog minėtą išmoką iš VSDFV ji gaus iki 2017 m. vasario mėn. Atsakovas yra dirbantis, tačiau jo pajamos yra minimalios, 350 Eur per mėnesį gauna darbo užmokestį, vertingo turto - registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto savo vardu atsakovas, kaip ir ieškovė, neturi. Nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus žmonės, tačiau ieškovė dirbti negali, nes augina neįgalų vaiką. Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos problemų ar kitų priežasčių, lemiančių jo darbingumo ribotumą. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas išlaikytų kitus išlaikymo reikalaujančius asmenis.

Teismų praktikoje nustatyta, jog išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje, 2005 m. birželio 23 d. Nr. 54).

Minėta, kad atsakovas sutiko teikti po 150 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui, tokią sumą teismas ir priteisia mažamečio S. N. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-04-04 iki vaiko pilnametystės. Valstybinė parama (224 Eur šalpos pensija neįgaliam vaikui ir išmoka ir SODROS) įskaitytina į vaiko išlaikymui skiriamą paramą, tokiu būdu, papildomai priteisus iš atsakovo 150 Eur sumą per mėnesį, teismas mano, kad S. N. gaus pakankamą būtiną išlaikymą įvertinus tai, jog vaikas yra neįgalus, jam nustatytas spec. mišrus raidos sutrikimas, serga epilepsija, turi organinius raidos pakitimus smegenyse, dėl ko vaikas turi didesnius poreikius nei sveikas tokio amžiaus (1 m. 4 mėn.) vaikas, kai vaikui yra reikalingas spec. maistas, reikalaujantis didesnių išlaidų, vaiko poreikiai sveikatai ir higienai taip pat yra didesni. Tačiau teismas pažymi, jog negalima priteisti kur kas didesnio išlaikymo nei jis yra būtinas, kuomet pats atsakovas yra sunkios turtinės padėties, gyvena iš minimalaus atlygio. Nagrinėjamu atveju, teismas vertina ieškovės pateiktus vaiko išlaikymui patiriamas išlaidas pagrindžiančius dokumentus (88-118 b.l.), kurie nepatvirtina ieškovės paskaičiavimo dalyje dėl sveikatai ir higienai patiriamų išlaidų - 200 Eur per mėnesį bei maisto išlaidų - 150 Eur sumos, nepateikti įrodymai apie patiriamas kelionės išlaidas, lydinčio asmens kelionės išlaidas, privačių konsultacijų ir tyrimų numatomas išlaidas, dalis išlaidų maistui yra patiriamos pačios ieškovės maitinimuisi. Dėl aukščiau išsakytų argumentų, teismas neturi pagrindo priteisti iš atsakovo neįgalaus vaiko išlaikymui po 200 Eur, todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies, išlaikymas priteisiamas iš atsakovo mažamečio S. N. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-04-04 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.198 str.). Priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė I. N., kuri augina vaiką, juo rūpinasi ir faktiškai tenkina jo poreikius, skirsto išlaidas (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą vaikui gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 str.). Atsakovo mokėtas išlaikymas pagal 2016-04-06 teismo nutartį įskaitytinas vykdymo procese.

Dėl sutuoktinės išlaikymo priteisimo

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt. gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Taigi teisę į išlaikymą turi ir darbingas sutuoktinis, jeigu jo turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti.

CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo. Esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi) keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai.

Atsakovas kategoriškai nesutinka ieškovei, kaip sutuoktinei, teikti išlaikymo, nes jo manymu, ieškovė gauna ženklią valstybinę paramą (išmokas iš Socialinio paramos skyriaus bei Sodros), kuri yra pakankama ir ieškovei save išlaikyti, be to, pats atsakovas gauna nedideles pajamas, minimalaus dydžio 350 Eur darbo užmokestį, jam pačiam atskaičius laikinai teismo priteistą išlaikymą - po 200 Eur per mėnesį, pragyvenimui lieka nedidelė suma. Teisme atsakovas nurodė, jog pragyventi jam pakanka 200 Eur mėnesiui, jis gyvena pas tėvus ir savo išlaikymui maistui skiria 50 Eur sumą. Kadangi atsakovas prie vaiko išlaikymo pagal 2016-04-06 teismo nutartį laikinai prisideda po 200 Eur, tokiu būdu teismui priteisus vaiko išlaikymą po 150 Eur per mėnesį, matyti, jog atsakovas faktiškai didesne dalimi (50 Eur) prisidėjo prie šeimos išlaikymo, buvo pajėgus tokį išlaikymą teikti (nurodė, jog šiai dienai įsiskolinimo nėra), kas teismui leidžia daryti išvadą, jog atsakovas yra pajėgus ieškovės išlaikymui skirti po 50 Eur sumą per mėnesį. Atsakovas neįrodinėjo, jog minėta 50 Eur suma ieškovė praturtėjo, t.y. lėšas išleido nebūtiniems poreikiams tenkinti. Atsakovo teiginys, jog ieškovė nepagrįstai lėšas skiria rūkymui, pasisėdėjimui kavinėje su draugais, neįrodytas. Tokiu būdu, teismas laiko, jog ieškovei save išlaikyti yra reikalingos papildomos pajamos, ne mažiau nei 50 Eur per mėnesį, nes gaunamų pajamų jai nepakanka minimaliems poreikiams patenkinti. Tai, ar ieškovės išlaikymui yra reikalingos papildomos lėšos, didesnė nei 50 Eur suma (ieškovė teismo prašo priteisti 150 Eur per mėnesį), teismas vertina visas šeimos (ieškovės ir vaiko) gaunamas pajamas, kurių bendra suma būtų 644,76 Eur (224 Eur+112 Eur+158,76 Eur+150 Eur teismo priteista suma vaiko išlaikymui), o pridėjus dar 50 Eur sumą, kurią ieškovas teikė mokėdamas laikiną išlaikymą vaikui po 200 Eur kas mėnesį, būtų 694,76 Eur, o tai sudarytų mažesnę sumą nei 1 MMA 1 asmeniui, kai vaikas turi didelę negalią ir didesnius nei minimalius poreikius. Net minimalūs poreikiai nebūtų patenkinti. Tokiu būdu, teismas laiko, jog atsakovas prie ieškovės išlaikymo turi prisidėti daugiau nei 50 Eur suma, išlaikymas didintinas iki 105 Eur. Šiuo atveju, teismas vertina ieškovės teismui pateiktus rašytinius įrodymus apie patiriamas nemažas išlaidas vaistams, pagerintam maistui. Atsakovas teisme nurodė, jog ieškovei kaip sutuoktinei teikti išlaikymo jis nebūtų pajėgus, nes pats gauna tik minimalaus dydžio atlyginimą, o ateityje ieškovė dirbs ir papildomai užsidirbs. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas neįrodė objektyvių priežasčių, dėl ko jis negalėtų daugiau užsidirbti, gauti papildomų pajamų. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas (neįgalumas jam nenustatytas), turi patirties atliekant statybos darbus, todėl gali papildomai užsidirbti savaitgaliais. Tuo tarpu, ieškovė šiuo metu slaugo mažametį sunkios negalios vaiką, kuriam yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros/pagalbos poreikis (b.l. 13), todėl teismas neturi abejonių, kad ieškovė neturi objektyvios galimybės dirbti ir užsidirbti. Taip pat nesurinkta įrodymų, kad vaiko sveikata itin pagerės ir ateityje ieškovė galės dirbti, tokiu būdu gauti papildomas pajamas. Teismo manymu, iš atsakovo ieškovei kaip sutuoktinei priteisiamas išlaikymas po 105 Eur suma, nebus per didelė prievolė, vertinant tai, jog kaip jau buvo minėta, jis sugebėjo teikti po 200 Eur teismui priteistą išlaikymą, įsiskolinimo nėra, kreditorinių įsiskolinimų pagal atsakovo paaiškinimą taip pat šiai dienai jau nebėra, atsakovas taipogi neturi kitų išlaikytinių. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsižvelgus į atsakovo teisme duotą paaiškinimą apie jo faktiškai patiriamas išlaidas jo paties išlaikymui: 40 Eur išlaidas kurui, nes į darbą vyksta automobiliu, bei už telefono paslaugas skiriamą 20 Eur per mėnesį sumą, matyti, jog atsakovas yra pajėgus taupyti, nes minėtos išlaidos yra per didelės, neprotingos. Atsakovas teismui nepateikė rašytinių įrodymų (kvitų, čekių, sąskaitų) ir neįrodinėjo, jog aukščiau nurodytos išlaidos yra realiai patiriamos, tokiu būdu neįrodė jų pagrįstumo bei neįrodinėjo, jog šias išlaidas (kurui, už telefono paslaugas) yra būtina patirti (pvz., kad vykti į darbą kita transporto priemone, nereikalaujančia (didelių) išlaidų - dviračiu nėra galimybių, kad į darbą vyksta automobiliu ne vienas, o išlaidas dalina keliems asmenims, norėdamas taupyti, kad jo darbas yra susijęs su informacijos perdavimu/gavimu telefonu, dėl ko padidėja išlaidos už telefono paslaugas). Nagrinėjamu atveju, teismas taip pat atsižvelgia į ieškovės teisme duotą paaiškinimą, jog šiuo metu šeimą išlaikyti jai padeda tėvai, giminės, todėl akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu ieškovės šeimai vis dėl to truks pinigų, paramą ji gaus iš kitų asmenų, šeimos interesai nenukentės.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas ieškovei – iš atsakovo priteisia išlaikymą periodinėmis išmokomis po 105 Eur per mėnesį nuo 2016-04-04 iki ieškovės gyvos galvos (CK 3.72 str. 1 d., 2 d., 8 d.). Teismas patikslina šioje dalyje ieškovės reikalavimą, nes sutinkamai su CK 3.72 str. 11 d., periodinės išmokos yra mokamos iki kreditoriaus gyvos galvos ir kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kai buvęs sutuoktinis, kuriam priteistas išlaikymas, miršta arba sudaroma nauja santuoka, išlaikymo mokėjimas yra nutraukiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė teikdama ieškinį teismui, sumokėjo: 41 žyminį mokestį (b.l.38), advokato pagalbai – 150 Eur (b.l. 128),

Atsakovas patyrė 200 Eur išlaidų už teisines paslaugas (b.l. 119).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (86,43 proc.), atsižvelgiant į visiškai patenkintus neturtinius reikalavimus ir iš dalies patenkintus turtinius reikalavimus dėl išlaikymo teikimo. Tokiu būdu, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai ir atmestų reikalavimų daliai: ieškovei iš atsakovo priteistina 170,64 Eur (129,64 Eur + 41 Eur) suma, o atsakovui iš ieškovės - 27,14 Eur suma.

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą sudaro 11,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei tenkanti atlygintų išlaidų dalis yra mažesnė už nustatytą valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų dalį, ji atleistina nuo jų mokėjimo, o iš atsakovo priteistina valstybei 9,68 Eur suma už procesinių dokumentų įteikimą.

Už reikalavimus dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui, ir dėl materialinio išlaikymo sutuoktinei (ieškovei), byloje mokamas 126,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Dalis (86,43 proc.) žyminio mokesčio valstybės naudai priteisiama iš atsakovo, t.y. 108,90 Eur.

Sprendimui įsiteisėjus, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-06 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti santuokos, sudarytos 2014 m. rugpjūčio 2 d. tarp I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) (iki santuokos – K.), ir D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, registruotos 2014 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 350), registracijos akto įrašą, dėl atsakovo D. N. kaltės.

Ieškovei I. N. palikti jos turėtą iki santuokinę pavardę „K.“, atsakovui D. N. palikti santuokinę pavardę „N.“.

Pripažinti, kad prievolė kreditoriui UAB ,,4finance“ pagal kredito sutartį, kurią 2014-01-03 pasirašė ieškovė I. N., yra asmeninė jos prievolė.

Pripažinti, kad prievolė kreditoriui UAB ,,4finance“ pagal kredito sutartį, kurią 2015-10-29 pasirašė atsakovas D. N., yra asmeninė jo prievolė.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. N., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. N., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui S. N., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-04-04 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečio vaiko S. N. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė I. N., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą buvusiai sutuoktinei I. N., a.k. (duomenys neskelbtini), po 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-04-04 iki buvusios sutuoktinės gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Išaiškinti, kad kai buvęs sutuoktinis, kuriam priteistas išlaikymas, miršta arba sudaroma nauja santuoka, išlaikymo mokėjimas yra nutraukiamas (CK 3.72 str. 11 d.).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. N., a.k. (duomenys neskelbtini), 170,64 Eur (vieno šimto septyniasdešimt eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. N., a.k. (duomenys neskelbtini), 27,14 Eur (dvidešimt septynių eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 118,58 Eur (vieno šimto aštuoniolikos eurų 58 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - iš atsakovo D. N. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. N., (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur, nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3578-902/2016 įsiteisėjimo. Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį Nr. 2-3578-902/2016 suteiktas išlaikymas turi būti minusuojamas iš priteisto išlaikymo sumos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.