- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- ATP-309-245/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs B. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarimu B. K. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą paskirta 3 400 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams.
2013 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismas nutartimi pakeitė 2013 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą dėl aprašomojoje dalyje nurodyto netikslaus kaltinimo, tačiau nutarimo dalį dėl nuobaudos paskyrimo paliko nepakeistą.
2015 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi B. K. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo atmestas, motyvuojant tuo, kad šiuo metu administracinės nuobaudos tikslai dar nėra pasiekti.
Šalies argumentai
B. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-02-12 nutartį ir grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko. Skunde nurodo, kad nors abiejų instancijų teismai jį pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, tačiau jie vertino tik objektyviuosius veikos požymius. Neatsižvelgta į tai, kaip jis suvokė susidariusią situaciją bei motyvus, kodėl iš įvykio vietos nuvažiavo. Jis sustojo nukentėjusiajai padėti, pasiūlė ją parvežti namo, bet ji atsisakė. Jis nuvažiavo įsitikinęs, kad sužalojimas nukentėjusiajai nepadarytas. Tyčios pabėgti neturėjo. Nuo nuobaudos paskyrimo iki kreipimosi į teismą dienos jis administracinių teisės pažeidimų nepadarė, jau praėjo pusė nustatytos nuobaudos termino. Teismas nevertino jo sveikatos būklės, amžiaus, naudojimasis transporto priemone jam reikalingas būtinų poreikių patenkinimui bei dalyvavimui visuomeniniame gyvenime. Nepagrįstai nurodyta, kad jis anksčiau baustas 16 kartų, jis baustas tik šį vienintelį kartą. Apeliantas pažymi, kad šis įvykis jau pakankamai apsunkino jo gyvenimą ir jį pamokė. Mano, kad administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau pasiekti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo B. K. skundo netenkinti, nes praeityje jis net 16 kartų baustas už tos pačios rūšies pažeidimus, piniginės baudos tikslų nepasiekė.
Motyvuojamoji dalis
B. K. apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taigi, iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai ir tinkamai motyvavo savo išvadas dėl B. K. prašymo netenkinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad B. K. nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, partrenkė pėsčiąją, kuriai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir iš įvykio vietos pasišalino. Šios aplinkybės nustatytos neskundžiama Kauno apygardos teismo 2013-04-19 nutartimi. Tačiau iš aukštesnės instancijos teismui pateikto skundo matyti, jog B. K. savo kaltės vis dar pilnai nepripažįsta, kaltę minimizuoja, eismo įvykio aplinkybes aiškina jam palankiu būdu. Tačiau šiuo metu B. K. kaltės klausimas nėra revizuojamas, vis dėlto, apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atsižvelgia į tai, kad pažeidėjas negeba prisiimti atsakomybės už sukeltus padarinius, jo požiūris į sukeltą eismo įvykį nėra nuoširdus.
Tai, kad B. K. yra pakankamai garbaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), nėra pagrindas švelninti jam taikomus ribojimus. Be to, skiriant nuobaudą, šis faktas buvo įvertintas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nors apeliantas skunde nurodo ir tai, kad apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į jo sveikatos būklę, tačiau jokių duomenų apie turimas ligas, specialiųjų poreikių lygį ir pan. B. K. nei apylinkės teismui, nei apygardos teismui nepateikė, todėl teismas negali įvertinti šių jo teiginių pagrįstumo. Aukštesnės instancijos teismas neigiamai vertina apelianto nurodytą teiginį, kad administracine tvarka jis yra baustas tik vieną kartą. Iš viso jis yra baustas septyniolika kartų ir nors ankstesni baustumai yra išnykę, paskirtos piniginės baudos – sumokėtos, tačiau tai B. K. kaip vairuotoją charakterizuoja neigiamai. B. K. anksčiau taip pat buvo ne kartą sukėlęs eismo įvykį, viršinęs leistiną greitį, t. y. buvo baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad B. K. yra linkęs piktybiškai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, švelnesnės taikytos nuobaudos joms keliamų tikslų nepasiekė.
Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. B. K. gyvena Kauno mieste, yra pensininkas, tad jam nereikia vykti į darbą. Teiginys, kad transporto priemonės vairavimas jam reikalingas dėl būtinų poreikių tenkinimo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime, yra deklaratyvus, nes konkrečių poreikių, kurių tenkinimui būtų reikalingas transporto priemonės vairavimas, B. K. nenurodė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
B. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.