- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-06
- Bylos Nr.
- 1S-26-478/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- T. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo T. V. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį 12 metų laisvės atėmimu.
Bausmės pradžia 2006-08-29. Bausmės pabaiga 2018-08-29.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 94-484 nutarta nuteistajam T. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, neatlikus 3 metų 9 mėnesių ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmės.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 94-484 taikyti T. V. lygtinį paleidimą, kadangi taikant nuteistajam lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str.).
Nuteistasis T. V. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat savo nuožiūra teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą išsiaiškinti, ar BK 41 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsniui, kai jis yra taikomas BVK 157 straipsniui.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nutartyje akcentavo bausmės, kaip prievartos priemonės, paskirtį nubausti žmogų, apribojant jam laisvę, tačiau dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis labai apgailestaujantis ir besistengiantis visomis išgalėmis atsiriboti nuo bet kokios nusikalstamos veikos. Kaip nurodė ir apylinkės teismas, jis yra įgijęs kelias specialybes ir kreipėsi dėl įdarbinimo į pataisos namų administraciją ir VĮ „Mūsų amatai“, tačiau, dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos šalyje, darbo pagal jo išsilavinimą ir specialybę nebuvo pasiūlyta.
Nutartyje akcentuotas BK 41 straipsnio taikymas, svarstant BVK 157 straipsnio taikymą, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsniui, todėl negali būti taikomas.
Pagal BVK 157 straipsnį jis kreipėsi dėl bausmės pakeitimo švelnesne, nes nori įrodyti visuomenei ir artimiesiems, kad pasikeitė į geresnę pusę, todėl prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą išsiaiškinti, ar BK 41 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsniui.
Šalies argumentai
Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad jis yra įvykdęs visas Alytaus PN reabilitacines programas, o Komisijos išvados įrodo jo pozityvų mąstymą apie ateitį bei dorą gyvenimą. Daugelis Komisijos narių yra susiję su nuteistųjų ugdymu, todėl daug objektyviau vertina nuteistąjį. Tokie sprendimai kiršina Komisijos darbą su prokuratūra ir teismu, bei kyla klausimas, ar iš viso reikalingos Komisijos ir psichologų reabilitacinės ugdymo programos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į T. V. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
T. V. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Nors T. V. jau yra atlikęs didesnę, nei įstatyme nustatyta, laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, taip pat yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą, ir toks materialųjį pagrindą sudarančių aplinkybių vertinimas nėra nubaudimas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju dvylika metų, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Anaiptol, lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Ir teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas, su kuo nesutinka nuteistasis. Taigi, nėra jokio prieštaravimo tarp BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir BVK 157 straipsnio nuostatų – lygtinis paleidimas yra bausmės atlikimo tąsa, tik vykdoma švelnesne forma, neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, todėl taikytinas tik tuo atveju, kai yra pagrindas manyti, kad ir švelnesne bausmės forma bus pasiekti bausmės tikslai.
Be to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, būtina įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad T. V. atlieka bausmę už nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie sunkių ir pavojingų nusikaltimų ir kuri kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui bei sveikatai – neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Taip pat pagrįstai vertino ir ankstesnį nusikalstamą jo elgesį – tai, kad jis teistas 2 kartus, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikaltimą. Nuteistajam anksčiau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino – jo metu padarė sunkų nusikaltimą, už kurį skirta laisvės atėmimo bausmė. Jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai nesulaikė T. V. nuo nusikalstamo elgesio, jis ir vėl nusikalto – padarė labai sunkų nusikaltimą, o tai pagrįstai leidžia abejoti probacijos sėkme ir šiuo atveju, kad jis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Tokia išvada darytina įvertinus ir tai, kad bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai, laikytis nustatytų elgesio taisyklių, yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o kad T. V. šią pareigą vykdė tinkamai, negalima sutikti – nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu net šešis kartus baustas drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Nors nuobaudos jau negalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų. Tokį nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės, nėra jokio pagrindo.
Ir nors yra ir T. V. elgesį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių: tai, kad jis buvo aštuonis kartus skatintas, mokėsi, baigė vidurinę mokyklą, įgijo tris specialybes, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, kuria optimistinius ateities planus, kitos skunde ir Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės, rodančios tam tikrą elgesio korekcija teigiama linkme, tačiau jos dar nesudaro absoliutaus pagrindo sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.
Vis dar išlieka ir kriminogeniniai veiksniai, didinantys pakartotinio nusikaltimo padarymo tikimybę ateityje: su darbu susijusios problemos (prasti darbiniai įgūdžiai), gyvenimo stilius ir draugai, narkotinių medžiagų eksperimentinis vartojimas, ankstesni nusikalstami veiksmai. Nors nuteistasis teigia siekęs įsidarbinti, tačiau pataisos įstaigos administracijos siūlyto darbo atsisakė, tai pripažįsta ir pats nuteistasis, motyvuodamas tuo, kad siūlytas darbas neatitiko jo įgytų specialybių, buvo neapmokamas. Vis tik, BVK 125 straipsnio 1 dalis numato nuteistojo pareigą dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, taigi, T. V. atsisakymas dirbti leidžia kritiškai vertinti nuteistojo planus įsidarbinti laisvėje, teigiamai koreguoti savo elgesį. Be to, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė pagal OASys, o tai taip pat rodo, kad nuteistojo pavojingumas visuomenei yra didesnis.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad priešingai nei Komisija, kuri savo nutarime per daug sureikšmino teigiamai T. V. charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai įvertino visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius, įstatyme numatytus kriterijus ir pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą. Nuosprendžiu T. V. skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas nuteistajam paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas pažeistų visuomenės saugumo interesą, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo už padarytą nusikaltimą švelnų nubaudimą, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padaryta veika, jos pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog T. V. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo T. V. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.