Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-264-290/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-11
Bylos Nr.: 1A-264-290/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-03-6-00027-2015-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
Kaltinamasis: J. K.
Civilinis ieškovas: Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Advokatai: Aidas Mažeika

Kategorijos

2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-264-290/2019Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00027-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Dianai Vorvul, Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui,išteisintajai J. K., jos gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Donato Puzino apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama tuo, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), komercijos direktore, bendrininkaudama su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir akcininku P. K., mirusiu 2016 m. vasario 23 d., padėdama jam vykdyti ūkinę finansinę veikla bei vykdydama jo nurodymus, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki 2011 m. kovo 18 d. atstovavo UAB (duomenys neskelbtini) parduodant metalą (armatūrą, vielą), išrašė ir pasirašė PVM sąskaitas-faktūras bei jas perdavė nieko apie jos vykdomą nusikalstamą veiką neįtariančiai UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei M. J., kuri įtraukė jas į bendrovės buhalterinę apskaitą Lenkijos Respublikos įmonėms, iš viso pasirašė 584 išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose už 6 066 765,20 Eur (20 947 326,50 Lt), nors realiai minėtos Lenkijos įmonės šių prekių nepirko ir iš Lietuvos Respublikos jų neišgabeno, todėl siekdama panaikinti turtinę prievolę UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktorė J. K. pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 49 straipsnio 1 dalies nuostatą „Taikant 0 procentų tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš Šalies teritorijos į kitų valstybę narę" ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatą ,,...PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų tarifą pagal šio įstatymo 49 straipsnį privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos...", tuo susidarydama sąlygas išvengti privalomų mokesčių valstybei, apgaule neteisėtai įformino minėtų prekių pardavimą minėtoms Lenkijos įmonėms, pritaikydama 0 procento PVM tarifą ir dėl to liko neapskaičiuota ir nedeklaruota 1 257 122,86 Eur (4 340 593,84 Lt) pardavimo PVM, minėtos sumos neįtraukiant bei neįrašant į 2009 m. gegužės mėn., 2009 m. birželio mėn., 2009 m. liepos mėn., 2009 m. rugpjūčio mėn., 2009 m. rugsėjo mėn., 2009 m. spalio mėn., 2009 m. lapkričio mėn., 2009 m. gruodžio mėn., 2010 m. sausio mėn., 2010 m. vasario mėn., 2010 m. kovo mėn., 2010 m. balandžio mėn., 2010 m. birželio mėn., 2010 m. liepos mėn., 2010 m. rugpjūčio mėn., 2010 m. rugsėjo mėn., 2010 m. spalio mėn., 2010 m. lapkričio mėn., 2010 m. gruodžio mėn., 2011 m. sausio mėn., 2011 m. vasario mėn., 2011 m. kovo mėn. PVM deklaracijas, jose nurodant žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, jį sumažinant minėta suma, ir šios deklaracijos buvo pateiktos valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu ji padėjo apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės – 1 257 122,86 Eur (4 340 593,84 Lt) PVM, padarydama valstybės biudžetui didelės vertės minėto dydžio žalą.

2. Be to, J. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), komercijos direktore bei vykdydama kasininko pareigas, bendrininkaudama su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir akcininku P. K., mirusiu 2016 m. vasario 23 d., padėdama jam vykdyti ūkinę finansinę veikla bei vykdydama jo nurodymus, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1. tinkama, objektyvi ir palyginama; 2. pateikiama laiku; 3. išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu ar jiems pasibaigus ar įvykus, 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1. apskaitos dokumento pavadinimas; 2. ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3. apskaitos dokumento data; 4. ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5. ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6. asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos, nes bendrovės išrašytuose apskaitos dokumentuose laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 17 d. parduodant metalą (armatūrą, vielą), jos pasirašytose PVM sąskaitose - faktūrose šioms Lenkijos Respublikos įmonėms: 1. „RYSSTAL“ S. Z. Sp. z. o. o., pagal 62 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, už 457 930,09 Eur (1 581 141,02 Lt); 2. ,,MAGMA“ J. W., pagal 8 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, už 54 587,69 Eur (188 480,37 Lt); 3. P. H. U. „IVMAR“ I. P., pagal 3 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, už 22 308,00 Eur (77 025,07 Lt); 4. „GOS – STAL“ M. S., pagal 326 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras už 3 594 338,55 Eur (12 410 532,16 Lt); 5. ,,P. P. H. U. WOJSTAL“ W. S., pagal 109 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, už 957 208,72 Eur (3 305 050,26 Lt); 6. „MATREX“ M. S., pagal 8 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, už 70 132,05 Eur (242 151 95 Lt) ir 7. WP „DAKOM“ D. S., pagal 68 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, už 910 259,98 Eur (3 142 945,67 Lt), iš viso už 6 066 765,20 Eur (20 947 326,50 Lt), buvo užfiksuota armatūros ir vielos pardavimų operacijos, įvykusios kitomis aplinkybėmis, t. y. ne tiems pirkėjams, kuriems faktiškai pardavė bendrovė, dėl to fiksuotos ūkinės operacijos neatitinka faktiško ūkinio įvykio turinio, t. y. jos suklastotos, nes realiai minėtos Lenkijos įmonės šių prekių nepirko ir iš Lietuvos Respublikos jų neišgabeno, taip pat pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nes bendrovė apskaitos registruose įregistravo ūkines operacijas, perduodama jas į buhalterinę apskaitą, kurios realiai įvyko kitomis aplinkybėmis, t. y. su kitais ūkio subjektais, o ne su laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 17 d. išrašytose ir jos pasirašytose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytomis šiomis Lenkijos Respublikos įmonėmis: 1. „RYSSTAL“ S. Z. Sp. z. o. o., pagal 62 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, už 457 930,09 Eur (1 581 141,02 Lt); 2. ,,MAGMA“ J. W., pagal 8 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, už 54 587,69 Eur (188 480,37 Lt); 3. P. H. U. „IVMAR“ I. P., pagal 3 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, už 22 308,00 Eur (77 025,07 Lt); 4. „GOS – STAL“ M. S., pagal 326 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, už 3 594 338,55 Eur (12 410 532,16 Lt); 5. P. P. H. U. WOJSTAL W. S., pagal 109 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, už 957 208,72 Eur (3 305 050,26 Lt); 6. „MATREX“ M. S., pagal 8 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, už 70 132,05 Eur (242 151 95 Lt) ir 7. WP „DAKOM“ D. S., pagal 68 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, už 910 259,98 Eur (3 142 945,67 Lt), iš viso už 6 066 765,20 Eur (20 947 326,50 Lt) ir realiai minėtoms Lenkijos įmonėms šių prekių nepirkus ir iš Lietuvos Respublikos jų neišgabenant, taip pat pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 13 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas, nes jos pasirašytuose kasos pajamų orderiuose yra ne visi rekvizitai, t. y. kasos pajamų orderių eilutėje „Priimta iš“ nėra visų reikiamų šių Lenkijos įmonių 1. „RYSSTAL“ S. Z. Sp. z. o. o. sumokėjus grynais pinigais pagal 26 kasos pajamų orderius – 527 254,23 Eur (1 820 503,40 Lt); 2. ,,MAGMA“ J. W. sumokėjus grynais pinigais pagal 3 kasos pajamų orderius – 54 587,69 Eur (188 480,37 Lt); 3. P. H. U. „IVMAR“ I. P. sumokėjus grynais pinigais pagal 1 kasos pajamų orderį – 22 308,00 Eur (77 025,07 Lt); 4. „GOS – STAL“ M. S. sumokėjus grynais pinigais pagal 70 kasos pajamų orderių – 3 537 543,87 Eur (12 214 431,47 Lt); 5. P. P. H. U. ,,WOJSTAL“ W. S. sumokėjus grynais pinigais pagal 57 kasos pajamų orderius – 1 660 024,96 Eur (5 731 734,18 Lt); 6. „MATREX“ M. S. sumokėjus grynais pinigais pagal 8 kasos pajamų orderius – 140 941,16 Eur (486 641,65 Lt) ir 7. WP „DAKOM“ D. S. sumokėjus grynais pinigais pagal 5 kasos pajamų orderius – 357 533,48 Eur (1 234 491,60 Lt), iš viso 170 kasos pajamų orderių už 6 300 193,39 Eur (21 753 307,74 Lt) rekvizitų, t. y. pinigus mokančių asmenų pareigų, vardų, pavardžių ir (ar) parašų, ir dėl visų minėtų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3. Be to, J. K. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį buvo kaltinama tuo, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), komercijos direktore, atliko žinomai netikrų dokumentų pagaminimą, t. y. bendrininkaudama su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir akcininku P. K., padėdama jam vykdyti ūkinę finansinę veiklą bei vykdydama jo nurodymus, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2010 m. lapkričio 2 d., atstovaudama UAB (duomenys neskelbtini) parduodant metalą (armatūrą, vielą), pagamino žinomai netikrus dokumentus, o būtent, žinodama, kad šioms Lenkijos Respublikos įmonėms: 1. „RYSSTAL“ S. Z. Sp.z.o.o.; 2. ,,MAGMA“ J. W.; 3. P. H. U. „IVMAR“ I. P.; 4. „GOS – STAL“ M. S.; 5. P. P. H. U. ,,WOJSTAL“ W. S. armatūros ir vielos neparduos ir realiai minėtos Lenkijos įmonės šių prekių nepirks ir iš Lietuvos Respublikos jų neišgabens, o šios prekės bus parduotos kitiems pirkėjams, pasirašė su minėtomis Lenkijos įmonėmis pirkimo – pardavimo sutartis, kurių turinys neatitinka tikrovės, tokiu būdu ji pasirašydama ir savo parašu patvirtindama suklastotojo sutarčių priedus, taip juose patvirtindama įrašytus neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis bendrai sandorių vertei už 1 954 590 Eur (6 748 808,35 Lt), nuo kurios įforminus prekių pardavimą minėtoms Lenkijos įmonėms, pritaikant 0 procento PVM tarifą, buvo siekiama neapskaičiuoti bei nesumokėti 386 161,50 Eur (1 333 338,40 Lt) PVM, tuo padarant valstybės biudžetui didelę minėto dydžio žalą ir šią sutartį bei sutarčių priedus perdavė į buhalterinę apskaitą, kur jie buvo laikomi prie UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų.

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu J. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad J. K. pasirašydama sutartis ar sutarčių priedus veikė nusikalstamai, t. y. ji suprato, kad pasirašo sutartis, kurios neatitinka tikrojo sutarčių turinio, taip siekiant sudaryti sąlygas UAB (duomenys neskelbtini) nemokėti PVM į valstybės biudžetą, ir to norėjo.

5. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo J. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį – 300 MGL, t. y. 11 298 Eur dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 200 MGL, t. y. 7 532 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jai galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo ir 400 MGL (15 064 Eur) baudos bausmes. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Taip pat prašo taikyti J. K. atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto nuostatas ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Apeliaciniu skundu prokuroras taip pat prašo civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. K. priteisti 1 257 122,86 Eur Kauno apskrities VMI naudai, o laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikomą kaltinamosios J. K. nekilnojamajam turtui, taikyti iki patenkinto civilinio ieškinio išieškojimo įvykdymo.

Šalies argumentai

5.1. Skunde nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini), kurios komercijos direktore buvo J. K., su septyniomis Lenkijos Respublikos įmonėmis sudarė prekių pirkimo pardavimo sutartis, atitinkamai: 2009 m. gegužės 14 d. su „RYSSTAL“ S. Z. Sp. z. o. o., 2009 m. rugpjūčio 10 su „MAGMA“ J. W., 2009 m. rugpjūčio 12 d. su P.H.U. „IVMAR“ I. P., 2009 m. rugpjūčio 15 d. su „GOS-STAL“ M. S., 2009 m. spalio 27 d. su P.P.H.U „WOJSTAL“ W. S., 2010 m. vasario 26 d. „MATREX“ M. S., 2011 m. sausio 18 d. „DAKOM“ D. S.. Prekės būdavo parduodamos pagal atskirai pasirašomus sutarties priedus. Už parduotas prekes kiekvienu atveju būdavo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, prekių neapmokestinant PVM tarifu, t. y. taikant 0 PVM tarifą. Taip pat išrašomi Tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR), sąskaitos – faktūros įtraukiamos į buhalterinę apskaitą. Lenkijos mokesčių administratoriaus duomenimis Lenkijos mokėtojas „RYSSTAL" S. Z. pirkimų iš Lietuvos mokėtojų nedeklaravo. UAB (duomenys neskelbtini) nesiėmė kitų veiksmų, kad įsitikintų sandorio partnerio ekonominės veiklos teisėtumu, t. y. prekes, nedalyvaujant ,,RYSSTAL“ S. Z. Lietuvoje perdavė Lenkijos įmonių - vežėjų vairuotojams be Lenkijos įmonės ,,RYSSTAL“ S. Z. įgaliojimo paimti krovinį, neįsitikino, kad prekės patiektos būtent apmokestinamajam asmeniui ,,RYSSTAL“ S. Z., ir kad jis įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo. UAB (duomenys neskelbtini) žinojo, kad grynais pinigais Lietuvoje ,,RYSSTAL“ S. Z. vardu atsiskaito tretieji fiziniai asmenys, neturintys įgaliojimų veikti ,,RYSSTAL“ S. Z. vardu, tačiau nesiėmė jokių priemonių įsitikinti šių fizinių asmenų atstovavimo teisėtumu. Bendrovės darbuotojai negalėjo bendrauti tiesiogiai su S. Z., nes jis metalo iš UAB „Novaka" nepirko, jis veiklos nevykdė, į Lietuvą nebuvo atvykęs ir negalėjo - pats dalyvauti metalo pakrovime ir pinigų grynais mokėjime.

5.2. Skunde taip pat nurodoma, kad įvertinus Lenkijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją, kad ,,MAGMA“ J. W. nepirko iš UAB (duomenys neskelbtini) metalo, neturi veiklos vietos ir pinigų vykdyti sandorius, į apskaitą pirkimų ir pardavimų neįtraukė, neturi pirkimo ir pardavimo sąskaitų, nežino šių sąskaitų gavėjų, t. y. faktinės veiklos nevykdo, o J. W. leisdavo pasinaudoti savo pavarde bei įmonės pavadinimu skirtingiems asmenims už tai gaudamas atlygį 1000 PLN, darytina išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatsakingai pasirinko sandorio partnerį, nesiėmė visų protingų priemonių įsitikinti, kad jos prekių tiekimas į kitą ES valstybę narę neprisideda prie sukčiavimo PVM srityje. Darytina išvada, kad bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai negalėjo bendrauti tiesiogiai su J. W., nes jis metalo iš UAB „Novaka" nepirko, jis veiklos nevykdė, į Lietuvą nebuvo atvykęs ir negalėjo pats dalyvauti metalo pakrovime ir pinigų grynais mokėjime.

5.3. Skunde prokuroras nurodo, kad įvertinus Lenkijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją, kad P.H.U. „IVMAR“ I. P. neturi būstinės ar techninės bazės, kad vykdytų savo verslo veiklą, nedalyvavo verslo sandoriuose, ji niekada nėra gavusi prekių pagal UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nedeklaravo prekių įsigijimo iš UAB (duomenys neskelbtini), kad dėl I. P. teisinės institucijos atlieka tyrimus, susijusius su P.H.U. „IVMAR“ veikla. Darytina išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai negalėjo bendrauti tiesiogiai su I. P., nes ji metalo iš UAB (duomenys neskelbtini) nepirko, ji veiklos nevykdė, į Lietuvą nebuvo atvykusi ir negalėjo pati dalyvauti metalo pakrovime ir pinigų grynais mokėjime.

5.4. Skunde teigiama, kad UAB (duomenys neskelbtini) surašytuose kasos pajamų orderiuose eilutėje „Priimta iš:“ yra ne visi rekvizitai, t. y. nėra nurodyta pinigus mokančio asmens pareigų, vardo ir pavardės arba parašo. Kauno apskrities VMI nėra duomenų, kad M. S. deklaravo įveždama į Lietuvą grynųjų pinigų sumas. Nei viename patikrinimui pateiktame dokumente (PVM sąskaitoje faktūroje, CMR) neįrašyta prekių gavimo data. Taigi, „GOS-STAL“ M. S. veiklos nevykdė, jos vardu veikė kiti asmenys, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad būtent įmonė ,,GOS-STAL“ M. S. įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo. Atsižvelgiant į tai, kad sandoriai su šia įmone nebuvo vienkartiniai, UAB (duomenys neskelbtini) turėjo realias galimybes surinkti informaciją apie verslo partnerį. Įvertinus Lenkijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją, kad ,,GOS-STAL“ M. S. nuo 2009-04-24 išregistruota iš PVM mokėtojų sandoriams Bendrijos viduje, kadangi nevykdė jai duotų nurodymų bei nustatytų prievolių, neteikė atitinkamų laikotarpių PVM deklaracijų, kad ,,GOS-STAL“ M. S. registracijos dokumentus, sudarydami sandorius naudojo K. C. ir J. P., o jie, vykdant prekybą metalu, yra kriminalinės procedūros bendrininkai, darytina išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatsakingai pasirinko sandorio partnerį, nesiėmė visų protingų priemonių įsitikinti, kad jos prekių tiekimas į kitą ES valstybę narę neprisideda prie sukčiavimo PVM srityje. Darytina išvada, kad bendrovės darbuotojai negalėjo bendrauti tiesiogiai su M. S., nes ji metalo iš UAB (duomenys neskelbtini) nepirko, ji veiklos nevykdė, į Lietuvą nebuvo atvykusi ir negalėjo pati dalyvauti metalo pakrovime ir pinigų grynais mokėjime.

5.5. Skunde taip pat teigia, kad įvertinus Lenkijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją, kad „MATREX“ M. S. neturi būstinės ar techninės bazės, kad vykdytų savo verslo veiklą, nedalyvavo verslo sandoriuose, jis niekada nėra gavęs prekių pagal UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nedeklaravo prekių įsigijimo iš UAB (duomenys neskelbtini), kad dėl M. S. teisinės institucijos atlieka tyrimus, susijusius su „MATREX“ M. S. veikla. Darytina išvada, kad bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai negalėjo bendrauti tiesiogiai su M. S., nes jis metalo iš UAB „Novaka" nepirko, jis veiklos nevykdė, į Lietuvą nebuvo atvykęs ir negalėjo pats dalyvauti metalo pakrovime ir pinigų grynais mokėjime.

5.6. Skunde prokuroras nurodo, kad įvertinus Lenkijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją, kad WP „DAKOM“ D. S. neturi būstinės ar techninės bazės, kad vykdytų savo verslo veiklą, nedalyvavo verslo sandoriuose, jis niekada nėra gavęs prekių pagal UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nedeklaravo prekių įsigijimo iš UAB (duomenys neskelbtini), kad dėl D. S. teisinės institucijos atlieka tyrimus, susijusius su WP „DAKOM“ veikla. Darytina išvada, kad Bendrovės darbuotojai negalėjo bendrauti tiesiogiai su D. S., nes jis metalo iš UAB (duomenys neskelbtini) nepirko, jis veiklos nevykdė, į Lietuvą nebuvo atvykęs ir negalėjo pats dalyvauti metalo pakrovime ir pinigų grynais mokėjime.

5.7. Skunde taip pat nurodo, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais didelėmis sumomis reikalauja didesnio poreikio patikrinti verslo partnerį, o J. K. sąmoningai to neatliko, kas kelia pagrįstų abejonių dėl sandorių realumo. Iš įtariamųjų J. P., K. S. C. parodymų matyti, kad dėl sandorių buvo tariamasi ne tik su P. K., tačiau ir su J. K.. Sandoriai su minėtomis Lenkijos įmonėmis nebuvo vienkartiniai. J. K. pasirašydama PVM sąskaitas-faktūras bei kasos pajamų orderius, t. y. betarpiškai tiesiogiai bendravusi su K. S. C., J. P. bei O. S., o ne šių bendrovių tariamais teisėtais vadovais, kurių asmens tapatybės kortelių kopijos jai buvo pateiktos, pinigines lėšas priimdama ne iš šių įmonių tariamų teisėtų atstovų, o iš minėtų trijų asmenų klastojo kasos pajamų orderius. Surašydama ir pasirašydama pardavimo PVM sąskaitose-faktūrose ji suprato, kad prekės parduodamos ne minėtoms Lenkijos įmonėms, o minėtiems fiziniams asmenis, tačiau jose šiuos žinomai melagingus duomenis įrašė, pasirašė bei pateikė buhalterei įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Šias PVM sąskaitas-faktūras klastojo siekdama parduodamoms prekėms pritaikyti 0 proc. PVM tarifą, t. y. siekdama išvengti UAB (duomenys neskelbtini) naudai mokesčių, priešingu atveju, jeigu šios PVM sąskaitos-faktūros būtų išrašytos fiziniams asmenims – K. S. C., J. P. ar O. S., minėtiems sandoriams nebūtų galima taikyti 0 proc. PVM tarifą. Teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad J. K. veiksmuose į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą įtraukiant fiktyvias ūkines operacijas, sutartį bei sutarčių priedus su kaltinime nurodytomis Lenkijos įmonėmis, yra visi objektyvieji ir subjektyvieji sukčiavimo, apgaulingos apskaitos ir dokumentų klastojimo požymiai. Nustatytos aplinkybės rodo, kad, nuspręsdama įforminti fiktyvias ūkines operacijas, pritaikant 0 proc. PVM tarifą, ji neabejotinai iškreipė mokestinius santykius, nesilaikė buhalterinės apskaitą reglamentuojančių teisės aktų, bendrąja prasme šiuos veiksmus atliko siekdama, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatsirastų turtinė prievolė – mokėtinas pardavimo PVM, t. y. vengti šios turtinės prievolės ir būtent to siekė. Išvadą dėl įrodymų (kaltinamosios, liudytojų, įtariamųjų parodymų bei mano minėtų rašytinių įrodymų - Kauno AVMI patikrinimo akto bei specialisto išvados, kitų rašytinių įrodymų) patikimumo prokuroro nuomone teismas turėtų vertinti atsižvelgiant į parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Prokuroro nuomone būtent toks įrodymų vertinimas teismui suformuotų vidinį įsitikinimą, kad surinktų įrodymų visuma pagrindžia kaltinamosios J. K. kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

7. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Donato Puzino apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

9. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

10. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

11. Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas J. K. kaltės (nekaltumo) klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai J. K. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį išteisino.

12. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas buvo nustatyti, ar prekių pirkimo sandoriai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir kaltinime minimų Lenkijos Respublikos įmonių, kurie užfiksuoti PVM sąskaitose faktūrose, realiai įvyko, ar UAB (duomenys neskelbtini) pardavė PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas prekes, ar jų nepardavė, ar sandoriai yra fiktyvūs, ar kaltinamoji žinojo apie galimai fiktyvių sandorių sudarymą, siekiant PVM mokesčio nemokėjimo į valstybės biudžetą. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta, kad J. K. pasirašydama sutartis ar sutarčių priedus veikė nusikalstamai, t. y. nenustatyta, kad ji suprato, jog pasirašo sutartis, kurios neatitinka tikrojo sutarčių turinio, taip siekiant sudaryti sąlygas UAB (duomenys neskelbtini) nemokėti PVM į valstybės biudžetą ir to norėjo.

13. Apeliaciniame skunde kaltinimas J. K. iš esmės grindžiamas tik tuo, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais didelėmis sumomis reikalauja didesnio poreikio patikrinti verslo partnerį, o J. K. sąmoningai to neatliko, kas kelia pagrįstų abejonių dėl sandorių realumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog išteisintoji neatsakingai pasirinko sandorių partnerius, nesiėmė visų priemonių įsitikinti, kad jos prekių tiekimas į kitą ES valstybę narę neprisideda prie sukčiavimo PVM srityje, savaime nesuponuoja tyčinės kaltės, kuri yra būtinasis nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, subjektyviosios pusės požymis. Prokuroro kaltinime ir apeliaciniame skunde nurodomos formuluotės „nepatikrino“, „neatsakingai pasirinko“, „nesiėmė priemonių įsitikinti“ galėtų suponuoti nebent neatsargią kaltės formą, tačiau J. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos šia kaltės forma negali būti padaromos (BK 16 straipsnio 4 dalis). Lenkijos Respublikos Centrinio ekonominės veiklos ir informacijos apie šią veiklą registrai patvirtina, kad kaltinime nurodytos įmonės buvo registruotos juridinių asmenų registre, taigi J. K., išrašydama ir pasirašydama PVM sąskaitas-faktūras, neturėjo jokio pagrindo manyti, kad sandorius atlieka su fiziniais asmenimis, kaip teigiama kaltinime. Kaip ir nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, sandoriai su minėtomis Lenkijos įmonėmis nebuvo vienkartiniai, taigi išteisintoji buvo įsitikinusi Lenkijos įmonių patikimumu ir jai visiškai pagrįstai abejonių dėl jų nekilo. J. K. nurodė, kad vykdydama įstatymų reikalavimus, duomenų bazėje pasitikrindavo, kad atitinkama įmonė yra registruota kaip PVM mokėtoja, be to, atvykęs įmonės direktorius ar įgaliotas atstovas pateikdavo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba įgaliojimą atstovauti atitinkamą įmonę, šias aplinkybes patvirtina prie atitinkamų sutarčių pridėti asmens tapatybę patvirtinantys duomenys, įgaliojimai, išrašai iš registro apie atitinkamos įmonės registraciją PVM mokėtoju. Visi sandoriai realiai įvyko, prekės būdavo pakraunamos į dažniausiai pačių užsakovų atsiųstas transporto priemones, jos išvažiuodavo iš UAB (duomenys neskelbtini) sandėlių, už prekes pirkėjai sumokėdavo sutartą kainą. Išteisintosios parodymus patvirtina liudytoja M. J., kuri dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere. Iš byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad kaltinime nurodyti sandoriai dėl metalo (vielos, armatūros) pardavimo-pirkimo realiai įvyko, metalą UAB (duomenys neskelbtini) realiai pardavė, gavo už jį pajamas, tai užfiksuota bendrovės atsiskaitymų registruose. Duomenų, kad šios prekės nebuvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Lenkijos Respublikos teritoriją, nėra. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tai, jog prekių gavėjas galimai yra kitas, nei nurodytas sutartyse ir kituose lydimuose dokumentuose, nepatvirtina fakto, jog prekės realiai nebuvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos. Nenustatyta, jog J. K. tyčia klastojo PVM sąskaitas-faktūras, jas pateikė į buhalterinę apskaitą, taip sąmoningai siekdama padėti bendrovės vadovui apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Byloje taip pat nėra ir jokių įrodymų, kad išteisintoji, pasirašydama sutartis ar sutarčių priedus, suprato, kad pasirašo dokumentus, kurie neatitinka tikrojo sutarčių turinio.

14. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ,,in dubio pro reo“ principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr., 2K-619/2012, 2K-232/2014 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

15. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria išteisintosios atžvilgiu priimto nuosprendžio motyvams ir jų esmės iš naujo nekartoja, kadangi tiek liudytojų parodymai, tiek rašytinė bylos medžiaga yra detaliai aptarta ir išanalizuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Donato Puzino apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai: Evaldas GražysDaiva JankauskienėJurgis Kiškis