- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-31
- Bylos Nr.
- N-146-404-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 26 d. nutarties K. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. gegužės 21 d. Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. R. už tai, kad jis 2007 m. gegužės 21 d., apie 18.55 val., vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu automobiliu „Ford Fokus“, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai bei nežymiai sužalotas automobilio „Ford Fokus“ vairuotojas. Protokole nurodyta, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 54, 180.3 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
2007 m. birželio 13 d. nutarimu Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Administracinės veiklos poskyrio pareigūnas paskyrė K. R. pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis, 33 straipsnio 2 dalį, 30² straipsnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesių. Nutarime nurodyta, jog pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
K. R. Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą pakeisti ir pritaikius ATPK 30 straipsnį, vietoj teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskirti jam piniginę baudą. Nurodė sutinkąs su teisės pažeidimo kvalifikacija, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai besigailintis. Pareiškėjas paaiškino auginąs nepilnametį sūnų, gyvenąs pas tėvus, oficialiai nedirbąs, iš automobilių pardavimo uždirbąs per mėnesį apie 1000 litų, dėl paskirtos nuobaudos neteksiąs vieno pagrindinių pragyvenimo šaltinių. Pareiškėjas pažymėjo, jog pažeidimas nesukėlė pavojingų ar žalingų pasekmių.
Atsiliepimas
Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyris bei Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius atsiliepimuose į skundą prašė skundo netenkinti (b.l. 26, 27).
Nukentėjusysis P. J. atsiliepimu prašė skundo netenkinti (b.l. 28).
II.
2007 m. liepos 26 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi K. R. skundas atmestas.
Iš byloje esančių įrodymų - administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 10), tarnybinio pranešimo (b.l. 12, 13), eismo įvykio protokolo (b.l. 11), valstybės įmonės Klaipėdos universitetinės ligoninės rašto (b.l. 19) bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimo - nustatyta, kad K. R. 2007 m. gegužės 21 d., 18.55 val., vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu automobiliu „Ford Fokus“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai bei nežymiai sužalotas „Ford Fokus“ vairuotojas. Tokiais savo veiksmais K. R. pažeidė KET 53, 54, 180.3 punktų reikalavimus. Teismo konstatavimu, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, laikytasi įstatymų nustatytos tokių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog ATPK 30¹ straipsnis yra specialioji norma, numatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje aptartų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo arba jos neskyrimo.
Teismas konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė įrodymų, jog jo darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, todėl darytina išvada, kad jis niekur nedirba.
Teismas nurodė, jog jokių išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, nenustatyta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sistemingai pažeidinėja KET, ne kartą yra trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus (b.l. 21-23), tačiau už pažeidimus paskirtos nuobaudos, nesusijusios su teisės vairuoti transporto priemones apribojimu, nepasiekė ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų. Nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Nuspręsta, kad paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pažymėjo, jog įstatymas prioritetu laiko visuomenės saugumą, o ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui sukeliamus apribojimus.
III.
K. R. apeliaciniu skundu prašo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 26 d. nutartį pakeisti, vietoj teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskiriant jam baudą. Apeliantas paaiškina pažeidimą padaręs dėl į akis švietusios saulės, dėl laikinai pablogėjusio matomumo, eismo įvykio bandęs išvengti, dėl padaryto pažeidimo besigailintis. Pažymi alkoholiu nepiktnaudžiaująs, Priklausomybės ligų centre dėl priklausomybės ligų niekada nesigydęs, todėl manąs, jog teisinio pagrindo už padarytą pažeidimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesių nebuvo.
Apeliantas paaiškina iki šių metų liepos mėnesio kiekvieną mėnesį važiuodavęs į Prancūziją, ten nupirktą automobilį parduodavęs Lietuvoje, tai buvo vienintelis jo šeimos (augina nepilnametį sūnų J. R., gimusį (duomenys neskelbtini), kartu gyvenanti jo motina nedirba) pragyvenimo šaltinis. Teigia, jog dėl vaiko sveikatos problemų tenka dažnai jį vežti į Klaipėdos miesto vaikų ligoninę, esančią K. Donelaičio g. 7. Be to, šiuo metu jis yra įsidarbinęs UAB „Dulpa" vairuotoju ir vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas pagrindinėms darbo funkcijoms atlikti (darbas neatsiejamas nuo teisės vairuoti transporto priemonę turėjimo, be to, kiekvieną dieną turįs vykti į darbą iš Reikjaviko g. 2 į Debreceno g. 92 ir atgal). Apeliantas nurodo darbo ieškojęs ilgai, jį vertinąs, o netekęs vairuotojo pažymėjimo, negalėsiąs jį dirbti.
Apelianto teigimu, buvo pažeistas nuobaudos proporcingumo principas, įtvirtintas ATPK 30 straipsnyje, nepagrįstai neatsižvelgta į tai, kad jis pažeidimą padarė dėl neatsargumo, paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas pažymi, jog dėl paskirtos nuobaudos nukentės ir jo mažamečio vaiko interesai, nes vaiką išlaikančio asmens darbo turėjimas yra viena iš esminių sąlygų sudaryti tinkamas sąlygas jo tinkamam gyvenimui ir vystymuisi. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktą vaikas negali būti paliktas be minimalių pragyvenimo lėšų, jam turi būti užtikrinama galimybė normaliai vystytis. Apeliantas pažymi jokių rimtų KET pažeidimų iki šiol nepadaręs. Kadangi neatsižvelgta į priimto sprendimo pasekmes, apelianto manymu, nutarimas turi būti pakeistas ir jam turi būti gražintas vairuotojo pažymėjimas. Apeliantas nurodo, jog ATPK 127 straipsnio 1 dalyje yra numatyta alternatyvi nuobauda - bauda nuo 500 Lt iki 1000 Lt, o ATPK 127 straipsnio 2 dalyje - bauda nuo 100 Lt iki 200 Lt. Todėl, atsižvelgiant į ATPK 30 straipsnio 2 dalį, tai, kad padarytas pažeidimas niekam nesukėlė sunkių pasekmių, jis gailisi, vairuotojo pažymėjimas iš jo neatimtinas.
Apelianto teigimu, nuobauda paskirta ne pagal įstatymus, nors ją ir paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nebuvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, neatsižvelgta į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (ATPK 31 str.), be pagrindo nepripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą, padėjo jį išaiškinti (ATPK 31 str. 1 d.). Apeliantas nurodo, kaip numato KET 54 punktas, ėmęsis priemonių išvengti susidūrimo, stengęsis grįžti atgal į dešinę kelio pusę, todėl įvykusio automobilių kontakto plotas buvo sumažintas, taip išvengiant sunkesnių pasekmių. Su nukentėjusiuoju automobilio vairuotoju P. J. sutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių, stengęsis kuo mažiau trukdyti eismui, kuo skubiau išsikvietęs Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybą. Taip pat jie iškvietę Greitąją medicininę pagalbą sužalojimų patikrinimui. Apelianto manymu, nuobauda paskirta nesilaikant ATPK numatytų uždavinių bei nuobaudos skyrimo taisyklių. Teismas, jo teigimu, taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo. Apelianto manymu, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis ATPK 30² straipsniu, teismas turėjo pakeisti paskirtą nuobaudą į baudą. Pažymi, jog ankstesnės nuobaudos jam paskirtos ne už vienarūšius pažeidimus, jis niekada nevairavo transporto priemonės neblaivus, pirmą kartą pažeidė ATPK 127 straipsnį, nors dažnai išvyksta į tolimas keliones automobiliu. Apeliantas teigia, jog paskirta piniginė bauda bei patirti išgyvenimai jam turės pakankamą prevencinį poveikį.
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog K. R. laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 5 d. iki 2007 m. liepos 4 d. yra baustas penkis kartus. Tai jį apibūdina kaip asmenį, linkusį nepaisyti visuotinai privalomų elgesio taisyklių, rodo, jog paskirtomis nuobaudomis prevenciniai tikslai nepasiekti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos medžiaga patvirtina, jog K. R. pagal ATPK 127 straipsnio 1 bei 2 dalis atsakomybėn patrauktas pagrįstai, kadangi jis pažeidė KET 53, 180.3 punktuose nustatytus reikalavimus, automobiliu lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu automobiliu, eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai bei nežymiai sužalotas kito automobilio vairuotojas. KET 53 punktas pažeidimo padarymo metu numatė, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, o 180.3 punktas – kad prieš pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, jog lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms.
Apeliantas padarytą pažeidimą pripažįsta, tačiau teigia, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra paskirta nesilaikant administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių (ATPK ATPK 30, 30² straipsniai), per griežta, neproporcinga, neatitinkanti administracinių nuobaudų tikslų ir uždavinių, todėl, apelianto manymu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas keistinas bauda.
ATPK 127 straipsnio 1 bei 2 dalių sankcijose yra numatytos alternatyvios administracinės nuobaudos: bauda arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Esant alternatyviai sankcijai administracinės nuobaudos rūšies parinkimas turi būti atitinkamai motyvuotas.
ATPK 30 straipsnis nustato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30² straipsnis numato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą padarė pagrįstą išvadą, kad keisti administracinės nuobaudos rūšį nėra pagrindo. Pažeidimą padariusio asmens gailėjimasis dėl pažeidimo gali būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau šiuo atveju byloje galėjo būti pripažinta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes K. R. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sistemiškai aiškinant ATPK 36 straipsnio ir ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas pakartotinai per metus padarytu teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, jei jis kvalifikuotas pagal tą patį ATPK skirsnį kaip ir anksčiau padaryti pažeidimai dėl kurių nėra pasibaigęs terminas, kuriam suėjus laikoma, kad asmeniui administracinė nuobauda nebuvo paskirta. Kaip matyti iš pažymos apie K. R. padarytus KET pažeidimus, trys administracinės nuobaudos, kurios yra paskirtos už ATPK ypatingosios dalies 10 skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“ numatytus administracinius teisės pažeidimus (2007 m. balandžio 2 pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį, 2007 m. kovo 25 d. pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį, 2007 m. kovo 5 d. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį) yra galiojančios. Taigi, K. R. per metus padarė jau ketvirtą tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą. Tai, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas nenustatė nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, nėra pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, nes teismas K. R. padėties byloje nepasunkino.
Pažeidimo pobūdis ir padarymo aplinkybės (lenkdamas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu automobiliu) leidžia daryti išvadą, kad K. R. vairavo neatsargiai ir neatsakingai. Toks vairavimas kėlė realų pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai, turtui ir dėl to kilo atitinkamos pasekmės. Apelianto argumentas, kad dėl eismo įvykio, jo manymu, niekam nekilo sunkių pasekmių, nėra pagrindas keisti nuobaudos rūšį, Jei dėl eismo įvykio būtų kilę sunkesnės pasekmės, negu kilo šiuo atveju (sugadinti du automobiliai, sužalotas P. J.), atsakomybė K. R. atitinkamai kiltų pagal kitą ATPK straipsnį arba atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Apelianto argumentai, kad po eismo įvykio jis atliko atitinkamus veiksmus (pranešė policijai, iškvietė medicinos pagalbą) nėra pagrindas keisti nuobaudos rūšį, nes atlikti šiuos veiksmus K. R. turėjo vykdydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimas. Į bylą pateikti duomenys apie K. R. anksčiau padarytus KET pažeidimus (skundžiamu nutarimu už KET pažeidimus nuo 2002 metų lapkričio mėnesio jis nubaustas jau aštuntą kartą: du kartus baustas už greičio viršijimą, vieną kartą už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą), o ypač tai, kad nagrinėjamus KET pažeidimus jis padarė turėdamas tris galiojančias administracines nuobaudas už tos pačios rūšies pažeidimus, apeliantą, kaip eismo dalyvį, charakterizuoja neigiamai. Už visus anksčiau padarytus KET pažeidimus K. R. buvo skirtos baudos. 2007 m. gegužės 21 d. padarytų KET pažeidimų pobūdis ir priežastys, atsižvelgus į tai, kad K. R. šiuos pažeidimus padarė turėdamas tris galiojančias nuobaudas už tos pačios rūšies pažeidimus, nesuteikia pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju paskiriant baudą būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių apeliantui paskirtas pagrįstai, paskirta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus. Pirmosios instancijos teismas administracinės nuobaudos rūšies nekeitė pagrįstai.
Administracine nuobauda yra siekiama ne tik nubaudimo, auklėjimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo jai žalą darančių veikų. Įstatymu įtvirtintas visuomenės interesas taikant prevencines priemones ir skiriant pažeidėjams įstatymui numatytas nuobaudas užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, negali būti pažeidžiamas iškeliant virš jo asmeninį interesą asmens, kuris padarė teisės pažeidimą ir siekia išvengti neigiamų pasekmių, laikinų nepatogumų, kuriuos jam sukelia įstatymu numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad asmens darbas, susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, bei kitos aplinkybės (šeiminė padėtis ir kt.) pačios savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Apelianto argumentai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vairuotojo darbui atlikti (kad K. R. kur nors dirba į bylą įrodymų nepateikta, ATP protokole ir nutarime skirti administracinę nuobaudą nurodyta, kad jis nedirba) bei kitos jo nurodytos aplinkybės (nepiktnaudžiavimas alkoholiu, nepilnamečio sūnaus turėjimas, galimas šeimos pragyvenimo šaltinio praradimas ir kt.), atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes (pažeidimo pobūdį, jo priežastis, taip pat į K. R. asmenybę KET reikalavimų laikymosi aspektu charakterizuojančią medžiagą) nėra pagrindas keisti administracinės nuobaudos rūšį ir paskirti baudą.
Skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. R. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.