- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-604-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kačinskienė Tatajana Žukauskienė
- Atsakovas
- UAB ,,G4S Lietuva“
- Ieškovas
- V.
- Advokatai
- Albertas Bandžius
Teisėja R. Bražinskienė Proc. sprendimo kategorijos:44.5.2.2;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. birželio 30 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
atsakovo ir trečiojo asmens atstovui adv. K. P.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,G4S Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovų V. Š., D. Š., R. Š. ieškinys atsakovui UAB ,,G4S Lietuva“ dėl neturtinės žalos atlyginimo bei laidojimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai V. Š., D. Š., R. Š. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „G4S Lietuva“ po 30000 Lt neturtinės žalos kiekvienam iš ieškovų, viso 90000 Lt, ieškovės V. S. naudai 6500 Lt laidojimo išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad V. Š. vyras, o D. Š., R. Š. tėvas D. Š., 2007 m. sausio 23 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 3340 pagrindu buvo priimtas ir dirbo pas atsakovą UAB „Falck Security“, šiuo metu UAB "G4S Lietuva", apsaugos darbuotoju-stažuotoju. 2007 m. balandžio 9 d. apie 15.00 valandą, nukentėjusysis D. Š., vykdydamas darbines pareigas kelio Vievis-Paparčiai-Žąsliai 23 kilometre esančiame, UAB ,,Kelda“ priklausančiame statybiniame vagonėlyje, negalėdamas numatyti, kad patalpoje kils gaisras, pakūrė vagonėlyje buvusią savadarbę pakurą, nuo kurios užsiliepsnojo vagonėlis. Gesindamas kilusį gaisrą nukentėjusysis apsinuodijo anglies monoksido ir kitomis dujomis ir mirė. Po įvykio valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius atliko patikrinimą ir nustatė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl netinkamo patalpų įrengimo, nes darbuotojams nebuvo įrengtos apšildomos poilsio ir asmens higienos patalpos, D. Š. saugos ir sveikatos norminių aktu nesilaikymas - neblaivumas ir priešgaisrinės saugos reikalavimu nesilaikymas bei saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, nenušalinimas neblaivaus darbuotojo iš darbo vietos (DK 123 str. 1 d.). Kaip nurodyta 2007-04-11 išduotame mirties liudijime remiantis Tarptautiniu ligų klasifikatoriumi (TLK-lO), mirties priežastys nurodomos: T.58 (anglies monoksido toksinis poveikis) ir X.47.6 (apsinuodijimas kitomis dujomis ir garais ir jų poveikis). M. Romerio Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus 2007-05-29 pažymoje Nr. SD 110-M 634/07 nurodoma, jog nukentėjusiojo kraujyje rasta 58,34% karboksihemoglobino, todėl nukentėjusysis mirė ne nuo alkoholio vartojimo, ar su tuo susijusių veiksnių, o nuo apsinuodijimo anglies monoksido ir kitomis dujomis.Viena iš esminių Valstybinės darbo inspekcijos surašytame Nelaimingo atsitikimo darbe Nr. 03 ( forma N-1), kilimo priežasčių, netinkamas buities patalpų (vagonėlio) įrengimas, todėl pagrindine žalos atsiradimo priežastimi buvo tai, kad darbdavys nesiėmė visų teisės aktuose reikalaujamų priemonių, kad užkirstų kelią nelaimingo atsitikimo darbe kilimui, o savo neveikimu pažeidė galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus ir šių veiksmų pasekoje buvo mirtinai sužalotas nukentėjusysis, todėl egzistuoja pagrindinės ir papildomos sąlygos atsakovo UAB "G4S Lietuva" atsakomybei kilti ir darbdavys turi atlyginti ieškovų patirtą turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997-01-16 nutarimo Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus ar kitaip pakenkus jo sveikatai ar atėmus gyvybę", 3 p.). Sutuoktinio/tėvo, mirtis, sukėlė kartu su juo gyvenančiai žmonai, dukrai bei sūnui, kuriuos su vyru/tėvu siejo glaudus artimas ryšys, dvasines kančias ir skausmą, kurio niekas neatstos, nes jų psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki vyro/ tėvo žūties, neįmanoma sugrąžinti. Po D. Š. mirties ieškovai patyrė didelį stresą, jautėsi palikti nežinioje, sutrikę, išgyveno dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Sutuoktinio/tėvo netektis ieškovams buvo ir yra didžiausias ir sunkiausias fizinis skausmas, kokį teko patirti, stiprus dvasinis išgyvenimas ir sukrėtimas. Atsakovo kaltė dėl ieškovų patirtų nuostolių yra akivaizdi, todėl prašė atlyginti ir neturtinę žalą (CK 6.250 str.). Dirbadamas atsakovo darbovietėje nukentėjusysis buvo apdraustas, todėl įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, ieškovai turėjo gauti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, tačiau, nustačius nukentėjusiojo neblaivumą, VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-06-22 direktoriaus sprendimu Nr. 6-15-502, įvykis pripažintas nedraudiminiu ir išmoka nebuvo išmokėta. Dėl laidotuvių ieškovė patyrė išlaidas, kurių dėl finansinių sunkumų apmokėti negalėjo, todėl prašė teismo, pripažinus jog dėl D. Š. mirties kaltas darbdavys priteisti iš jo laidojimo išlaidas bei kapo sutvarkymo išlaidų dalį, 6500 Lt avansu (CK 6.291 str. 1 d.). Teismui patenkinus ieškovų reikalavimą dėl žalos atlyginimo, iš atsakovo UAB "G4S Lietuva" prašė priteisti procesines 5 proc. dydžio metinės palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.), išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu bei išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 3, 6 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „G4S Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, 1050 Lt.
Nurodė, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis nukentėjusiojo neblaivumas ir saugos bei sveikatos norminių aktų nesilaikymas, priešgaisrinės technikos saugumo nepaisymas, ko pasekoje buvo pažeisti teisės aktai bei „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos apsaugos darbuotojui Nr. 10", 2004-10-18 d. patvirtintos UAB „Falck Security" Generalinio direktoriaus įsakymo Nr. V-283 nuostatos. Nurodytame įsakyme nustatyti draudimai darbo metu atsinešti ir vartoti akoholinius gėrimus, darbuotojui naudotis netvarkingais ar savos gamybos elektros bei šildymo prietaisais (su atvirais kaitinimo elementais) bei darbuotojo veiksmai pastebėjus gaisrą bei jį lokalizuojant, kurių nukentėjusysi nesilaikė, nors 2007-02-08 darbo vietoje apie tai buvo instruktuotas ir pasirašė. Nepagrįstu laikė ieškovės argumentą, jog darbdavys netinkamai kontroliavo savo darbuotojus, nes 2007-04-09 patikrinimo 11.45 val. metu nukentėjusysis buvo blaivus ir pagrindo nušalinti jo nuo darbo remiantis Darbo kodekso 123 straipsnio nuostatomis nebuvo. Gaisras statybininkų vagonėlyje įvyko apie 14.30 val., o nukentėjusiojo lavono kraujyje rasta 3,58 % promilių, o šlapime 4,50 % promilių, todėl atsakovo nuomone nukentėjusysis alkoholį pradėjo naudoti išvykus patikrinimui, o dėl darbo pobūdžio nuolatinės darbuotojų kontrolės darbdavys užtikrinti negalėjo. Nukentėjusysis savadarbę pakurą padarė ir ją naudojo savavališkai, todėl be norminių aktų pažeidimų buvo pažeista ir pareiga elgtis atsargiai, apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, ko pasekoje kilo gaisras ir nukentėjusysis būdamas neblaivus buvo užmigęs ir apsinuodijęs anglies monoksidu mirė dar prieš įsiplieskiant gaisrui ( LR CK 6.263 str.). Kadangi atsakovas pagal galimybes buvo įrengęs buities patalpas ir kontroliavo, kad neblaivūs darbuotojai būtų nušalinti nuo darbo, o nukentėjusysis dėl savo neatsargumo pažeidė ne tik įmonės lokalinių aktų reikalavimus, bet ir nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (buvo neblaivus darbo vietoje darbo metu, neatsargiai elgėsi su ugnimi), dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas, priežastinio ryšio tarp atsakovo veikimo ir nukentęjusiojo veiksmų nėra, nes žalos atsiradimą sąlygojo pats nukentėjusysis. Nesant priežastinio ryšio, būtinų žalos atlyginimo sąlygų nėra, todėl atsakovas neturi pareigos atlyginti reikalautos neturtinės žalos. Ieškovai nepateikė įrodymų dėl patirto fizinio skausmo, stipraus dvasinio išgyvenimo ir sukrėtimo, emocinės depresijos, bejėgiškumo jausmo, kas būtent atsakovo neteisėtų ir kaltų veiksmų pasekmė (LR CK 6.250, 6.246, 6.247, 6.248 str.) ir kad aptariamas nelaimingas atsitikimas įvyko dėl atsakovo neteisėtų ir kaltų veiksmų (CPK 12, 178 str.). Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų itin artimą ir glaudų ryšį su nukentėjusiuoju. Aplinkybė, kad nukentėjusysis pas atsakovą neišdirbo nei trijų mėnesių ir jam dar nebuvo pasibaigęs nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis, taip pat yra reikšminga nustatant neturtinės žalos dydį. Kadangi nukentėjusysis atvirąją ugnį panaudojo sandariai uždarytame statybininkų vagonėlyje ir elgėsi neatsargiai, tai sudarė sąlygas žalai atsirasti, todėl remiantis Civilinio kodekso 6.282 straipsniu, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas vertinamas kaip pagrindas mažinti atlygintinos žalos dydį arba kaip sąlyga, atleidžianti nuo atsakomybės.
Nurodė, kad atsakovė neįrodė patirtų laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų. Ieškovų reikalavimo priteisti procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu bei išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti prašė netenkinti, kadangi nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pagrindinį ieškovų reikalavimo dėl žalo atlyginimo.
Tretysis asmuo UAB „Kelda“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti atsakovo UAB „G4S Lietuva“ nurodytais motyvais.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Iš atsakovo UAB G4S Lietuva“ priteista 15000 Lt neturtinės žalos, 6470 Lt laidojimo išlaidų, 5 procentai metinių palūkanų nuo ieškinio sumos (21470 Lt) ir civilinės bylos iškėlimo teisme dienos-2009-05-05 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės V. Š. naudai; 15000 Lt neturtinės žalos, 5 procentai metinių palūkanų nuo ieškinio sumos ir civilinės bylos iškėlimo teisme dienos-2009-05-05 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo D. Š. naudai; 15000 Lt neturtinės žalos, 5 procentai metinių palūkanų nuo ieškinio sumos ir civilinės bylos iškėlimo teisme dienos-2009-05-05 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo R. Š. naudai; Iš atsakovo UAB „G4S Lietuva“ ieškovų naudai išieškota 1544 Lt žyminio mokesčio, 17,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.
Teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997-01-16 nutarimo Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus ar kitaip pakenkus jo sveikatai ar atėmus gyvybę", 3 punktu pažymėjo, kad jei žala nukentėjusiajam atsirado jam vykdant darbines pareigas, darbdavio kaltė, tai yra kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama ir asmuo laikomas kaltu, kol neįrodo kad kaltės dėl žalos atsiradimo nėra (LR CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 1 d., 6.263 str.,).
Įvertinęs 2007-06-05 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 03 ( forma N-1), ir nustatęs, kad atsakovas jo nenuginčijo teismas konstatavo, jog paminėtas aktas turi lemiamą reikšmę vertinimams dėl padarytų LR Darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančių teisės normų pažeidimo ir jų įtakos neigiamų padarinių kilimui.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad darbdavys UAB „G4S Lietuva“ esant minusinei oro temperatūrai ir apsaugos darbuotojui būdint visą parą (24 val.) teritorijoje bei saugant UAB „Kelda“ statybinę techniką, vykdydamas LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 bei 25 straipsnių reikalavimus, turėjo D. Š. įrengti buities apšildomas patalpas, kuriose darbuotojas galėjo apšilti, pailsėti, pavalgyti ir atlikti asmens higieną, tuo užtikrinant darbo pareigų tinkamą vykdymą, tačiau to nepadarė. Aplinkybę, kad apsaugos darbuotojams buvo leidžiama naudotis UAB ,,Kelda“ statybininku vagonėliu, teismas vertino kaip leidžiančią padaryti išvadą, kad tinkamų buities patalpų įrengimo klausimas buvo svarstomas, todėl sprendė, kad darbdavio UAB „G4S Lietuva“ neteisėti veiksmai, pasireiškiantys neveikimu, neužtikrinant darbuotojui tinkamų buities patalpų, sąlygojo ir nukentėjusiojo D. Š. netinkamus veiksmus-savadarbės pakuros įrengimą, dėl ko kilo gaisras ir nukentėjusysis gaisro metu žuvo. Aplinkybę, kad nukentėjusysis darbo metu girtavo, teismas vertino kaip atsakovo netinkamai organizuotą darbą, bei padarė išvadą, kad nukentėjusiojo girtumas, taip pat turėjo įtakos žalos atsiradimui, todėl sprendė, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo vienodai kalti kaip atsakovas, netinkamai organizavęs darbą, taip ir nukentėjusysis D. Š., pažeidęs darbo drausmę, todėl abiejų mišrią kaltę įvertino po 50 procentų.
Įvertinęs ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo, t.y. neturtinės žalos faktas yra preziumuojamas, todėl neturtinė žala ieškovams, netekus sutuoktinio/tėvo, turi būti atlyginama nepriklausomai nuo to, ar žuvusysis išlaikė žmoną ir pilnamečius vaikus, neatsižvelgiant į ieškovų (dukros D. Š. ir sūnaus R. Š.) amžių ir savarankiškumą. Atsakovo argumentą, jog R. Š. būdamas 27 metų ir negyvendamas su tėvais įpatingo emocinio ryšio su tėvu neturėjo, teismas atmetė kaip neįrodytą ir sprendė, kad ieškovai turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris lėmė jų sutuoktinio/tėvo žūtį.
Atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką neturinės žalos atlyginimo srityje, įvertinęs nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir esant nukentėjusiojo D. Š. ir atsakovo UAB „G4S Lietuva“ mišriai atsakomybei (50 procentų), teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistina po 15000 Lt neturtinės žalos kiekvienam iš ieškovų (LR CK 6.282 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl laidojimo ir kapų išlaidų atlyginimo, teismas sprendė, kad prašoma priteisti 6500 Lt suma yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais yra reali atitinkanti įprastines laidojimo išlaidas ir teismų formuojamą praktiką. Atsižvelgęs į tai, kad išlaidos kapo sutvarkymui kainavo 9010 Lt, o ieškovė iš patirtų išlaidų atėmė kapo granitinio aptvaro 2540 Lt sumą, prašymą tenkino iš dalies priteisdamas 6470 Lt (9010-2540). Ieškinį patenkinus iš dalies,iš ieškovo buvo priteistos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos- 2009-05-05 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.), žyminis mokestis (1544 Lt nuo 45000+6470) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (17,86 Lt), valstybei (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
UAB ,,G4S Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą dalyje kurioje iš atsakovo priteista 15 000 Lt neturtinės žalos, 6470 Lt laidojimo išlaidų ieškovės V. Š. naudai; 15 000 lt neturtinės žalos ieškovės D. Š. naudai; 15 000 Lt neturtinės žalos, ieškovo R. Š. naudai ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteistos bylinėjimosi išlaidos panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškovų ieškinį atmesti. likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistu; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, įskaitant žyminį mokestį už apeliacinį skundą; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme.
Nurodo, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai įvertino nelaimingo atsitikimo aplinkybes, ko pasekoje priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas netinkamai vadovavosi darbutojų Saugos ir sveikatos įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, nes nukentėjusiojo darbo vieta buvo ne patalpose, o lauko teritorijoje, kurioje saugoma UAB ,,Kelda” priklausanti statybinė technika. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad darbdavys esant iki -2 C0 temperatūrai privalėjo darbuotojui įrengti apšildomas buities patalpas, nes vadovaujantis Buities, santarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimais, darbuotojams dirbantiems lauke arba nešildomose patalpose, reiklaujama įrengti specialias poilsio patalpas tik tempetatūrai esant žemenei nei -10 C0. Nepagrįsta teismo išvada, kad darbdavio neveikimas sąlygojo netinkmus nukentėjusiojo veiksmus, savavališką savadarbės pakuros įrengimą, sukėlusį gaisrą statybininkų namelyje, nes lauko temperatūra neviršijo -10 C0, darbuotojai galėjo naudotis statybininkų nameliu, panaudos sutarties pagrindu išnuomotu automobiliu bei atsakovo greitojo reagavimo ekipažu, kuris atvykęs leisdavo dabuotojui apšilti, todėl darbdavys buvo sudaręs normalias darbo sąlygas darbuotojui ir nukentėjusiojo veiksmai kuriais buvo sukeltas gaisras neturi jokio priežastinio ryšio su darbdavio neveikimu, kurio nesant negalima ir atsakovo deliktinė atsakomybė. Be to, nukentėjusysis į darbdavį dėl blogų darbo sąlygų nesikreipė, nors pareiginėje instrukcijoje tokia darbuotojo teisė numatyta. Pirmos intancijos teismas neįvertino, kad nukentėjusysis nebuvo apdairus ir rūpestingas bei įrengdamas savadarbę pakurą neįvertino, kad sandariame vagonėlyje sukūrus laužą jis gali uždusti, nors apie saugos ir sveikatos reikalavimų bei priešgaisinių taisyklių laikymąsi buvo pasirašytinai instruktuotas. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino, kad darbdavys neturėjo pagrindo nušalinti darbuotojo nuo darbo vadovaudamasis Darbo kodekso 123 straipsnio nuostatomis, nors tai ir buvo konstatuota darbo inspekcijos akte Nr. 03 ( forma N-1), nes į darbą nukentėjusysis atvyko blaivus, patikrinimo girtumas nustatytas nebuvo. Nurodytos aplinkybės konstatuotos ir baudžiamojoje byloje (CPK 197 str. 2 d.). Taip liko neįvertinta aplinkybė, kad darbdavys raštu supažindino nukentėjusį su atsakovo vidaus darbo taisyklėmis, apsaugos darbuotojų pareiginiais nuostatais, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija, kuriuose draudžiama darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus ar kitaip svaigintis. Atsakovo nustatyta dirbančiųjų darbuotojų patikra buvo organizuota tinkamai, tačiau nukentėjusysis šiurkščiai pažeisdamas nustatytą tvarką bei įmonės lokalinių aktų reikalavimus nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus, todėl sprendžiant atsakovo deliktinės atsakomybės klausimą pirmos instancijos teismas turėjo įvertinti darbdavio pastangas užtikrinti instrukcijų ir taisyklių vykdymo kontrolę ir aplinkybę, kad darbdavio veiksmai nelėmė jo darbuotojo žūties. Darbdavio veiksmai sukūrė tik apstrakčią neigiamų pasekmių galimybę, o žuvusiojo didelis neatsargumas, pasireiškęs saugumo reikalavimų nepaisymu, šią abstrakčią žalos atsiradimo galimybę realizavo. Tai konstatuota ir darbo ispekcijos akto (N-1) 17 punkto 2 papunktyje, kuriame nurodyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad nukentėjusysis nesilaikė saugos ir sveikatos reikalavimų-buvo neblaivus ir nesilaikė priešgaisrinės saugos reikalvimų. Tačiau teismas nurodytų aplinkybių nevertino ir padarė nepagrįstą išvadą dėl darbdavio pareigos atlyginti ieškovų patirtą žalą. Įvertinęs bylos aplinkybes ir nustatydamas, kad abiejų šalių kaltė mišri, teismas padarė nepagrįsta išvadą, kad šalių atsakomybė yra po 50 procentų bei neįvertino, kad nukentėjusysis darbo metu buvo girtas, savavališkai statybininkų namelyje sukūrė laužą, ko pasekoje žuvo pats, todėl nustatant kaltės proporciją teismas turėjo atsižvelgti į didelį nukentėjusiojo neatsarumą ir tik tada nustatyti tinkamas kaltės proporcijas. Tokio pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2005-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-276/2005). Kadangi pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytus faktus dėl žuvusiojo elgesio kas sąlygojo nelaimingą atsitikimą, nepagrįstai nepripažino nukentėjusiojo elgesio dideliu neatsargumu, todėl atsakomybė buvo paskirstyta netinkamai. Deliktinės atsakomybės kilimui būtina nustatyti visas būtinas jos kilimo sąlygas, tačiau neįrodžius priežastinio ryšio (CK 6.247 str.), atsakomybei kilti nėra pagrindo, todėl atsakovo atlygintinos žalos dydis turėjo būti sumažintas ar jis net turėjo būti atleistas nuo žalos atlyginimo (CK 6.253 str.). Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas nepagrįstai priteisė ieškovams neturtinės žalos atlyginimą, tuo pažeisdamas Civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas. Priteisdamas žalos atlyginimo dydžius teismas nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas nepagrįstai priteisė kiekvienam ieškovui po 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir nevertino aplinkybės, kad nukentėjusiojo sūnus R. Š. yra 27 metų amžiaus ir gyvena atskirai nuo tėvų, todėl jo emocinis ryšys su tėvais nėra labai artimas. Tai patvirtino ir į bylą pateikta Elektrėnų seniūnijos pažyma apie D. Š. šeimos sudėtį. Dėl netinkamai įvertintų šeimos santykių, teismas priteisdamas vienodą neturtinės žalos dydį visiems ieškovams pažeidė Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nustatant neturtinės žalos dydį teismas privalėjo kuo labiau individualiziuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą. Priteisdamas neturinės žalos atlyginimą, pirmos instancijos teismas neįvertino nukentėjusiojo darbo santykių trukmės, nors tai reikšminga aplinkybė nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 2007-04-27 civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007). Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą teismas neįvertino, kad nukentėjusysis turėjo verslą ir šeimą iš to gyveno, todėl ieškovai nepagrįstai reikalavo tokio didelio žalos atlyginimo. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė laidojimo išlaidas ir peržengė byloje pareikštus reikalavimus, nes ieškovė prašė priteisti 6500 Lt, o teismas iš sąskaitos priskaičiavo 9010 Lt, nors šios sumos priteisti nebuvo reikalaujama ir iš nurodytos sumos išminusavęs 2540 Lt, priteisė 6470 Lt. Teismas neįvertino, kad atsakovas po nukentėjusiojo žūties ieškovei pervedė 2 500 Lt kompensaciją, ieškovei buvo išmokėta laidojimo pašalpa, todėl nurodytos išmokos turėjo būti įskaičiuotos į laidojimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2008). Be to, esant mišriai kaltei yra pagrindas sumažinti laidojimo išlaidas, tačiau teismas šalių kaltę dėl įvykio paskirstęs po 50 procentų nepagrįstai laidojimo išlaidų nesumažino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2003). Pirmos instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodė bylinėjimosi išlaidų, žyminio mokesčio, išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu priteistinų atsakovui, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, dydžio bei nepasisakė dėl atsakovo reikalavimo priteisti atsakovo išlaidas advokato teisinei pagalbai atlyginti, tuo pažeistos Civlinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatos, 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas. Teismo spendimo rezoliucinėje dalyje nustatydamas priteistinų metinių palūkanų dydį, teismas nurodė, kad priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, tuo tarpu motyvojamojoje dalyje nustatyta, kad priteisaimos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Remdamasis nurodytais argmentais atsakovas prašo teismo sprendimą panaikinti.
Ieškovai atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.
Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB ,,Kelda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo patenkinti atsakovo apeliacinio skundo reikalavimus.
Nurodo, kad nelaimigas atsitikimas kurio metu mirė D. Š. įvyko ne dėl atsakovo kaltės, o dėl paties nukentėjusiojo neatsargių veiksmų, ko pasekoje buvo pažeisti norminiai aktai ir darbo tvarkos taisyklės, todėl atsakovas negali būti atsakingu už žalą darbuotoui ir jo šeimos nariams. Tretysis asmuo sutiko su apeliacinio skundo argumentais ir prašo skundą tenkinti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 3K-P-276/2005, 2005 m. birželio 13 d. nutartyje konstatavo, jog Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe <.....> jis nepripažįstamas draudiminiu įvykiu sužalotam arba susirgusiam profesine liga asmeniui ir (ar) jo šeimos nariams žala atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje byloje vertindamas ieškovų reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pagrįstai sprendė taikydamas deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso normas.
Apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų būvimą yra nepagrįstas.
Pirmos instancijos teismas apie deliktinės atsakomybės sąlygų buvimą sprendė pagal visus byloje surinktus įrodymus, taip pat vadovavosi ir Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 03 (forma Nr. 1) išvadomis. Šio akto atsakovas neginčijo. Akto 7 punkte nustatyta, kad šiame objekte darbuotojams nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasišildyti, pavalgyti. Atsakovo pripažininmas fakto, kad buvo planuojama į vagonėlį įvesti elektrą, kad būtų galima saugos darbuotojams elektros prietaisų pagalba pasišildyti ir pasišildyti maistą, rodo, kad atsakovas pripažino esamas saugos darbuotojų tame objekte sąlygas kaip nepilnai užtikrinančias saugos darbuotojų būtinas sveikatos sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo neveikimas ir paskatino nukentėjusijį D. Š., esant neblaivumo būklėje atlikti tokius veiksmus, kurie ir tapo jo mirties priežastimi.
Taigi, atsakovo neatsargus neveikimas ir yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), sąlygojęs asmens žūtį.
Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, būtina nustatyti tiek žuvusiojo, tiek ir atsakovo kaltės laipsnį.
Bylos medžiaga įrodo, kad D. Š. buvo tinkamai supažindintas su saugos darbuotojo teisėmis ir pareigomis, tačiau jas šiurkščiai pažeidė, todėl nukentėjusiojo kaltės laipsnis nustatytinas 80 procentų, o atsakovo 20 procentų, todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes, priteistinos žalos dydis keistinas (CK 6.248 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas, priteisdamas atlygintiną žalą pažeidė Civilinio proceso kodekso 42 straipsnį.
Atstovavaimo sutartimi ieškovo atstovui advokatui Albertui Bandžiui ( T1, b.l. 95) suteikta ir teisė mažinti ieškinio reikalavimus.
Pirmos instancijos teismo posėdyje ieškovų atstovas bei pati ieškovė V. Š. pareiškė teismui, kad mažina kiekvieno ieškovo ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 15 000 Lt, o reikalavimą dėl laidojimo išlaidų iki 6500Lt.
Toks ieškovų atstovo bei ieškovės pareiškimas laikomas tinkamu ieškovų procesinių teisių (CPK 42 str.) įgyvendinimu, į ką neatsižvelgė pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų pareikštų reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs faktines bylos aplinkybes (CPK 183 str., 185 str., 320 str.), bei nustatęs kitą nukentėjusiojo bei atsakovo kaltės proporciją keičia priteistinos žalos dydį.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio, 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 98 straipsnio pagrindu atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
1. Priteistą iš atsakovo UAB ,,G4S Lietuva“ įmonės kodas 122887029 ieškovei V. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 3 000 Lt, o laidojimo išlaidas iki 1300 Lt.
2. Priteistą iš atsakovo UAB ,,G4S Lietuva“ įmonės kodas 122887029 ieškovei D. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) bei ieškovui R. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 3000 Lt kiekvienam ieškovui.
3. Priteistą iš atsakovo UAB ,,G4S Lietuva“ įmonės kodas 122887029 valstybės naudai žyminį mokestį sumažinti iki 309 Lt.
4. Priteisti iš ieškovų: V. Š. 1032 Lt, iš D. Š. ir R. Š. po 719 Lt žyminio mokesčio ieškovui UAB ,,G4S Lietuva“ sumokėto paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą.
6. Priteisti iš ieškovės V. Š. a.k. (duomenys neskelbtini), 6,60 Lt, iš ieškovų D. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) po 4,00 Lt iš kiekvieno valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Priteisti iš ieškovų V. Š. a.k. (duomenys neskelbtini), 600 Lt, D. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) po 450 Lt iš kiekvieno, atsakovo UAB ,,G4S Lietuva“ naudai išlaidų advokato pagalbai atlyginti.