Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl praleisto termino prašymui dėl baudos panaikinimo paduoti atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. B2-175-544/2010 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Anykščių skyriaus ieškinį atsakovui G. L. individualiai įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nutartyje nurodė, kad prašymą pareiškėja pateikė praėjus beveik keturiems mėnesiams po nustatyto termino prašymui dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo pateikti. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo atmestas įmonės bankroto administratoriaus prašymas įpareigoti G. L. perduoti administratoriui turimą nekilnojamąjį turtą: vieno kambario butą bendrabutyje Anykščių mieste ir lengvąjį automobilį. Prašymas perduoti butą atmestas, kadangi jis G. L. nepriklauso, yra įgytas po santuokos nutraukimo. Prašymas dėl lengvojo automobilio perdavimo administratoriui atmestas, nes administratorius nenurodė, kurį automobilį reikalaujama perduoti. Visos šios aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos visą laiką, o administratoriui ir teismui tapo žinomos tik po to, kai pareiškėja po baudos paskyrimo pateikė dokumentus apie santuokos nutraukimą bei 2001 m. lapkričio 19 d. teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo teismas yra nusprendęs santuoką nutraukti bei nurodęs, kad šalių turtas pasidalintas bendru sutarimu ir pretenzijų sutuoktiniai vienas kitam neturi. Šiame sprendime nėra duomenų apie individualios įmonės pasidalinimą, todėl įmonė liko sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir pareiškėjos teisės ir pareigos įmonės atžvilgiu nepasibaigė. Pasak teismo, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis nelaikytina atsiradusiu juridiniu faktu, galinčiu pagrįsti prašymo dalyką. Pareiškėjos prašymas pateiktas įstatyme numatytą terminą praleidus ilgu laikotarpiu. Jeigu pareiškėja būtų laiku įvykdžiusi teismo nutarties įpareigojimą, bendradarbiavusi su administratoriumi ir pateikusi visus teisinę reikšmę turinčius dokumentus, šios aplinkybės būtų buvę išaiškintos anksčiau, būtų buvusi spartesnė bankroto procedūra bei nebūtų buvusi paskirta bauda. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys tikrai svarbios. Kitokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodyta.

1. Nepagrįstas teismo teiginys, kad bankroto administratoriui ir teismui apie jos ir G. L. santuokos nutraukimą 2001 m. tapo žinoma, kai ji po baudos paskyrimo pateikė dokumentus apie santuokos nutraukimą. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su prašymu iškelti atsakovui bankroto bylą, savo reikalavimuose prašė į bylą įtraukti bendraatsakovu įmonės vadovo G. L. buvusį sutuoktinį, t.y. G. L. . Ieškovas šį reikalavimą grindė Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2009 m. gegužės 12 pažyma apie santuokos sudarymo įregistravimą, kurioje yra nurodyta, kad santuoka tarp G. L. ir G. L. yra nutraukta 2001 m. gruodžio 3 d. Jonavos rajono apylinkės teisme.

2. Teismas iš esmės kvestionuoja Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, neteisingai aiškindamas materialines teisės normas, jog nėra duomenų apie G. L. individualios įmonės pasidalinimą. Jonavos rajono apylinkės teismas, patvirtinęs santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, patvirtino ir viso turėto bendro turto, tarp jų ir G. L. individualios įmonės pasidalinimo klausimą (CK 3.82 str., 3.100 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal CPK 107 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

Pagal CPK 78 straipsnio pirmąją dalį, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, be kita ko, nustatė G. L. individualios įmonės valdymo organams ir jos savininkams G. L. , G. L. laikotarpį - ne ilgiau kaip 15 dienų nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos - per kurį jie privalo perduoti įmonės administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą šios nutarties įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, taip pat asmenine ir/ar jungtinės nuosavybės teise valdomo turto sąrašą. Ši nutartis G. L. buvo išsiųsta adresu Juozapavičiaus g. 30A-1, Kaunas, 2009 m. rugpjūčio 11 d., tai patvirtina Panevėžio apygardos teismo lydraštis (b.l. 99). Byloje nėra duomenų, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartis G. L. nebūtų buvusi įteikta, apeliantė to nenurodo ir atskirajame skunde. 2010 m. kovo 23 d. prašyme pati apeliantė patvirtino, kad ši nutartis jai buvo įteikta, nors ir suėjus apskundimo terminui (b.l. 144-145).

G. L. individualios įmonės bankroto administratorius 2009 m. lapkričio 16 d. siuntė G. L. pranešimą, kuriuo prašė jam nedelsiant pateikti turto sąrašą, turto registracijos dokumentus (b.l. 124).

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, kuria G. L. , buvo paskirta 1 000 Lt piniginė bauda ir ji įpareigota nedelsiant visiškai įvykdyti 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nustatytus įsipareigojimus, 2009 m. gruodžio 11 d. buvo siųsta dviem adresais: Juozapavičiaus g. 30A-1, Kaunas (b.l. 128) ir Baltų g. 139-20, Kaunas (b.l. 131).

G. L. prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl baudos panaikinimo paduoti ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskirtą baudą padavė tik 2010 m. balandžio 19 d. (b.l. 154-155, 156), t.y. praėjus beveik keturiems mėnesiams po nustatyto termino prašymui pateikti. Taigi, apeliantė terminą praleido ne keliomis dienomis, o žymiai ilgiau.

G. L. prašyme teigė, kad Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. ir 2009 m. gruodžio 11 d. nutarčių ji faktiškai negalėjo įvykdyti, o prašymas per įstatymo nustatytą 14 dienų terminą teismui nepateiktas, kadangi tuo metu neegzistavo juridinių faktų, galinčių pagrįsti prašymo dalyką, o toks pagrindas atsirado Panevėžio apygardos teismui 2010 m. balandžio 6 d. išnagrinėjus bankroto administratoriaus prašymą.

Jonavos rajono apylinkės 2001 m. lapkričio 19 d. teismo sprendime (b.l. 139) nurodyta, kad santuokinis turtas sutuoktinių yra pasidalintas bendru sutarimu. Tačiau į bylą nebuvo pateikti duomenys apie tokio turto, tarp jų ir individualios įmonės, pasidalinimą. Vien faktas, kad teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi (b.l. 141-143) atmetė bankroto administratoriaus prašymą, pateiktą tik 2010 m. kovo 16 d. (b.l. 133), t.y. praėjus 3 mėnesiams nuo nutarties skirti baudą apeliantei priėmimo, nesudaro pagrindo laikyti tai aplinkybe, galinčia pagrįsti prašymo dalyką. Tad apeliantės nurodytos aplinkybės negali būti laikomos svarbia priežastimi, kuri būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino paduoti prašymą panaikinti teismo nutartimi paskirtą baudą atnaujinimo klausimą, tinkamai įvertino reikšmingas šiam klausimui išspręsti bylos aplinkybes bei tinkamai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, taip pat 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartį nepakeistą.