Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. liepos 21 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. yra kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent:

2009 m. pabaigoje, Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniaus m. bei Vilniaus rajone iš brolio J. D. neteisėtai įgijo, turėdamas tikslą platinti, 901,02 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 223,950 g. psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurį laikė šalia savo gyvenamojo namo, esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), 280 sklype ir kuris buvo rastas ir paimtas 2009 m. gruodžio 15 d. kratos metu;

Be to, M. D. yra kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje neteisėtai įgijęs, turėdamas tikslą platinti, 901,02 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 223,950 g. psichotropinės medžiagos - amfetamino, bei dalyvaudamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais išplatino ne mažiau 63105 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga amfetaminas ir metamfetaminas, ne mažiau 9986 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, ne mažiau 1125 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga kokainas, ne mažiau 404 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, ne mažiau 13015 vnt. psichotropinių tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazinas ir MDMA.

M. D. savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 140 straipsniu M. D. buvo sulaikytas 2009 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi M. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi M. D. suėmimas buvo panaikintas. Jam paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas. Kaltinamajam M. D. neatvykus į teismo posėdį, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartimi jam vėl paskirtas suėmimas, paskelbta jo paieška, M. D. buvo sulaikytas 2011 m. spalio 21 d. Šios kardomosios priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis skunde nurodo, jog skundžiama nutartis yra grindžiama tik prielaidomis, teismo teiginiai nėra pagrįsti jokiais abejonių nekeliančiais duomenimis.

Kaltinamojo skunde tvirtinama, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje M. D. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Aplinkybės, kad kaltinamasis nedirba, anksčiau teistas, šiuo metu kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nėra pakankami pagrindai leidžiantys teigti, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamasis yra suimtas gana ilgą laiko tarpą, o ilgas kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pagrindas tvirtinti, jog tikimybė, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo yra labai maža.

Teismo posėdyje kaltinamojo M. D. gynėjas prašo skundą patenkinti, o prokuroras prašo skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis, kuria kaltinamajam M. D. buvo pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, atitinka Lietuvos Respublikos BK 119 straipsnio ir 122 straipsnio nuostatas.

Kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkti duomenys, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai manyti, kad M. D. gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Pirmosios instancijos teismas kaltinamajam suėmimo terminą pratęsė vadovaudamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte nurodytais pagrindais, t. y. manymas, jog būdamas laisvėje M. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip pat tuo, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Konstatuotina, jog toks pirmosios instancijos teismo manymas yra pagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis.

Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad M. D. yra kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, kurios yra priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu. Už nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 3 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato pačią griežčiausią bausmę, t. y. laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų. Taigi priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, M. D. grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Taigi, vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog M. D. yra išsiskyręs (nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais), neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi kardomoji priemonė suėmimas jam buvo panaikinta, tačiau vėliau dėl to, kad kaltinamasis be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdį švelnesnė kardomoji priemonė (namų areštas) jam vėl buvo pakeista į suėmimą. Šios aplinkybės sustiprina tikimybę, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Minėtos tikimybės nepaneigia ir faktas, jog kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės trukmė nemažina tikimybės, jog jis būdamas laisvėje gali bandyti išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės pasislėpdamas nuo teismo. Taigi taikyti suėmimą M. D. yra pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, jog M. D. yra baustas administracine tvarka, anksčiau teistas, nors jo teistumas yra išnykęs, tačiau minėta aplinkybė charakterizuoja kaltinamąjį nepalankiai, šiuo metu jis yra kaltinamas dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymu, kaltinamasis niekur nedirba, pajamų pragyvenimui galimai gaudavo iš nusikalstamos veikos. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Taigi taikyti suėmimą M. D. yra ir pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ne prielaidomis, o byloje esančiais duomenimis.

Aptartų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl griežčiausios kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas pagrįstai, neproporcingai neribojant kaltinamojo teisių bei laisvių. Suėmimas yra tinkama priemonė BPK numatytiems tikslams pasiekti.

Suimtojo prašymas vietoj suėmimo skirti kitą švelnesnę kardomąją priemonę nenagrinėjamas, nes apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Prašymas pakeisti kardomąją priemonę gali būti patenkintas tik pirmosios instancijos teismo, kurio žinioje yra ši byla.

Esant aptartos aplinkybėms naikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. D. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.