Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-1543-1189/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-17
Bylos Nr.
T-1543-1189/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18500-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
L. V.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1543-1189/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18500-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 17 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Česienei,Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovei L. Ž., E. U.,nuteistajai L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – ir probacijos tarnyba) teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą L. V. atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas, kuriuo siūloma L. V. paskirtą laisvės apribojimo bausmę, kurios ji faktiškai nevykdo, pakeisti arešto bausme.

Teikime nurodoma, jog L. V. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu 2024 m. sausio 26 d. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jai skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9, 65 straipsnio 2 dalimi skirtą bausmę subendrino su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta baudos bausme ir skyrė galutinę subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 132 MGL dydžio baudą. Laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuteistoji įpareigota tęsti darbinę veiklą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, bei atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. vasario 13 d., probacijos tarnyba nuteistosios elgesį kontroliuoja nuo 2024 m. vasario 19 d. 2024 m. vasario 23 d. L. V. pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis. Informuota apie teisines pasekmes už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę. Sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas, su kuriuo taip pat pasirašytinai supažindinta. Supažindinimo metu jokių pastabų ar klausimų nepareiškė, su juo sutiko.

Pirmą kartą probacijos tarnyba į teismą kreipėsi su siūlymu nuteistajai L. V. papildomai paskirti intensyvią priežiūrą, paskiriant pareigą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymosi įstaigose. Toks siūlymas motyvuotas tuo, kad nors nuo 2024 m. kovo 14 d. iki 2024 m. balandžio 4 d. nuteistoji dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau 2024 m. kovo 22 d., nuo 2024 m. kovo 27 iki 29 d., nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 4 d., nedirbo, buvo neatvykusi į darbą, darbdavys nurodė, jog nuteistosios neatvykimo į darbą, nurodytomis dienomis, priežastys asmeninės. Pati nuteistoji šių nedarbo laikotarpių paaiškinti negalėjo. Kitas motyvas dėl ko siūlyta nuteistajai papildomai taikyti intensyvią priežiūrą buvo tai, kad ir po mediacijos proceso ji dar nėra atlyginusi turtinės žalos nukentėjusiajai. Taip pat teikime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 13 d., 2024 m. balandžio 27 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 31 d., nuteistoji buvo užfiksuota daranti administracinius nusižengimus susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, kurie buvo fiksuoti atitinkamai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Probacijos tarnyba teikime, tuo metu, nurodė, kad kadangi kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo fiksuoti kituose nei (duomenys neskelbtini) rajonuose, nuteistoji pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, dėl ko buvo pagrindas nuteistosios atžvilgiu taikyti intensyvią priežiūrą. 2024 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi probacijos tarnybos teikimas buvo atmestas.

Šiuo metu probacijos tarnyba į teismą kreipėsi nurodydama aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat papildomai nurodant, jog 2024 m. rugpjūčio 6 d. nuteistoji buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, tai yra įvykdžiusi sukčiavimą, taip pat 2024 m. rugpjūčio 28 d. ir 2024 m. birželio 11 d. nuteistosios atžvilgiu buvo priimti administracinio nusižengimo protokolai už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. nebuvo atvykusi į probacijos tarnybą, nors buvo įpareigota atvykti, taip pat nėra duomenų apie civilinio ieškinio atlyginimą. Be kita ko, nuteistosios darbiniai santykiai nepasižymi stabilumu.

Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovė teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nuteistoji spalio mėnesį dirbo, tačiau, susisiekus su nuteistosios darboviete paaiškėjo, kad nuteistoji dėl pravaikštų buvo atleista iš darbo. Nuteistoji per probacijos laikotarpį yra daug kartų bausta administracine tvarka, ne kartą klaidino probacijos darbuotojus dėl civilinio ieškinio atlyginimo, nurodydama, jog vyksta į banko padalinį išsiaiškinti situacijos, tačiau realiai jokių aktyvių veiksmų neatliko, probacijai nurodytu laikotarpiu banko skyriuje nebuvo. Taip pat nuteistoji, kaip matyti pagal administracinių nusižengimų vietas, ne visuomet pranešdavo probacijos tarnybai, jog išvyksta už miesto ribų.

Teismo posėdžio metu nuteistoji L. V. paaiškino, kad šiuo metu išėjo iš darbo vieną dieną yra nedarbinga, nes sekančią dieną darbinsis į kitą darbovietę. Nors Sodros duomenimis nuo spalio 1 d. iki spalio 15 d. ji buvo nedrausta keturis laikotarpius, tačiau taip būti negali, nes ji tik vieną kartą buvo išėjusi nemokamų atostogų, kadangi sirgo. Civilinį ieškinį būtų atlyginusi, tačiau bankas, jai neleido daryti pavedimo, nors ir buvo pateikusi teismo nutartį, kuria buvo nustatyta, jog ji iš savo sąskaitos gali pervesti nukentėjusiajai civilinio ieškinio atlyginimą, šiuo metu aktyviai bendrauja su banku, siekiant atlyginti civilinį ieškinį, bendradarbiauja su antstole. Nepranešdavo probacijos tarnybai, kad išvyksta iš rajono ribų, nes jai reikdavo važinėti su darbu, o vasarą apskritai daug kur važinėji. Administracinį nusižengimą dėl sukčiavimo, iš tiesų ji nepadarė, gavosi nemaloni situacija, kai nepavyko nupirkti draugei lėktuvo bilietų, ir nors pinigus jai grąžino, ją vis tiek apkalbėjo, kad ji padarė administracinį nusižengimą. Civilinio ieškinio bent dalimis nemokėjo, nes nepagalvojo apie tai, nuosprendžiu skirtos baudos taip pat nemoka, nes jai reikia pragyventi, o 200 eurų suma yra nedidelė pinigų suma. Nors ji gyvena pas tėvus, tačiau jos santykiai su mama nėra geri, dėl ko nepavyksta pasitaupyti pinigų. Sūnaus gyvenamoji vieta yra priteista su sūnaus tėvu, bet sūnus praktiškai gyvena pas jos tėvus, sūnumi rūpinasi tiek kiek būna namuose.

Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą tenkinti pilna apimtimi, kadangi nuteistoji tiek įpareigojimą dirbti, tiek ir civilinio ieškinio atlyginimą vykdė nenuosekliai, civilinio ieškinio neatlygino nei dalies, nors tam nebuvo jokių objektyvių priežasčių, kas akivaizdžiai parodo, jog nuteistojo vengė vykdyti laisvės apribojimo bausmę, taip pat neigiamai nuteistąją charakterizuoja ir gausa administracinių nusižengimų, ko rezultate laisvės apribojimo bausmė turėtų būti keistina į 90 parų arešto.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas tenkinamas.

BK 48 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Sprendžiant klausimą, ar nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą bausmę, būtina atsižvelgti ir į priežastis, dėl kurių jis nevykdė jam paskirtų įpareigojimų. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos – probacijos tarnybos teikimu.

Iš probacijos tarnybos pateiktų bei nuteistosios asmens byloje esančių duomenų matyti, kad L. V. atžvilgiu priimtas nuosprendis yra įsiteisėjęs ir jo dalis dėl laisvės apribojimo bausmės vykdymo buvo perduota vykdyti probacijos tarnybai, kuri nuteistosios elgesį kontroliuoja nuo 2024 m. vasario 19 d. Nuteistoji 2024 m. vasario 23 d. buvo pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, jai išaiškintos teisinės pasekmės už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą.

Bylos ir SODRA duomenimis nustatyta, kad nuteistoji įpareigojimą tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, vykdė nenuosekliai, taip iš esmės vengdama atlikti laisvės apribojimo bausmę. O būtent nuo 2024 m. sausio 11 d. iki vasario 27 d. nuteistoji dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nuo 2024 m. kovo 14 d. iki balandžio 4 d. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau SODRA duomenimis ir darbdavio nurodymu, 2024 m kovo 22 d., nuo 2024 m,. kovo 27 d. iki kovo 29 d. ir nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki balandžio 4 d. nuteistoji nedirbo, nes į darbą minėtomis dienomis neatvykdavo nurodydama, jog tai lėmė asmeninės priežastys, po ko darbo santykiai su darbdaviu nutrūko. Nedarbo laikotarpiais Užimtumo tarnyboje nesiregistravo. Nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki gegužės 17 d. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nuo 2024 m. gegužės 8 d. iki gegužės 28 d. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo 2024 m. gegužės 30 d. iki 2024 m. rugpjūčio 2 d. registravosi Užimtumo tarnyboje, vėliau nebesiregistravo. Nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. spalio 15 d. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau SODRA duomenimis buvo nedrausta, kaip neatvykusi į darbą nuo 2024 m. spalio 3 d. iki spalio 4 d., nuo 2024 m. spalio 7 d. iki spalio 9 d., nuo 2024 m. spalio 11 d. iki 2024 m. spalio 12 d. ir 2024 m. spalio 15 d. Dėl pastarųjų nedarbo laikotarpių teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovė paaiškino, jog buvo susisiekusi su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurie paaiškino, jog nurodyti laikotarpiai, tai laikotarpiai, kuomet nuteistoji savavališkai neatvyko į darbą vienu atveju nurodydama, jog serga, bet tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, kitais atvejais į darbą tiesiog neatvyko, jai buvo išsiųstas raginimas pasiaiškinti, tačiau to nepadarius, darbo sutartis su nuteistąja nutraukta dėl pravaikštų. Pati L. V. paaiškino, kad vienu laikotarpiu ji sirgo, bet nedarbingumo pasiėmusi nebuvo, su darbdaviu buvo sutarusi dėl neapmokamų atostogų, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi. Kitais laikotarpiais dirbo, o SODRA duomenys yra klaidingi, tačiau ir tai patvirtinančių duomenų neturi. Šiuo metu nuteistoji nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Taigi įvertinus nuteistosios atsainų požiūrį į darbą, ilgus nedarbo laikotarpius, pravaikštas, trumpalaikius įsidarbinimus, akivaizdu, kad nuteistoji laisvės apribojimo bausmę, įpareigojimo tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje, kontekste, vengė atlikti, kadangi nedarbo ir pravaikštų laikotarpiai buvo ilgesni už darbo, taip pat nuteistoji nedarbo laikotarpiais ne visuomet registravosi ir Užimtumo tarnyboje.

Taip pat per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimą nuteistoji jokiais aktyviais veiksmais nesiekė atlyginti nukentėjusiajai priteistą civilinį ieškinį, nors toks įpareigojimas nuteistajai ir buvo skirtas. Nors nuteistoji teismo posėdžio metu nurodė, jog jau ilgą laiką bendrauja su banku, tačiau bankas jai neleidžia daryti mokėjimų, nes jos banko sąskaita areštuota ir bankas nevykdo teismo nutarties, kuria buvo leista iš jos banko sąskaitos pervesti nukentėjusiajai atitinkamą pinigų sumą, tačiau teismui tai patvirtinančių duomenų nuteistoji nepateikė, išskyrus tai, kad 2024 m. spalio 16 d. bankas jai pateikė atsakymą, į galimai jos pateiktą užklausą, taip pat tai, kad 2024 m. spalio 15 d. ji bankui pateikė skundą, tačiau jokių kitų duomenų, kad nuteistoji būtų aktyviai siekusi atlyginti priteistą civilinį ieškinį, būtent iki 2024 m. spalio 15d., nėra. Be to, teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovė nurodė, jog ji pati teiravosi banke dėl galimos atsiskaitymo tvarkos, kur jai pranešė, jog atvykus į banko filialą su asmens dokumentu, asmuo nukreipiamas atlikti veiksmų, kurie lemtų galimybė daryti pavedimus iš banko sąskaitos pagal teismo nutartį. Taigi akivaizdu, kad nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistoji neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdama įvykdyti laisvės apribojimo bausme paskirtą įpareigojimą atlyginti civilinį ieškinį, nes civilinis ieškinys iki 2024 m. spalio 16 d. įvykdytas nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistoji apskritai neatlygino jokios, net ir minimalios, dalies civilinio ieškinio, kas leidžia spręsti, jog šį įpareigojimą nuteistoji apskritai vengė vykdyti. Nors teismo posėdžio metu nurodė, kad jai leidžiama disponuoti 200 eurų suma ir tai jai yra per maža suma, tačiau per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuteistoji nėra atlyginusi net ir mažos dalies civilinio ieškinio, kas galėtų atskleisti jos siekį atlyginti savo veiksmais padarytą žalą, atliekant laisvės apribojimo bausmę, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina priešingai, tai yra tai, kad nuteistoji akivaizdžiai vengė civilinio ieškinio atlyginimo, taip vengdama atlikti laisvės apribojimo bausmę. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajai buvo sudarytos sąlygos dalyvauti mediacijos procese dėl atlygintinos žalos, tačiau ir šio proceso ji atsisakė, kas tik sustiprina teismo sprendimą dėl vengimo tinkamai atlikti laisvės apribojimo bausmę vykdant įpareigojimus.

Kartu neigiamai nuteistąja charakterizuoja ir per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį padaryti administraciniai nusižengimai, kurių vienas yra susijęs su sukčiavimu, kai tuo tarpu nuteistoji ir atlikinėjo laisvės apribojimo bausmę būtent už nusikalstamos veikos – sukčiavimo įvykdymą. Tai leidžia teismui spręsti, kad nuteistoji jokia prasme savo elgesio nekreipia teigiama linkme, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis vengia laisvės apribojimo bausmės atlikimo, ir ši bausmės rūšis yra nebeefektyvi siekiant bausmės tikslų. Taip pat, atsižvelgiant į probacijos tarnybos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu L. V. nesilaikė ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, kadangi administraciniai nusižengimai buvo fiksuoti skirtingose Lietuvos miestuose, tačiau apie išvykimą už rajono ribų nuteistoji probacijos tarnybos neperspėdavo, po įspėjimo savo elgesį buvo pakeitusi, tačiau ilgainiui toliau nebeinformuodavo apie išvykimus.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji buvo pasirašytinai supažindinta su laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka, informuota apie jai paskirtą laisvės apribojimo bausmę, jos sąlygas, teismo paskirtus įpareigojimus ir supažindinta su atsakomybe už vengimą vykdyti laisvės apribojimo bausmę, teismas vertina, kad nuteistoji žinojo apie jai paskirtą bausmę, tačiau tyčia nebendradarbiavo su probacijos tarnyba, nenuosekliai vykdė įpareigojimą tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevykdė įpareigojimo atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, nepranešdavo probacijos tarnybai apie išvykimą už gyvenamojo rajono ribų. Tokiais savo veiksmais ji nevykdė tiek bendrųjų probuojamojo asmens pareigų, tiek teismo nustatytą įpareigojimą tęsti darbinę veiklą arba registruotis Užimtumo tarnyboje vykdė nenuosekliai, įpareigojimo vengė, o teismo įpareigojimo dėl turtinės žalos atlyginimo apskritai nevykdė. Įvertinęs nustatytų ir pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad L. V. netinkamai vykdydama jai teismo skirtus įpareigojimus bei nesilaikydama bendrų asmens, nuteisto laisvės apribojimo bausme, pareigų, vengia vykdyti jai paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui, t. y. teismo paskirtais įpareigojimais, priežiūros plane nustatytomis bausmės įgyvendinimo priemonėmis, įstatyme numatytomis nuteistojo pareigomis, kad jos būtų tinkamai vykdomos, turi pasirūpinti ne kas kitas, o pats nuteistasis. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad to, jog nuteistoji buvo probacijos tarnybos informuota apie jai paskirtą bausmę, turėjo pakakti nuteistajai suvokti, jog jai yra paskirta laisvės apribojimo bausmė ir kad ji turi imtis aktyvių veiksmų ją vykdyti, t. y. atvykti į probacijos tarnybą nurodytu laiku, pateikti apie save aktualius duomenis, vykdyti įpareigojimus. Remiantis byloje esančiais duomenimis, šiuo atveju nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių nuteistajai L. V. tinkamai vykdyti jai paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Tokiu būdu, konstatavus, kad nuteistoji pažeidė jai teismo paskirtus įpareigojimus bei nevykdė bendrųjų probuojamojo pareigų, teismas vertina, kad laisvės apribojimo bausmė faktiškai yra nevykdoma.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nuteistajai paskirta bausmė – laisvės apribojimas – nėra pakankamai efektyvi BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams užtikrinti, todėl, vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalies nuostatomis, ši bausmė keistina arešto bausme. Pagal BK 65 straipsnio numatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, dvi laisvės apribojimo dienos prilyginamos vienai arešto parai, todėl L. V. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė keistina į maksimalią 90 parų arešto bausmę (BK 49 straipsnio 3 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktis). Kita 2024 m. sausio 26 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362 ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl L. V. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu tenkinti.

L. V. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio L. V. sulaikymo dienos.

Nuteistajai L. V. išaiškinti, kad ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 12, 35169 Panevėžys) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (tel. Nr. 845584970, el. p.: inga.bagdonaviciute@kalejimai.lt) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini), šiai nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė