Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus, atstovui Alvydui Butautui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. Ž. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto komisaro inspektoriaus nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. 2010 m. kovo 3 d. Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto komisaro inspektoriaus (toliau – ir Institucija) nutarimu pagal ATPK 124 str. 4 d. paskirta 510 litų bauda už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 23 d. 13.38 val. Šiaulių rajone, kelio Ryga – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas 63 km (Aukštelkės gyvenvietėje), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) esant nustatytam maksimaliam leistinam vairavimo greičiui 50 km/h, vairavo transporto priemonę 81 km/h greičiu ir leistiną greitį viršijo 31 km/h bei pažeidė K.E.T. 135 punkto reikalavimus. Nustatyta atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Ž. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu. 2010 m. kovo 30 d. teismo posėdžio metu R. Ž. prašė paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes jis nubaustas nepagrįstai. Nurodė, kad nesutinka su paskirta nuobauda, nes nuotraukoje, kuri yra byloje, nesimato, kas vairuoja automobilį. Jeigu nuotraukoje matytųsi jo veidas, tai jis sutiktų su pažeidimu. Tą dieną, kada jis neva viršijo greitį, jis buvo Tauragėje, ieškojo detalių, nes užsiima mašinų remontu. Kokiu automobiliu buvo nuvykęs į Tauragę, negali pasakyti, nes neatsimena. Prisimena, kad vieną gruodžio dieną jis, Stasys Skrodenis ir jo motinos brolis Vytautas Čepkauskas važiavo į Šiaulius, bet buvo dar viena diena, kai į Šiaulius Stasys Skrodenis važiavo vienas pats. Kokios tai buvo dienos, tiksliai neprisimena. Mano, kad Stasys Skrodenis jį dėl šio pažeidimo apkalba. Po to įvykio, kai jis neva viršijo greitį, Stasys Skrodenis neblaivus padarė avariją ir policijoje surašė paaiškinimą, kad jis, R. Ž., vairavo automobilį. Po visų šių įvykių Stasys Skrodenis išvyko į Angliją.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus, atstovas Alvydas Butautas prašo nutarimą palikti nepakeistą ir R. Ž. skundo netenkinti, nes R. Ž. nubaustas pagrįstai. Nurodė, kad R. Ž. į policijos komisariatą atėjo pats, nekviečiamas, prašė parodyti nuotrauką, kurią pamatęs pasakė, jog akivaizdžiai nesimato, kas vairuoja automobilį. Tai buvo vienintelė priežastis, dėl ko R. Ž. nesutiko su priimtu nutarimu. Nutarimas buvo priimtas remiantis transporto priemonės savininko parodymais, kuris pakviestas į policijos komisariatą, pasakius datą ir padaryto pažeidimo vietą, be apmąstymų pareiškė, jog automobilį buvo paskolinęs R. Ž. ir tai jis padarė pažeidimą, be to, nurodė, kad kartu buvo ir R. Ž. giminaitis, kuris atsisakė duoti parodymus, jog nebūtų piktumų su R. Ž., tačiau žodžiu pripažino, kad buvo kartu ir galėjo būti padarytas pažeidimas. Tai užfiksuota policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, Stasio Skrodenio paaiškinime nurodyta, kad automobilyje buvo trise, nors byloje esančioje nuotraukoje nesimato, jog automobilyje būtų daugiau asmenų, kadangi šioje nuotraukoje yra išdidintas tik pažeidimą padaręs asmuo. Iš esančios nuotraukos pasakyti, ar automobilyje dar kas sėdi, ar ne, yra neįmanoma. Pati nuotrauka nėra ryški, tačiau lyginant R. Ž. ir nuotraukoje esančio asmens veido bruožus, kiek galima matyti, jie atitinka. Pareigūnas Albinas Vaičiulis kreipėsi dėl nuotraukos išdidinimo, tačiau gauta nuotrauka niekuo nesiskyrė nuo byloje esančios. Byloje yra surinkti visi galimi įrodymai, papildomai įrodymų neturi. Kiltų tik vienas klausimas automobilio savininkui Stasiui Skrodeniui, ar yra asmenų, kurie būtų matę bei galėtų patvirtinti, kad tą dieną R. Ž. išvažiavo su jo automobiliu, jog pats savininkas tą dieną buvo užsiėmęs.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. Ž. skundas tenkintinas. Paskirta administracinė nuobauda panaikintina ir administracinė byla R. Ž. atžvilgiu nutrauktina.

ATPK 259 str. 1 d. numatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai:

1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė);

2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo;

3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame: 1) formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir 2) fiksuojami nustatyti įrodymai (ATPK 256 str. 2 d.). Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidom (Administracinių teismų praktika Nr.1, psl. 328-329).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina tirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, b. l. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Kaip matyti iš Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą, atstovo paaiškinimų, priimant nutarimą skirti administracinę nuobaudą R. Ž., buvo vadovautasi automobilio savininko Stasio Skrodenio rašytiniu paaiškinimu, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. 13.38 val. jam priklausantį automobilį vairavo R. Ž., o jis ir Vytautas Čepkauskas vyko kaip keleiviai. Teismas, nagrinėdamas pateiktą administracinėn atsakomybėn patraukto R. Ž. skundą, kvietė liudytoju Stasį Skrodenį į posėdį, tačiau jis į posėdį neatvyko, nes gyvena ir dirba Anglijoje (b. l. 12). Todėl teismas, tikrindamas surinktus įrodymus, betarpiškai negalėjo šio liudytojo apklausti ir išsiaiškinti visų bylai reikšmingų aplinkybių, t .y. ar Stasys Skrodenis tik vieną kartą yra davęs savo automobilį naudotis R. Ž., ar tai buvo ne vienkartinis veiksmas ir R. Ž. jo automobiliu naudojosi nuolat, kokie yra Stasio Skrodenio ir R. Ž. tarpusavio santykiai ir ar Stasys Skrodenis neturi pagrindo apkalbėti R. Ž.. Be to, Stasio Skrodenio nėra galimybės apklausti, įspėjant dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Kaip nurodė institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą, atstovas, policijos pareigūnas kreipėsi dėl nuotraukos išdidinimo, tačiau gautame skaitmeniniame variante nuotrauka niekuo nesiskyrė nuo byloje esančios. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokios automobilio savininko Stasio Skrodenio fotonuotraukos, todėl ją palyginti su nuotraukoje užfiksuotu administracinį teisės pažeidimą padariusiu asmeniu taip pat nėra galimybės. Teismo nuomone, Institucija, skirdama nuobaudą, surinktus įrodymus ištyrė nevisapusiškai, prieštaravimai tarp įrodymų nebuvo pašalinti, nes R. Ž. nuo pirmo rašytinio paaiškinimo neigė padaręs jam inkriminuojamą ATP pažeidimą ir priimtas nutarimas grįstas prielaida. Teismas, siekdamas pašalinti abejones, buvo užklausęs telekomunikacijų bendroves, kur administracinio teisės pažeidimo fiksavimo metu (prieš jį ir po jo) buvo R. Ž. ir Vytautas Čepkauskas pagal administracinėje byloje esančiuose dokumentuose užfiksuotus mobiliųjų telefonų numerius (b. l. 18), tačiau gauti atsakymai nepatvirtino, kad pažeidimo padarymo vietoje buvo R. Ž. ir kad būtent jis vairavo minėtą transporto priemonę (b. l. 25-29).

Taip pat teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė ir, jeigu nėra bent vieno iš jų, negali būti ATP sudėties ir negali atsirasti administracinė atsakomybė. ATP subjektas yra asmuo, kuris padaro AT pažeidimą ir gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Subjektyvioji pusė – asmens psichinis santykis su vykdoma priešinga teisei veika. Objektas – yra teisės normų reguliuojami ir administracinės teisės sankcijų tam tikra tvarka ginami visuomeniniai santykiai. Teismo nuomone, iš aukščiau nurodytų aplinkybių negalima konstatuoti visų būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, todėl R. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, paskirta administracinė nuobauda panaikintina ir administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 18 str. 2 d. 8 p., 124 str. 1 d. 2 p., ATPK 250 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. Ž. skundą patenkinti.

Panaikinti 2010 m. kovo 3 d. Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto komisaro inspektoriaus nutarimą, kuriuo R. Ž. pagal ATPK 124 str. 4 d. paskirta 510 litų bauda, ir administracinę bylą R. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.