- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-02
- Bylos Nr.
- 1S-512-348/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- A. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Šiuo nuosprendžiu A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018 m. gegužės 16 d. buvo gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, kadangi nuteistasis nevykdo jam paskirtos bausmės. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartimi teikimas patenkintas ir A. B., Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmę paskirta atlikti areštinėje. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 30 d. 17.30 val. iki 2017 m. liepos 2 d. 11.35 val. (2 dienos).Nuteistasis A. B. skundžia minėtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį ir prašo ją panaikinti. Skunde nurodoma, kad atlikdamas paskirtą laisvės apribojimo bausmę A. B. padarė tris pažeidimus, t. y. iki nustatyto termino pabaigos neišklausė smurtinį elgesį keičiančios programos; 2018 m. gegužės 10 d. 23.55 val. naktinio patikrinimo metu nerastas namuose; pakeitė gyvenamąją vietą, apie tai nepranešęs Probacijos tarnybai. Tačiau teismas konstatuodamas šiuos pažeidimus nesigilino į aplinkybes lėmusias jų padarymą. Skunde pabrėžiama, kad 2018 m. gegužės 10 d. 23.55 val. naktinio patikrinimo metu buvo nerastas namuose, kadangi nuo 2018 m. gegužės 9 d. buvo laikinai sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Akivaizdu, kad patikrinimo metu nebuvo namuose dėl objektyvios priežasties. A. B. sulaikius buvo pareikštas įtarimas ir paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Atsižvelgiant į tai, pasikeitė jo gyvenamoji vieta. Neturėjo kur apsistoti, todėl faktiškai liko be gyvenamosios vietos ir glausdavosi pas pažįstamus asmenis, neturėjo vienos nuolatinės gyvenamosios vietos. Buvo įsitikinęs, kad per vieningą sistemą Probacijos tarnyba ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų buvo informuota apie pritaikytą kardomąją priemonę, tad pats nepranešė apie susidariusią situaciją. Jei būtų ir žinojęs, kad pats privalo probacijos tarnybai pranešti apie paskirtą kardomąją priemonę ir to sąlygotą gyvenamosios vietos pasikeitimą, nebūtų galėjęs nurodyti naujos nuolatinės gyvenamosios vietos adreso, kadangi tokio neturėjo. Tik po kažkurio laiko pažįstamas priėmė ilgesniam laikui pagyventi kur ir iki šiol gyvena.Skundo autoriaus teigimu, iki teismo nuosprendžiu nustatyto termino pabaigos neišklausė visos smurtinį elgesį keičiančios programos, dalyvavo trijose paskaitose, tačiau kitose neturėjo objektyvios galimybės dalyvauti, kadangi dirbo. Paskaitos vykdavo 15 val. Darbdaviai neišleisdavo iš darbo. Darbo santykių nebuvo įforminęs įstatymo nustatyta tvarka, tačiau dirbo pagalbinius darbus statybose. Buvo vienintelis šeimos maitintojas. Darbo praradimas būtų lėmęs itin skaudžias pasekmes visai šeimai, ypač mažamečiui vaikui, objektyviai neturėjo galimybės pabaigti lankyti kursus. Teismas turėjo atsižvelgti į visas šias aplinkybes ir pripažinti, kad pažeidimą padarė dėl objektyvių priežasčių. Objektyvios priežastys, kurios sąlygojo tai, kad neturėjo galimybės pabaigti lankyti programą buvo žinomos ir pareigūnui, kuris kontroliavo, kaip atlieka paskirtą bausmę. Tačiau pastarasis kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti paskirtą bausmę sunkesne, nurodydamas, jog A. B. vengia šią bausmę atlikti. Pareigūno veiksmai, t. y. įstatyme numatytos pareigos nevykdymas negali apsunkinti A. B. teisinės padėties, nes priešingu atveju, tai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.Skunde pabrėžiama, kad teismas nepagrįstai sureikšmino ir atsižvelgė į tai, kad A. B. atžvilgiu yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Ši aplinkybė yra visiškai nereikšminga sprendžiant klausimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę, kadangi teisinis pagrindas pakeisti švelnesnę bausmę į griežtesnę yra ne galimai naujos nusikalstamos veikos padarymas, o teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės piktybiškas nevykdymas. Skunde nurodoma, kad A. B. rado darbą, gyvenamąją vietą, bando pradėti gyvenimą iš naujo. Pasiuntus atlikti arešto bausmės butų nutraukti turimi socialiniai ryšiai su aplinka. Netektų darbo, naują susirasti atlikus arešto bausmę būtų sunku, neturi aukštojo išsilavinimo, nėra įgijęs jokios specialybės, darbinė patirtis dirbant nekvalifikuotus darbus nėra didelė. Iš gaunamų pajamų ne tik turi galimybę save išlaikyti, tačiau ir prisidėti prie mažamečio vaiko išlaikymo. Taip pat pabrėžiama, kad kitus teismo įpareigojimus vykdė tinkamai, bausmės atlikimo laikotarpyje nėra gavęs jokios nuobaudos už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę.Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.Laisvės apribojimas yra viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų – draudimų ir įpareigojimų – taikymas nuteistajam. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. BK 48 straipsnio 10 dalis numato, kad, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatytos tvarkos pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų, A. B. atžvilgiu teikimas tenkintas, kadangi jis vengė atlikti bausmę – iki nustatyto termino (2018 m. gegužės 14 d.) neišklausė smurtinį elgesį keičiančios programos ir naktinio patikrinimo metu buvo nerastas namuose. Nuteistasis su bausmės vykdymo sąlygomis ir tvarka bei teisinėmis pasekmėmis buvo supažindintas 2017 m. lapkričio 27 d. (b. l. 128). Probacijos tarnybos teikime nurodoma, kad A. B. buvo įtrauktas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau dalyvavo tik trijuose užsiėmimuose ir programos nebaigė, todėl 2018 m. balandžio 19 d. buvo įspėtas, jam pakartotinai išaiškintos laisvės apribojimo bausmės sąlygos, jų nevykdymo pasekmės. Pasiaiškinime pateiktame Probacijos tarnybai 2018 m. balandžio 19 d. A. B. nurodė, kad turėjo išklausyti programą apie smurtinį elgesį, buvo nuvykęs tris kartus, iš programos buvo pašalintas, prižadėjo programą išklausyti. Tačiau 2018 m. gegužės 8 d. atvykęs į Probacijos tarnybą paaiškino, kad nepradėjo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Šie duomenys patvirtina, kad A. B. vengia atlikti bausmę, net ir po paskirto įspėjimo savo elgesio nepakeitė. Juo labiau, kad jo atžvilgiu 2018 m, gegužės 9 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos taip pat susijusios su smurtiniu elgesiu, nors ši aplinkybė nelaikytina esmine pripažįstant jog jis vengia vykdyti paskirtą bausmę, tačiau jos įvertinimas aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste nekvestionuotinas. Skunde dėstomi argumentai, jog A. B. dirba, darbdaviai neišleidžia iš darbo, todėl jis negali dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje yra deklaratyvūs, nuteistasis nepateikė jokių duomenų patvirtinančių jog dirbo, o taip pat, kad šiuo metu dirba. Priešingai byloje esanti Sodros pažyma patvirtina, kad A. B. nedirba.Visiškai pagrįstai žemesnės instancijos teismas įvertino tai, kad A. B. 2018 m. gegužės 10 d. 23.55 val. patikrinimo metu nerastas namuose. Skunde nuteistasis nurodo, jog namuose jis nebuvo rastas dėl objektyvių priežasčių, nes buvo sulaikytas. Nors skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų nėra, tačiau net ir tikint šiais nuteistojo teiginiais pažymėtina, kad asmuo atliekantis laisvės apribojimo bausmę, negalėdamas vykdyti teismo jam paskirtų įpareigojimų dėl objektyvių priežasčių, turi imtis visų įmanomų priemonių, kad šios objektyvios priežastys būtų žinomos bausmės vykdymą prižiūrinčiai institucijai. Nesiėmęs šių veiksmų nuteistasis prisiima atsakomybę dėl tokio savo elgesio galinčių kilti pasekmių, t. y. švelnesnės bausmės pakeitimo griežtesne. Analogiškais pagrindais atmetamas ir nuteistojo skundo teiginys dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, kadangi asmuo būdamas supažindintas su laisvės apribojimo bausmės vykdymo sąlygomis, tame tarpe pareigą pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, turėjo pareigą nedelsiant apie šios aplinkybės pasikeitimą informuoti bausmės atlikimą vykdančią instituciją.Aukštesnysis teismas pažymi, kad, svarstant laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo, turi būti patikrinta, ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad įpareigojimai būtų įvykdyti. Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareigų, numatytų BK 48 straipsnio 3 dalyje, visuma, todėl akivaizdu, jog laisvės apribojimo bausmė nuteistajam savo tikslus gali pasiekti tik tuomet, kai nuteistasis deda pastangas ir parodo norą laikytis jam paskirtų įpareigojimų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nuteistojo pastangos nebuvo pakankamos. Nevykdant pareigų, konstatuojama, kad nevykdoma ir laisvės apribojimo bausmė, o pastarosios nevykdymas sudaro teisinę galimybę ją keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis).Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta, teisinga ir teisėta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais, jokio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. B. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.