- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-14
- Bylos Nr.
- 1-158-1040/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Vaišvilienė
- Kaltinamasis
- A. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Širvintų r., Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. G. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:
2017 m. birželio mėn. 5 d. apie 12.00 val., savo močiutės namuose, adresu (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su teta L. P. metu, virtuvėje, tyčia dešine ranka suėmė L. P. už kaklo bei smaugė ją ir tokiu būdu nukentėjusiajai L. P. sukėlė fizinį skausmą.
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino, sutiko, kad galėjo sukelti fizinį skausmą savo tetai, tačiau jo vertinimu, jis nukentėjusiosios nesmaugė, o tik pastūmė ranka sugriebęs ties kaklo sritimi, buvo išgėręs, visko gerai neatsimena, tačiau prisipažįsta dėl to, kad galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, gailisi ir atsiprašo.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad gyvena pas močiutę (duomenys neskelbtini).Kartu gyvena jo teta L. Jis niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, gyvena užsidirbdamas iš atsitiktinių darbų. L. serga 4 stadijos vėžiu, ji taip pat piktnaudžiauja alkoholiu, kai abu būna girti, tai konfliktuoja dėl įvairių dalykų. 2017 m. gegužės 5 d. buvo neblaivas, buvo namuose. Būnant namie tarp jo ir L. eilinį kartą virtuvėje įvyko ginčas, buvo apie 12 valanda, dėl ko jie susiginčijo, jis nelabai atsimena. L. taip pat buvo neblaivi. Ginčo metu jis susinervino ir virtuvėje priėjęs prie L. jai viena ranka suėmė už kaklo ir pastūmė. Gali būti, kad suėmęs už kaklo tokiu būdų smaugė ją. Ar jo močiutė matė šį konfliktą, pasakyti negali. Po šio konflikto kažkas iškvietė policiją ir jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 44-45)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. G. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu patikrintais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo metu kaltinamasis A. G. patvirtino duotus parodymus, parodė kaip buvo suėmęs nukentėjusiajai L. P. už kaklo (b. l. 47-49).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) namuose, adresu (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas tarp jos ir kartu gyvenančio sūnėno A. G.. Iš pradžių jos mama su A. kalbėjosi jo kambaryje, prašė jo, kad jis nebegirtuokliautų, eitų dirbti. Ji išgirdo, kaip A. jos mamai pakeltu tonu pasakė, kad ji čiuožtų iš kambario ir tada ji savo mamai suriko, kad ji ateitų pas ją į jų namo dalį. Jai būnant virtuvėje atėjo A., kuris nepasakęs nei vieno žodžio griebė ją už gerklės dešine ranka ir pradėjo smaugti. A. ją paleido, tik kai atėjo jos mama. Smaugimo metu jai skaudėjo, bet didelio skausmo nepajuto, nepradėjo dusti. Ji mano, kad A. ją smaugė, nes tą dieną jis buvo labai piktas, pas medikus ji nesikreipė, nes akivaizdžių sužalojimų ji nepatyrė, sveikata nepablogėjo (b. l. 21-25)
Liudytoja P. Č. parodė, kad 2017 m. birželio 5 d. buvo pas A. kambaryje, su juo kalbėjosi, buvo apie 12 valanda. Jai su A. kalbantis ir bandant jį sudrausminti, ją pašaukė dukra L. grįžti atgal į savo gyvenamojo namo dalį. Einat link durų į virtuvę, ją pralenkė A. Ji pamatė, kad jis nuėjo į virtuvę, kur tuo metu buvo L. Įėjusi į virtuvę ji prasilenkė su A., kuris nieko nepasakęs nuėjo į savo kambarį, o po to išėjo iš namų. įėjusi į virtuvę ji rado L. sėdinčią ant taburetės ir verkiančią. L. papasakojo, kad ją A. smaugė, bet ji to nematė (b. l. 36-40)
Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis A. G. nukentėjusiajai L. P. sukėlė fizinį skausmą ir ši jo nusikalstama veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis A. G. iš esmės prisipažino padaręs šį nusikaltimą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu. Jis neneigė sugriebęs nukentėjusiajai už kaklo ir sukėlęs jai fizinį skausmą, teismo posėdžio metu atsiprašė. Tuo tarpu jo aiškinimas, kad jis nukentėjusiosios nesmaugė, o tik pastūmė, rodo jo subjektyvų požiūrį, nuo kurio teisinė veikos kvalifikacija nesikeičia, nes fizinis skausmas nukentėjusiajai buvo sukeltas ir kaltinamasis pats tai pripažino teismo posėdžio metu. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra pagrindas jo prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos neprisipažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Juolab, kad iš teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis dėl savo veiksmų gailisi. Taigi kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (t. y. jis neatsimena tiksliai kiek stipriai suėmė nukentėjusiosios kaklą, jo vertinimu tik tiek, kad ją pastumti; taip pat pats ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su nukentėjusiąja konfliktuoja tik apsvaigęs nuo alkoholio) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. G. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teisiamas pirmą kartą, iki šios nusikalstamos veikos padarymo, administracine tvarka baustas vieną kartą – 2017 m. birželio 29 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 209 straipsnio 1 dalį (už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą, pažeidžiant nustatytą tvarką) (b. l. 56).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. G. už padarytą nusikaltimą skirtina BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta švelniausia bausmės rūšis, t. y. viešieji darbai, kuriuos kaltinamasis sutiko atlikti (BK 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 46 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis nedirba, turi priklausomybę alkoholiui, viešųjų darbų trukmė skiriama atitinkamai artima šios bausmės vidurkiui.
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir A. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam A. G. kardomoji priemonė nepaskirta.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam viešuosius darbus 9 (devyneriems) mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką dirbti po 30 valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. G. galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui.
Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.