- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- I-877-402/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01598-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- A. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 5-7).
Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio jam teko būti kartu su dar 10 asmenų Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) 15 būrio 6 miegamajame ir 14 būrio 5 miegamajame. Pareiškėjas paaiškino, kad jam trūko gyvenamojo patalpų ploto, taip pat trūko ploto pasivaikščiojimui lauke, nes pasivaikščiojimo patalpos plotas yra apie 80 kv. m, o į lauką buvo vedamas visas 6 sektorius, t. y. 117 asmenų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kiekvieną naktį 3 val. pareigūnai, atėję suskaičiuoti esančius kambaryje nuteistuosius, garsiai atrakindavo duris ir įjungdavo šviesą, todėl pareiškėjas nuolat prabusdavo ir daugiau nebegalėdavo užmigti. Pareiškėjas paaiškino, kad serga sunkiomis ligomis (ŽIV, hepatitu „C“, epilepsija), tačiau ilgą laiką jis buvo priverstas miegoti antro aukšto lovose, į kurias buvo sunku įlipti, nes nebuvo kopėtėlių. Be to, ant tokių lovų kraštų nebuvo jokių apsaugų. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad lempos buvo pritvirtintos ne prie lubų, o prie sienų, todėl, pasak pareiškėjo, jam sėdint dviejų aukštų lovos pirmame aukšte, apšvietimas yra blogas, nes jį užstoja antro aukšto gultas. Pareiškėjas nurodė, kad yra daug skaitantis, todėl suprastėjo rega. Be to, pasak pareiškėjo virtuvėje buvo gausu tarakonų. Pareiškėjas paaiškino, kad karštas vanduo duše įjungiamas tik 2 valandoms, tačiau 66 žmonėms yra tik 6 dušo kabinos. Dėl mažo vandens spaudimo, naudojantis visais 6 dušais vienu metu, vanduo ne bėga, o laša, todėl naudotis buvo galima daugiausiai 4 dušais vienu metu, todėl išsimaudymui buvo labai mažai laiko. Be to, dušuose nebuvo guminių kilimėlių. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu, diskomfortu, papildomais nepatogumais. Prašo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 12-16) nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 14 ir 15 būrių bendrabučio tipo patalpose jam teko 3,66 – 3,81 kv. m ploto. Dušinėje įrengti 6 dušo sieteliai, vandens spaudimas geras. Pažymėjo, kad Alytaus PN nėra kalėjimas ar kamerų tipo įstaiga, todėl nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, užsiimti kita leistina veikla. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus pataisos namuose, higienos normos pažeidimų nenustatė. Pasivaikščiojimo kiemo plotas – 584 kv. m. Pataisos namų pareigūnai, kilus triukšmui ar įtarimui dėl neteisėtai laikomų daiktų ar veiksmų, turi teisę bet kuriuo metu patikrinti nuteistuosius ar miegamuosius. Įstaigai nuolat teikiama kenkėjų naikinimo paslauga. Pareiškėjas neprašė būti perkeltas į kitą būrį, taip pat nesikreipė į Alytaus visuomenės sveikatos centrą ar įstaigos administraciją dėl ginčo dalyko. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 11¹.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3.1 kv. m vienam žmogui.
Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto. Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant patalpos gyvenamąjį plotą, iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.
Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Alytaus PN 15 ir 14 būrių bendrabučio tipo patalpose (15 būrio 6 miegamajame ir 14 būrio 5 miegamajame) neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui, sanitarinių ir buities sąlygų atitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 14 būryje (5 miegamasis) ir 15 būryje (6 miegamasis) buvo laikoma po 11 asmenų (b. l. 5).
Bylos duomenimis (b. l. 18, 20-21, 76, 77-91) nustatyta, kad nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. sausio 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 15 būrio 6 miegamąjį kurio plotas- 33,02 kv. m., įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,30 kv. m. ploto; nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 10 d. paskirtas gyventi į 15 būrį 5 miegamąjį, šio miegamojo plotas- 33,74 kv. m., jame įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,37 kv. m. ploto; nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 15 būrio 3 miegamąjį, kurio plotas – 34,68 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,15 kv. m ploto; nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. vasario 1 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 14 būrio 5 miegamąjį, kurio plotas – 33,18 kv. m, jame įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,31 kv. m ploto.
Pareiškėjas atsikirtime į Alytaus PN atsiliepimą nurodė, kad Alytaus PN pateikė teismui šiuo metu esamus duomenis dėl lovų skaičiaus. Pareiškėjas paaiškino, kad lovų skaičius minėtuose būriuose nuo 11 iki 9 buvo sumažintas tik nuo 2017 m. vasario 1 d. (b. l. 39–40), tačiau jokių įrodymų teismui nepateikia. Iš į bylą atsakovo pateiktų duomenų (nuteistųjų, kurie buvo 15 būrio 6 miegamajame ir 14 būrio 5 miegamajame sąrašų (b. l. 77-91)) nustatyta, jog ginčo laikotarpiu 15 būrio 6 miegamajame buvo nuo 9 iki 10 nuteistųjų, o 14 būrio 5 miegamajame buvo nuo 9 iki 10 nuteistųjų, todėl pareiškėjo teiginiai, kad buvo 11 nuteistųjų laikytini nepagrįstais.
Atsakovo pateikti oficialūs duomenys kitais objektyviais duomenimis nėra paneigti, todėl teismas vadovaujasi jais, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant ginčo patalpose, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei šiame kontekste kilti.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad minėtos patalpos turėtų būti vertinamos kaip kamerų tipo patalpos, kadangi jos buvo rakinamos nuo 23 val. iki 7 val. Atsakovės atstovas nurodo, jog ginčo patalpos yra bendrabučio tipo. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 73¹ punktą, nuteistieji gali būti užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio; kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus. Taisyklių 73² punkte nurodyta, kad iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kalinamas nuolat rakinamose patalpose ir neturėjo galimybių dienotvarkėje nustatytu laiku (dienos metu) laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, kuriose sanitarinis mazgas yra įrengtas atskirose patalpose, todėl pareiškėjo argumentai, jog plotą mažino sanitarinis mazgas atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi, jog patalpose trūko apšvietimo, kadangi lempos buvo pritvirtintos prie sienos, o ne prie lubų. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, dušuose nepatiesti guminiai kilimėliai, per mažas vandens spaudimas, maudytis leidžiama tik kartą per savaitę, o dušo kabinų įrengta per mažai. Nurodė, jog gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai.
Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 1 d. laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šios higienos normos 22 punkte nurodyta, kad natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje Higienos normoje HN 134:2015 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Abejose Higienos normose įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigose neturi būti buitinių parazitų, o dušu leidžiama pasinaudoti ne rečiau, kaip kartą per savaitę. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusias Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 -06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas, dušų patalpoje įrengiami guminiai kilimėliai bei po vieną dušo sietelį 15-ai asmenų.
Atsakovas į bylą pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309 ir 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktą Nr. PA-436 (b. l. 28-34). Šių patikrinimų metu buvo kompleksiškai tikrinama, kaip Alytaus pataisos namuose laikomasi higienos normos reikalavimų. Minėtuose aktuose nurodyta, kad dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, 1 kartą per savaitę leidžiama maudytis duše, dušo patalpų sienos ir grindys lygios, išklotos plytelėmis, paviršiai lengvai valomi, įrengta 20 dušo ragelių, įstaigoje atliekamas nuolatinis buitinių kenkėjų naikinimas. Abiejų patikrinimų metu higienos normos pažeidimų nenustatyta. Atsakovo atstovas taip pat patiekia Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 39 (b. l. 22-26), iš kurios matyti, kad Alytaus pataisos namams kenkėjų naikinimo paslaugą periodiškai teikia V. M. individuali įmonė.
Teismas pažymi, kad teisės aktuose nereglamentuojamas dušo sietelių leidžiamo vandens spaudimas, taip pat nereglamentuojama, kurioje patalpos vietoje (ant lubų ar ant sienų) turi būti įrengiamos apšvietimo lempos bei koks minimalus plotas vienam asmeniui turi tekti pasivaikščiojimo kiemelyje.
Iš atsakovo atstovo pateikto plano (b. l. 27) matyti, jog 6 lokalinio sektoriaus kiemas yra 584 kv. m ploto, todėl, teismo vertinimu, yra pakankamai erdvus.
Nors pareiškėjas nurodo, kad pataisos namuose nuolat veisėsi tarakonai, minėti byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus PN yra teikiama kenkėjų kontrolės paslauga. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Alytaus PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad graužikai ir buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017).
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamos apšvietos, patalpose esančių parazitų, dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sąlygų būtų teikęs skundus pataisos namų administracijai ar kitoms institucijoms. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl aukščiau minimų pažeidimų, yra nepagrįstos.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi, jog nepaisant sunkios sveikatos būklės, buvo verčiamas miegoti antrame lovos aukšte, į kurį užlipti nebuvo galimybių (neįrengtos kopėtėlės). Be to, kasnakt buvo vykdomi patikrinimai, kurių metu pareiškėjas pabusdavo, susierzindavo, likdavo neišsimiegojęs.
Nors atsakovės atstovas nepateikia duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis buvo paskirtas miegoti į antrą lovos aukštą, teismas akcentuoja, jog pats pareiškėjas nurodo, kad pateikus prašymą pataisos namų administracijai, jis buvo perkeltas į pirmą lovos aukštą. Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai nenustato, kad dviejų aukštų gultai turi būti su kopėtėlėmis. Byloje nėra duomenų, jog, pareiškėjui išreiškus prašymą miegoti pirmame lovos aukšte, toks prašymas nebuvo patenkintas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus šioje dalyje.
Teismas pažymi, jog Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalyje numatyta vienas iš pataisos įstaigų režimo reikalavimų yra nuolatinė nuteistųjų priežiūra. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005-10-06 sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967-07-11 sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007-12-04 sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentas, jog pareigūnų vykdomi patikrinimai, siekiant užkardyti galimai neteisėtas veikas ir garantuoti įkalinimo įstaigoje laikomų asmenų saugumą, yra neteisėti, laikytinas nepagrįstu.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.