Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui G. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kreipdamasis į teismą prašė priteisti iš atsakovo 776,40 Lt laisvėje gyvenančiai gyvūnijai padarytą žalą; ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2010-07-09 ir 2010-07-16 Ukmergės rajone, Martyniškio miške, medžiotojų klubo „Vepriai“ medžioklės plotuose vadovavo medžioklėms, kurių metu buvo sumedžioti du šernai, neturėdamas galiojančio medžioklės lapo. Šiais savo neteisėtais veiksmais atsakovas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 2 d. VRAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2010-10-26 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-314 atsakovui skirta 750 Lt dydžio administracinė bauda. Vilniaus apygardos administracinio teismo 010-12-27 nutartimi VRAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2010-10-26 nutarimas Nr. VR-7.5-314 buvo pakeistas ir atsakovui paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Ši Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-12-31 įsakymu Nr. D1-859 patvirtintų Žalos, padarytos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms, apskaičiavimo indeksuotų bazinių tarifų 2010 metams 1.2. punktu, buvo paskaičiuota, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė 776,40 Lt dydžio žalą laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai. Atsakovas atsisako atlyginti padarytą žalą.

Atsakovas G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Ieškovas nurodė, kad medžioklės lape buvo padaryta klaida ir įrašyta neteisinga pavardė, nurodant, kad medžioklės vadovas buvo ne jis, o P. S.. Atsakovas teigia, kad, nors sutinka, jog medžioklės lape buvo padaryta klaida, bet prieštarauja tam, kad medžioklių metu šernai buvo sumedžioti brakonieriavimo būdu.

Pirmos instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusioje 2010-12-27 nutartyje nustatyta, kad G. K. 2010-06-23, 2010-07-09 ir 2010-07-16 dienomis medžiojo su negaliojančiu medžioklės lapu, tuo padarydamas LR ATPK 85 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 511 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 76.5. p. įtvirtinta, kad šiurkščiu Medžioklės taisyklių pažeidimu laikomas pažeidimas, kai medžiojama be galiojančio medžioklės lapo. Šių taisyklių 77 p. nustatyta, kad asmenys, pažeidę Medžioklės taisykles, traukiami administracinėn, civilinėn ar baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti – atsakovo neteisėti veiksmai, žala, tarp jų esantis priežastinis ryšys ir atsakovo kaltė (CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.248 ir 6.249 straipsniai). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str. 1 d., iš atsakovo valstybei priteisė 776,40 Lt už laisvėje gyvenančiai gyvūnijai padarytą žalą.

Apeliaciniu skundu atsakovas G. K. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2011-09-05 sprendimą, ieškinį atmesti. Nemano, kad padarė žalą gyvūnijai, nes pildant medžioklės lapą įsivėlė klaida, bet ji nebuvo piktybinė ar tyčinė.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai prašo skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo G. K. apeliacinio skundo ribose. Pagal apeliacinio skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliaciniame skunde keliamas netinkamo materialinių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus bei taikė materialinės teisės normas.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusioje 2010-12-27 nutartyje nustatyta, kad G. K. 2010-06-23, 2010-07-09 ir 2010-07-16 dienomis medžiojo su negaliojančiu medžioklės lapu, tuo padarydamas LR ATPK 85 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl jo veiksmai laikytini neteisėtais. 2010-07-09 ir 2010-07-16 medžioklių metu buvo nušauti du šernai, dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2009-12-31 įsakymu Nr. D1-859 „Dėl žalos, padarytos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jų buveinėms, apskaičiavimo indeksuotų bazinių tarifų 2010 m. patvirtinimo“ nustatyta, kad atsakovo padaryta žala laisvėje gyvenančiai gyvūnijai yra 776,40 Lt (b. l. 8). Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad byloje nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti – atsakovo neteisėti veiksmai, žala, tarp jų esantis priežastinis ryšys ir atsakovo kaltė (CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.248 ir 6.249 straipsniai). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str. 1 d., iš atsakovo valstybei priteisė 776,40 Lt už laisvėje gyvenančiai gyvūnijai padarytą žalą.

Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tik vienu argumentu, apeliantas teigia neturėjęs tikslo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, jas pažeidė netyčiniais veiksmais, todėl skundžiamame sprendime esą netinkamai konstatuota atsakovo kaltė šiurkščiai pažeidus Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisykles.

Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė kyla, kai yra nustatyti žalos faktas, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė, kuri, nustačius kitas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, yra preziumuojama (CK 6.246 - 6.249 str.). Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra pažeista bendra rūpestingumo pareiga, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą galimai padariusio asmens elgesys. CK 6.263 straipsnio nuostatos įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Nustačius šias sąlygas, yra pagrindas konstatuoti civilinės atsakomybės taikymą, nes iš esmės jokių CK 6.253 straipsnyje nurodytų atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų apeliantas nenurodo. Šiuo atveju rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), o būtent – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (šiuo atveju ieškovui), o kaltės nebuvimo klausimas – potencialiam įvykio kaltininkui (šiuo atveju atsakovui). Konstatuotina, kad atsakovas neįrodė, jog jo kaltės susidariusioje situacijoje nebuvo. Apeliantas tvirtina, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles pažeidė netyčiniais veiksmais, todėl pirmos instancijos teismas netinkamai konstatavo atsakovo kaltę šiurkščiai pažeidus Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisykles. Tokia apelianto pozicija vertintina kritiškai. Pabrėžtina, kad CK 6. 248 str. 2 d. nurodyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Neatsargiu laikomas toks elgesys, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju civilinei atsakomybei atsirasti kaltės forma neturi reikšmės, todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Sutiktina su pirmos instancijos teismo argumentu, kad atsakovo G. K. kaltė šiuo konkrečiu atveju pasireiškė tuo, kad jis žinojo, kokius dokumentus reikia turėti medžioklės metu ir kaip juos reikia užpildyti, tačiau medžioklių, vykusių 2010 m. liepos 9 d. ir 2010 m. liepos 16 d., metu elgėsi nerūpestingai. Taigi atsakovo kaltė šiuo atveju pasireiškė neatsargumu, tačiau, kaip ir buvo jau minėta, kaltės forma nagrinėjamu atveju lemiamos reikšmės neturi, todėl laikytina, jog yra nustatytos visos sąlygos, reikalingos civilinei atsakomybei atsirasti.

Atsižvelgdamas į aukščiau nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nes nuosekliai ištyrė ir sprendime aptarė visus byloje surinktus reikšmingus įrodymus, reikalingus teisingam bylos išnagrinėjimui. Nustatęs visas deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti reikalingas bendrąsias sąlygas (CK 6.245-6.249 str.) ir nesant sąlygų, kurios eliminuotų atsakovo civilinę atsakomybę (CK 6.270 str. 1 d.), ieškovui įrodžius prašomos priteisti žalos dydį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį pilnai patenkinti. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsakovo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.