Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-15 · Administracinė byla Nr. A-756-3100-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-78-423/2011Sprendimas · 2011-03-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-15
Bylos Nr.
A-756-3100-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-1215-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius
Atsakovas
Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos
Pareiškėjas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Administracinė byla Nr. A756-3100/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-1215-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 38. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant J. S. ir D. J., dėl nutarimo atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Marijampolės apskrities VPK) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos komiteto (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2010 m. spalio 19 d. protokolinį nutarimą Nr. 12, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas profesinės sąjungos nariams J. S. ir D. J..

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės apskrities VPK Vidaus tyrimų grupėje 2010 m. rugsėjo 15 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus specialistės J. S. ir vyriausiojo patrulio D. J. 2010 m. rugsėjo 10 d. veiksmų pristatant į komisariatą L. S. įvertinimo. Marijampolės apskrities VPK viršininkas 2010 m. spalio 5 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 64-IS-75 ir, įvertinęs tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, nutarė skirti pareigūnams J. S. ir D. J. tarnybines nuobaudas – papeikimus. Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 43 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 26 punktu, Marijampolės apskrities VPK 2010 m. spalio 5 d. raštu Nr. 64-S-4775 kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnams J. S. ir D. J. tarnybines nuobaudas – papeikimus. Profesiniai sąjungai buvo pateikta tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 64-IS-75 kopija. Profesinė sąjunga 2010 m. spalio 19 d. raštu Nr. 197 informavo Marijampolės apskrities VPK, jog nesutinka, kad pareigūnams J. S. ir D. J. būtų skirtos tarnybinės nuobaudos. Toks Profesinės sąjungos sprendimas yra nepagrįstas. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareigūnė J. S. pažeidė Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 23 straipsnio 1 dalies, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos etikos kodekso 4.1 ir 4.3 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 130 punkto ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-464 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 83 punkto reikalavimus, o pareigūnas D. J. pažeidė Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 23 straipsnio 1 dalies, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos etikos kodekso 4.1 ir 4.3 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 130 punkto reikalavimus. Nurodyti pažeidimai nesusiję su J. S. ir D. J. veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. balandžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje A3-170-04 pažymėjo, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstini sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės Profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų ištaigų Profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos Profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina pažeidėjo veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui. Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai nėra susiję su J. S. ir D. J. naryste Profesinėje sąjungoje, atstovavimu Profesinės sąjungos nariams arba veikla Profesinėje sąjungoje. Todėl Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą minėtiems pareigūnams yra nepagrįstas ir viršija Profesinės sąjungos kompetencijos ribas.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog Profesinė sąjunga 2010 m. spalio 7 d. gavo Kauno apskrities VPK 2010 m. spalio 5 d. raštą Nr. 64-S-4775 dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybines nuobaudas (papeikimus) pareigūnams, profesinės sąjungos nariams, J. S. ir D. J.. Prie minėto rašto buvo pridėta tik tarnybinio patikrinimo išvada, todėl Profesinė sąjunga, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 20, 22, 23, 33 straipsnių ir Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, 2010 m. spalio 7 d. raštu Nr. 184 kreipėsi į Kauno apskrities VPK, papildomai atsiųsti paštu, faksu ar elektroniniu paštu dokumento, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, ir įspėjimų dėl pareigūnų J. S. ir D. J. atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo kopijas, taip pat šių pareigūnų pasiaiškinimų kopijas. Šiuo atveju Profesinė sąjunga vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. pateiktais išaiškinimais, kad: „Darbdavio pareiškimas, kuriuo prašoma sutikimo skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, turi būti motyvuotas. Jame turi būti nurodytas konkretus darbo drausmės pažeidimas, ketinama skirti drausminė nuobauda, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kuriais darbdavys grindžia savo prašymą (DK 35 straipsnio 1 dalis).“ Prašydamas papildomų dokumentų, Profesinė sąjunga minėtame rašte nurodė, kad dokumentų kopijos yra reikalingos susipažinimui, nustatant, ar nurodyti pareigūnai nėra baudžiami už jų veiklą Profesinėje sąjungoje, taip pat nustatant, ar tarnybinis nusižengimas tiriamas laikantis Vidaus reikalų ministro2003 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tvarkos. Tačiau Profesinė sąjunga negavo prašomų papildomų dokumentų. Profesinės sąjungos komitetas, posėdyje susipažinęs tik su atsiųsta tarnybinio patikrinimo išvados kopija, konstatavo, kad be prašomų papildomų dokumentų negali nustatyti, ar pareigūnus J. S. ir D. J. norima bausti tik už jiems inkriminuojamus tarnybinius nusižengimus. Dėl nurodytų priežasčių Profesinės sąjungos komitetas 2010 m. spalio 19 d. posėdyje nutarė neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybines nuobaudas (papeikimus) pareigūnams J. S. ir D. J..

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Profesinės sąjungos komiteto 2010 m. spalio 19 d. protokolinį nutarimą Nr. 12, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas profesinės sąjungos nariams J. S. ir D. J..

Teismas sprendime nurodė, jog Statuto 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba jų veiklos profesinėse sąjungose. Tokia Statuto numatyta garantija yra būtina, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėse sąjungose (kad su jais nebūtų susidorota už tokią veiklą), taip pat kad būtų užtikrintos lygios su kitais pareigūnais teisės. Tarnyba vidaus reikalų įstaigose grindžiama statutiniais santykiais (Statuto 1-5, 11 skirsniai). Statuto 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo. Statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams didesnius reikalavimus. Tinkamas drausmės užtikrinimas – vidaus reikalų įstaigos veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip pat sukelti pavojų viešajam interesui. Minėtos teisės normos nustato profesinėms sąjungoms pareigą savo teisėmis naudotis protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, profesinės sąjungos renkamas organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuota pažeidėjo veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tarnybinių nuobaudų skyrimas J. S. ir D. J. grindžiamas pareigūnų naryste profesinėse sąjungose, jų atstovavimu vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba veikla profesinėse sąjungose. Ginčijamas atsakovo nesutikimas pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo jai vykdyti įstatymų priskirtas užduotis bei vidaus administravimo funkcijas, kenkia vidaus tarnybos interesams, kadangi pareiškėjas negalėjo operatyviai ir tinkamai reaguoti į pareigūnų padarytus tarnybinius nusižengimus, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas sutrikdė tarnybinę drausmę. Todėl ginčijamas Profesinės sąjungos komiteto 2010 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 12, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas profesinės sąjungos nariams J. S. ir D. J., yra nepagrįstas ir neteisėtas.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą. Atsakovo nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes ir į teismo posėdžio metu atsakovo pateiktus paaiškinimus. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo išdėstytos atsiliepime į skundą. Papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į tai, kad profesinė sąjunga turi teisę vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų ir kitų teisės aktų laikymosi priežiūrą ir jų vykdymo kontrolę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus nustato Profesinių sąjungų įstatymas. Šio įstatymo 21 straipsnio (2001 m. kovo 27 d. įstatymo Nr. IX-230 redakcija) 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbuotojams įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vidaus tarnybos sistemos profesinių sąjungų veiklos ypatumai yra nustatyti ir Vidaus tarnybos statute, kurio 43 straipsnio 4 dalis (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) numato, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime konstatavo, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, t. y., kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama analogiškų tikslų – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analogiško pobūdžio bylose laikosi vieningos nuomonės, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs vidaus tarnybos įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo) turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą - patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, t. y. dėl Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje išvardytų priežasčių (pvz., 2004 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170-2004; 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748-06; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791-2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900-2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370-2009 ir kt.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nusprendė, jog atsakovo atsisakymas duoti išankstinį sutikimą Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui skirti tarnybines nuobaudas J. S. ir D. J. yra nepagrįstas.

Profesinės sąjungos 2010 m. spalio 19 d. protokoliniame nutarime Nr. 12 (b. l. 18) nurodyta, kad sprendimas neduoti sutikimo buvo priimtas todėl, kad profesinės sąjungos renkamasis organas negavo iš pareiškėjo prašytų papildomų dokumentų kopijų: dokumento, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, pareigūnų J. S. ir D. J. įspėjimo apie jiems pradėtą tarnybinį patikrinimą bei jų paaiškinimų. Minėtų dokumentų susipažinimui buvo prašoma siekiant nustatyti, ar pareigūnai yra baudžiami ne už profsąjunginę veiklą, o konkrečius tarnybinius nusižengimus, griežtai prisilaikant Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1V-308 nustatytos tvarkos.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui buvo pateikta Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. spalio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 64-IS-75 kopija, kurioje išsamiai ir aiškiai nurodyta kokių tarnybinių nusižengimų padarymu kaltinami J. S. ir D. J. (b. l. 12, 13-15). Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat yra informacija, kurios pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, aprašytos faktinės aplinkybės, nurodytas tiek minėtų pareigūnų, tiek kitų, su tiriamu įvykiu susijusių, asmenų paaiškinimų turinys. Todėl darytina išvada, kad atsakovas turėjo realią galimybę įvertinti, ar tarnybinių nuobaudų skyrimas J. S. ir D. J. nagrinėjamu atveju nėra susijęs su jų naryste profesinėje sąjungoje.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 8 dalies nuostatas vidaus reikalų statutinėse įstaigose teisę spręsti tarnybinės atsakomybės klausimus, tarp jų, ar vidaus reikalų įstaigos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ar yra dėl to kaltas, ar galimas tarnybinės nuobaudos skyrimas dėl įstatymu nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų, kokia konkreti nuobauda turi ir gali būti skiriama, įstatymų leidėjas suteikia vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas. Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies nuostata, jog skiriant tarnybinę nuobaudą yra reikalingas išankstinis renkamojo profesinės sąjungos organo sutikimas, yra taikoma iki šio Statuto 26 straipsnio 8 dalyje nurodyto lygmens vadovas priima individualų teisės aktą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kuris sukelia pareigūnui teisines pasekmes. Vertinti tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumą bei teisėtumą kilus ginčui gali tik teismas (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 11 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str.).

Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas ginčijamame sprendime (protokoliniame nutarime) nenurodęs jokių faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų (jų nesant ir byloje), kad Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareigūnams J. S. ir D. J. paskirti tarnybines nuobaudas ketina dėl jų narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, atsisakymu duoti sutikimą nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę taikyti pareigūnams tarnybines nuobaudas už atitinkamus tarnybinus nusižengimus.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos šio pobūdžio bylose. Priešingai, nei teigia apeliantas, profesinei sąjungai sprendžiant dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą statutiniam vidaus tarnybos pareigūnui turi būti vadovaujamasi ne Darbo kodekso, o Vidaus tarnybos statuto normomis. Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Vidaus tarnybos statutas yra sureglamentavęs vidaus tarnybos sistemos profesinių sąjungų veiklos ypatumus, todėl turi būti remiamasi šio įstatymo, o ne Darbo kodekso normomis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė-Maculevičienė