Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisiamojo posėdžio pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Arvydo Stankaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, nukentėjusioms N. V., M. K. ir jų atstovei advokatei Rasai Kalkauskienei, gynėjams advokatams Giedrei Kazakevičienei, Reginai Kvalitienei, kaltinamiesiems V. V. ir A. K.,

Viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), Kazachstane, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, beraštis, 2 grupės invalidas, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Jonavos r., deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), Jonavos r., anksčiau neteistas, yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p., 9 p. ir

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Kazachstane, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, be pastovios gyvenamosios vietos, ankščiau teistas:

1) 1978-03-31 LTSR Aukščiausio teismo nuosprendžiu pagal BK 118 str. 3d., 45 str. 6 metams laisvės atėmimo;

2) 1987-08-08 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 146 str. 3 d. 4 metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Taikytas LTSR BK 60 str.

3) 1991-10-17 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 148 str. 2 d., 146 str. 2 d., 42 str. 7 metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Taikytas LR BK 60 str.

4) 1997-11-04 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 272 str. 3 d., 42 str. 7 metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 43 str. galutinė bausmė 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu.

5) 2004-04-16 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 165 str. ld. bauda 1 MGL (125 Lt.).

6) 2004-11-02 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu teistas pagal LR BK 138 str. ld. 4 mėnesiams laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs,

yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p. 9 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. ir V. V. 2006-12-20, laikotarpyje tarp 18 - 20 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas iš anksto susitarę bendrininkų grupėje dėl savanaudiškų paskatų, t.y. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą – L. ir J. K. priklausantį turtą, V. V. nukentėjusių gyvenamojo namo kieme (duomenys neskelbtini) Jonavos r., susitarimo pagrindu tyčia suduodant ne mažiau kaip dešimt smūgių tyrimo metu nenustatytu įrankiu L. K. į plaštakas, kairę šlaunį ir galvą, tuo jam padarant poodines kraujosruvas abiejose plaštakose ir kairėje šlaunyje, kairiame žande, dešiniame smilkinyje, dešiniame skruoste, kraujosruvą kairio žando minkštuosiuose audiniuose, dvi muštines žaizdas kaktoje ir viršutinėje lūpoje, plėštinę žaizdą nosyje, nosies kaulų ir dešinio skruostikaulio lūžius, dvi muštines žaizdas kairiame momenyje ir kaktoje, kraujosruvas kairio momens ir kaktos minkštuosiuose audiniuose bei kairiame smilkininiame raumenyje, kairio momenkaulio ir kaktikaulio skeveldrinius lūžimus, kairės priekinės kaukolės pamato duobės skeveldrinius lūžius, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimą kaktos kairėje pusėje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejuose kaktinėse skiltyse, smegenėlių pusrutuliuose ir smegenų skilveliuose, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimą, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir trauminiu šoku, nuo ko L. K. netrukus įvykio vietoje mirė. Jie įtempę L. K. į namo vidų, tuo pat metu, susitarimo pagrindu įsibrovė į nukentėjusių gyvenamąjį namą, kur A. K. tyčia sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius, tyrimo metu nenustatytu įrankiu į galvą bei kairę alkūnę J. K., tuo padarė nukentėjusiai kraujosruvas abiejų akių vokuose, apatinės lūpos pogleivyje, apatinės lūpos kairiame kampe, kairės alkūnės išoriniame paviršiuje, tris muštines žaizdas su atvirais skeveldriniais įspaustiniais kaukolės lūžiais dešinėje momeninėje-smilkininėje-pakaušinėje srityje, bei dešinio smegenų pusrutulio sumušimą ir sutraiškymą, dėl ko, patyrusi galvos sumušimą, pasireiškusį kraųjosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, muštinėmis dešinės galvos pusės žaizdomis su atvirais skeveldriniais kaukolės lūžiais, galvos smegenų sumušimu ir išsivysčiusiu smegenų pabrinkimu bei ūmiu nukraujavimu, J. K. netrukus įvykio vietoje mirė, bei jie pagrobė nukentėjusiesiems Leonid ir J. K. priklausantį turtą- ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą pinigų. Taip V. V. ir A. K. bendrininkų grupėje dėl savanaudiškų paskatų nužudė L. K. ir J. K., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p. 9 p.

Kaltinamasis V. V. teisme kaltu neprisipažino, sakosi, nežudęs. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. K. pažįsta jau senai. Pakeitęs ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, parodė, kad pas L. ir J. K. buvo 2006-12-21, apie 21 val. atėjo pasiskolinti cigarečių pakelį ir išėjo. Grįždamas susitiko prie pervažos A. K., pastarajam irgi reikėjo cigarečių, todėl grįžo abu atgal pas L. ir J. K.. Kad ruošiasi užmušti L. ir J. K., A. K. iš anksto nesakė. V. V. pasibeldė, šeimininkui atidarius duris į vidų A. K. įėjo vienas. Vėliau pamatė, kaip A. K. sudavė laužtuvu L. K. per galvą, kaip mušė moterį – nematė. Laužtuvas buvo apie 60-70 cm ilgio. Nežino, iš kur K. jį gavęs. K. einant pasakė, kad jei L. ir J. K. neduos jam pinigų, jis juos pasiims pats. V. V. sako, kad bijojo A. K., buvo anksčiau pastarojo sumuštas, kuomet tasai girtas puolė, trenkė per galvą, atėmė pinigus. Į policiją dėl to nesikreipė.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu, įtariamasis V. V. parodė, kad 2006-12-20 vakare atėjo pas L. ir J. K., duris atidariusio L. K. paprašė cigarečių, pastarajam jų nedavus, pagriebė prie durų stovėjusią lazdą ir sudavė ja L.K. į galvą. Šis nuo smūgio nukrito. Įėjus į vidų dar du kartus sudavė jam lazda į galvą. Kambaryje sutiktai J.K. ėmus rėkti, jis ta pačia lazda sudavė tris kartus į galvą. Papildomos apklausos metu jis parodė, kad 2006 m. gruodžio mėn., tikslios datos neatsimena, jis kaime sutiko A. K., kuris pakvietė eiti pas L. ir J. K. K. žinojo, kad L. ir J. K. yra gavę pinigų, kad nebus dar jų išleidę. V.V. atsisakius eiti, A.K. pasakė, kad kaip nereikalingą liudytoją gali stuktelėti. V.V. anksčiau buvęs jo sumuštas, todėl išsigando. Einant pas L. ir J. K. ,K. sakė, kad jei pinigų L. ir J. K. neduos, tuomet juos pagąsdins strypu. A. K. turėjo su savimi metalinį vamzdį, duris atidarius šeimininkui, A. K. įėjo į namą, V. V. liko lauke, ir girdėjo name grumtynių garsus bei pagalbos šauksmą. Papildomos apklausos metui V.V. parodė, kad įvykio metu buvo užėjęs į vidų ir matė, kaip A.K. ieškojo pinigų. Po nusikaltimo A.K. liepė visą kaltę prisiimti jam, kadangi jis invalidas, todėl jam bausmė būsianti nedidelė. Kitų apklausų metu jis taip pat parodė, kad A.K. ruošiasi daryti nusikaltimą, einant link L. ir J. K. rodė laužtuvą, sakė, kad pinigus iš L. ir J. K. pasiims pats(t.3, b.l.143-144-145-148-152,t.4,b.l.2-5-12-39-41).

Kaltinamasis A. K. teisme kaltu neprisipažino. Parodė, kad nuo 2006 m. lapkričio iki gruodžio 12 d. buvo Rukloje, po to grįžo pas seserį. 2006-12-12 buvo atėjęs V. V., gėrė visi, apsižodžiavo ir susimušė. V. V. dalino visiems pinigus. Po to įvykio jo nebematė. Pas seserį buvo iki 2006-12-27, kol atvažiavę kriminalistai jo nesuėmė. Parodė, kad jo nužudymo metu įvykio vietoje nebuvo, V. V. jį apkalba, ir už ką sėdintis, jis nežino. Esąs nekaltas ir nusikaltimo nepadarė. Prisipažino seniau sumušęs V. V., kraujas ant drabužių galėjo atsirasti nuo tų muštynių.

Nukentėjusioji M. K. teisme parodė, kad J. K. buvo jos sesuo. Paskutinį kartą ją matė išvakarėse – 2006-12-19, apie 15 val. būdama svečiuose. L. ir J. K. gyveno ūkiškai, pasiturinčiai, ūkio darbus padėdavo dirbti V., dažnai eidavo pas L. ir J. K., skolindavosi pinigų, cigarečių, jie duodavo jam maisto. Gavęs invalidumo pensiją, skolą atiduodavo. Parodė, kad A.K. ji taip pat pažinojo, jis irgi užsukdavo pas L. ir J. K., sesuo buvo sakiusi, kad jis prašėsi darbo pas juos, ateidavo cigarečių. V.V. ateidavo dažnai, cigarečių imdavo į skolą. Liudytojos parodymu, V.V. išgėręs buvo agresyvus, Janina jo bijojo ir neįsileisdavo. Jis reikalaudavo pinigų, grasindavo padegti namus. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad J. Ir L. K. vakarais nepažįstamiems žmonėms durų neatidarydavo. Prašo civilinį ieškinį patenkinti.

Nukentėjusioji N. V. teisme parodė, kad J. K. buvo jos sesuo. Paskutinį kartą L. ir J. K. matė 2006 m. spalio mėnesį. Žinojo, kad V.V. dirbdavo pas L. ir J. K. ūkio darbus, dažnai pas juos ateidavo. Prašo civilinį ieškinį patenkinti.

Liudytojas O. K. teisme parodė, kad jis yra nužudytųjų giminaitis, gyvena kaimynystėje 100 m atstumu. 2006-12-20 ryte apie 10.30 val. buvo pas juos užėjęs, pasikalbėjo. Tos pačios dienos vakare išgirdo J. riksmą. Kieme labai smarkiai lojo šuo. Pasiklausęs ilgiau nieko negirdėjo. Matė, kad pas juos dega šviesa. Apie 20 val., eidamas į tvartą, išgirdo, kaip keliu eidama garsiai su vyru šnekėjo N. L.. Ryte apie 5 val. matė pas juos degant šviesą. Dieną sužinojo iš kaimynės, kad kažkas negerai. Atėjęs į L. ir J. K. namus rado prieangyje ant grindų gulintį L. K., o J. K. gulėjo ant grindų kambaryje. Abu kaltinamuosius sakosi pažįstąs, V. padėdavo jam ir L. ir J. K. nudirbti ūkio darbus. Su A.K. jokių reikalų neturėjęs. Nėra pastebėjęs, kad jis būtų agresyvus.

Liudytoja N. L. teisme parodė, kad 2006-12-20 apie 20 val. ėjo iš darbo kartu su savo sugyventiniu. Sustojo prie pervažos ir nusprendė, kad reikia užeiti pas L. ir J. K. paprašyti cigarečių. Sugyventinis liko ant kelio, ji pati nuėjo į namą. Virtuvėje degė šviesa, užuolaidos buvo užtrauktos. Patraukė už durų, bet jos neatsidarė. Bandė belstis į langą, šaukė vardu, bet niekas neatsiliepė. Jokių garsų ar ko nors įtartino nepastebėjo. Per langą matė, kad šalia sofos numesta pagalvė ir antklodė. Kitą dieną atėjus pas L. ir J. K. pamatė virtuvėje degančią šviesą, durys neatsidarė, tvarte bliovė gyvuliai. Tuomet nuėjo pas kristiną, pasakė jai , kad pas L. ir J. K. kažkas negerai. Atvažiavusios abi pro langą pamatė žmogaus ranką, iškart pranešė L. ir J. K. giminėm. A.K. pažįsta, neprisimena kada matė jį paskutinį kartą. V. pasisakė jai, kad buvo pas L. ir J. K. iš vakaro, kad jį vaišino, kuomet ji pasakė, kad jie abu negyvi, V.V. reagavo ramiai. Jis buvo blaivus.

Liudytoja O. B. teisme parodė, kad V.V. pas ją gyveno, jis yra jos sugyventinio sūnus. Mirus sugyventiniui taip ir liko pas ją gyventi. V.V. eidavo dirbti pas žmones. Dirbo pas L. ir J. K., padėdavo ūkio darbuose. 2006-12-20 buvo užėjęs pas liudytoją., žiūrėjo televizorių. Rytojaus dieną atėjęs pasakė, kad kažkas atsitiko pas L. ir J. K., nes jų gyvuliai bliauna. Pasakė, kad iš jos išėjęs prie pervažos sutiko A.K., kuris pasiūlė nueiti pas L. ir J. K.. Nuėjus į duris pasibeldė V.V., duris atidarė L.K., o tada A.K. išsitraukė laužtuvą ir juo trenkė L. K. per galvą. Sakė, kad į namą jis įėjęs nebuvo. Parodė, kad V.V. buvo sumuštas ir jį sumušęs buvo A.K., jos manymu, dėl pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad V.V. turi 2 invalidumo grupę, papiktnaudžiaudavo alkoholiu.

Liudytojas A. T. teisme parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius. 2006 m. gruodžio pradžioje buvo kaime pas K.. Ten buvo ir V.V. su A.K.. Kartu gėrė. K. prašė jo pasilikti nakvoti, nes bijojo. K. išėjo namo, o V. nuėjo miegoti į pašiūrę ant šieno. Ryte V. išėjo į darbą. Sako, gal jis ir klysta, gal ruduo buvo, žiemos dar nebuvo. Matė V. sumuštą 2006 m. rudenį. Kas mušė, nesakė. Kalbėjosi su juo. Nepatikėtų, kad V. galėtų užmušti žmogų, jis nebuvo agresyvus.

Liudytoja G. J. parodė, kad gyvena kaime. V. kartais padėdavo ūkio darbuose.2006-12-12 jis buvo pas ją. Sakė, kad gavo pinigus, atidavė jai skolą. Jis dažnai būdavo pas L. ir J. K., gerai apie juos atsiliepė. 2006-12-13 jis vėl pas liudytoją atėjo. Buvo visas sumuštas. Sakė, kad sumušė A.K., kad dar kažkas mušė. Parodė, kad V.V. nebuvo agresyvus. Jis buvo ramus, mandagus. Tuo metu, kai buvo pas ją išvakarėse apie 18 val., girtas nebuvo. Parodė, kad A.K. pažįsta, nieko blogo apie jį pasakyti negalinti, gruodžio mėn. A.K. kaime nematė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad leido V. V. apsigyventi dukros sodyboje, kilnojamajame namelyje (duomenys neskelbtini). Jai buvo žinoma, kad V.V. niekur oficialiai nedirbo, gaudavo invalidumo pašalpą, talkindavo kaimo gyventojams ir už tai gaudavo maisto, cigarečių. 2006-12-12 V.V., gavęs pašalpą, buvo užėjęs, atidavė skolą ir pasisakė, kad eis pas K.. Sekančią dieną atėjęs pas J. V. buvo sužalotu veidu, pasisakė, kad jį sumušė A. K..

Liudytoja A. F. teisme parodė, kad apie įvykį sužinojo per TV žinias. Gyvena gerokai toliau nuo to kaimo, pažįsta V. kaip kaimyną, gyvenantį pas O. B.. A.K. nepažįstanti. Jai teko matyti, kaip V.V. vaikšto su nedidelio ūgio raišu žmogumi, o kas jis toks ji nežinanti. Kaltinamojo A.K. teisme ji neatpažino. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006 m. vasarą, rudenį bei gruodžio mėnesį matė A.K. vaikščiojantį su V.V., pasiramsčiuojant lazdele.

Liudytoja V. M. teisme parodė, kad ji gyvena kaime, ją vietiniai vadina Kristina. 2006-12-20 atėjo Nijolė, kurios pavardės nežinanti, cigarečių, sakė, kad buvo užėjusi pas L. ir J. K. ir nieko ten nerado jau antra diena. Sakė, kad name dega šviesa, bet durų niekas neatidaro. Svarstė, gal J. išvežė į ligoninę. Jai pasidarė neramu, nes jie seni žmonės ir beveik visada būna namuose. Sėdo į automobilį ir atvažiavo iki L. ir J. K. namo. Priėjus prie namo pro langą viduje pamatė ant grindų žmogaus ranką. V. žinojo iš matymo, teko jį matyti dirbantį pas L. ir J. K.. A.K. teigė nepažįstanti ir nėra mačiusi.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1 parodė, kad su A. K. yra pažįstamas nuo 1997 metų. Santykiai su juo draugiški. Apie įvykio aplinkybes sužinojo 2007 m. kovo mėnesį. Jam yra žinoma, kad K. Jonavos rajone vienkiemyje nužudė du senukus ir juos apiplėšė. Apie nusikaltimą papasakojo pats A. K., iš kurio sužinojo apie įvykio aplinkybes. Jis pasakojo, kad susitaręs su V.V. ėjo apiplėšti senukų. Prieš įvykį jie gėrė. Nusikaltimo iniciatorius buvo A. K., o L. K. nužudė V. V. kieme. J. K. nužudė A. K. mušdamas aliuminio lazda. V. V. mušė strypu L. K., strypą rado vietoje, o A. K. aliuminio lazdą atsinešė. Visus pinigus pagrobė ir pasiėmė A. K.. A. K. kraujuotus džinsus išmetė į konteinerį, o aliuminio lazdą rado ir išėmė policija. Į A.K. pateiktus klausimus, iš kur jam žinoma, kad V. nužudė senuką, o A.K. – senutę, liudytojas atsakė, kad jam tai yra žinoma iš A. K. pasakojimo. Jie abu įtraukė nužudytą senuką į namą, kur jis pats buvo įvykio metu, pasakyti negalįs. Pats A. K. pasakė, kad jis rado pinigus, kiek jis jų pasiėmė, nesakė. A. K. pažįsta iš anksčiau, kai buvo susitikę tardymo izoliatoriuje. Įvykio metu K. buvo apsirengęs mėlynais džinsais, megztiniu, striuke. Į V.V. pateiktus klausimus parodė, kad pats A.K. pasakojo, jog V.V. nužudė senuką. Kur buvo tuo metu, pasakyti negalįs.

Liudytoja B. G. parodė, 2006-12-20 apie pietus buvo atvažiavusi pas L. ir J. K. , atvežusi maisto produktų. J. K. pirko maisto, V. prašė pas Leonidą paskolinti 9 litus. Leonidas neturėjo. Liudytojos parodymu, V. dažnai būdavo pas L. ir J. K. , padėdavo jiems prie ūkio darbų. V.V. buvo sumuštas., akis buvo mėlyna. A.K. yra mačiusi einant keliu vasarą, žinojo, kad jis grįžęs iš kalėjimo.

Liudytoja P. R. teismo posėdyje parodė, kad gyvenanti sodų bendrijoje, turi savo namelį. 2006 m. gruodžio 9 ar 10 dienomis atėjo brolis A. K. į svečius. Tą pačią dieną atėjo ir jos vyro brolis V. V.. Sakė, kad gavo pensiją, atsinešė maisto, du butelius degtinės, sėdėjo, gėrė visi. Buvo ir brolis F. Vakare A. K.ir V.V. išėjo į lauką, o grįžus V.V. ant veido po akimi ji pamatė guzą. Dėl ko mušėsi, sakė nežinanti. V.V. liko nakvoti ant šieno. Ryte jis išėjo. A.K. liko pas ją ir buvo iki gruodžio 27 d. Išvažiavęs niekur nebuvo, nakvodavo kas naktį namuose.

Liudytoja O. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. K. yra jos sutuoktinio brolis. Nuo 2006 m. spalio mėnesio jam leido apsigyventi jų šeimoje, Rukloje. A. K. turėjo su savimi kuprinę, užveriamą virvele, kurioje laikė savo daiktus, drabužius. Tarp daiktų turėjo: žirkles, peilį, laužtuvą. Gyvendamas broloi šeimoje buvo jų išlaikomas, niekur nedirbo. Nuo 2006 m. gruodžio 9 ar 10 d. A. K. po įvykusio konflikto (skutimosi peiliuku bandė sužaloti savo brolį M. K. ) buvo išprašytas iš brolio namų. O. K. apibūdino A.K. turėtą laužtuvą, tai buvo tamsios metalo spalvos, vienas laužtuvo galas pritaikytas traukti vinis, apie 50 cm ilgio, apvalios formos, tačiau turintis briaunas. Laužtuvą bei kitus savo daiktus A. K. pasiėmė išeidamas.

Liudytojas M. K. parodė, kad A. K. yra jo brolis, kuris nuo 2006 m. spalio mėn. iki 2006 m. gruodžio 9 ar 10 d. gyveno kartu su jo šeima. A. K. niekur nedirbo. Gyvendamas su jais buvo jų išlaikomas. Kai A. K. apsigyveno brolio šeimoje, su savimi atsinešė kuprinę, užveriamą raišteliu, bei drabužių joje. Liudytojas pastebėjo, kad A. K. turi ir laužtuvą. Po įvykusio konflikto su A. K., kai šis bandė skutimosi peiliuku jį sužaloti, buvo išprašytas iš brolio namų. Laužtuvas buvo tamsios metalo spalvos, vienas laužtuvo galas lenktas, pritaikytas traukti vinis, apie 50 cm ilgio, turintis briaunas. Išeidamas A. K. pasiėmė visus savo daiktus, tame tarpe ir laužtuvą.

Liudytoja E. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 22 metus gyvena su J. K. broliu Pašilių kaime už 6 kilometrų. Su L. ir J. K. dažnai susitikdavo, bendravo artimai. J. buvo susilaužiusi koją, gulėjo ligoninėje. 2006-12-20, nors tiksliai datos neprisimenanti, sakė, likus kelioms dienoms iki Kalėdų, buvo pas juos atvažiavusi. J. skundėsi kojos skausmu. Sakė, kad pas ją buvo V.V., kad ji davusi jam maisto. Žinojo, kad L. ir J. K. norėjo pirkti namą Užusaliuose, pinigų tam turėjo. Mananti, kad dėl pinigų juos ir užmušė. V.V. yra mačiusi pas L. ir J. K. dirbantį vieną kartą.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1906/06(02) nurodyta, kad L. K. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis kairiame momenyje ir kaktoje, kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir smegenų skilveliuose bei galvos smegenų sumušimu. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir trauminiu šoku. L. K. lavone konstatuoti šie sužalojimai: dvi muštinės žaizdos kairiame momenyje ir kaktoje, kraujosruvos kairio momens ir kaktos minkštuosiuose audiniuose bei kairiame smilkininiame raumenyje, kairio momenkaulio ir kaktikaulio skeveldriniai lūžimai, kairės priekinės kaukolės pamato duobės skeveldriniai lūžiai, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimas kaktos kairėje pusėje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejuose kaktinėse skiltyse, smegenėlių pusrutuliuose ir smegenų skilveliuose, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimas; dvi muštinės žaizdos kaktoje ir viršutinėje lūpoje, plėštinė žaizda nosyje, nosies kaulų ir dešinio skruostikaulio lūžiai, poodinės kraujosruvos kairiame žande, dešiniame smilkinyje, dešiniame skruoste, abiejuose plaštakose ir kairėje šlaunyje, kraujosmva kairio žando minkštuosiuose audiniuose. L. K. lavone rasta dešimt atskirų sužalojimų. Poodinės kraujosruvos abiejuose plaštakose galėjo gautis ginantis nuo smūgių. L. K. prieš mirtį buvo blaivus, nes jo lavono kraujyje etilo alkoholio nėra (lt., b.1.75-82).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1907/06(02) nurodyta, kad J. K. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, muštinėmis dešinės galvos pusės žaizdomis su atvirais skeveldriniais kaukolės lūžiais, galvos smegenų sumušimu ir išsivysčius smegenų pabrinkimui bei ūmiam nukraujavimui. Mirtis ištiko nuo sužalojimų galvoje visumos. Tačiau svarbiausi, labiausiai traumuojantys buvo sužalojimai padaryti dešinėje momeninėje- smilkininėje- pakaušinėje srityje. Šioje srityje yra trys muštinės žaizdos su atvirais skeveldriniais įspaustiniais kaukolės lūžiais, bei dešinio smegenų pusrutulio sumušimu ir sutraiškymu. Šie sužalojimai padaryti trim smūgiais kietu bukos briaunos savybės turinčiu riboto paviršiaus daiktu, kurio briaunos ilgis apie 4 cm. Kiti galvoje konstatuoti sužalojimai padaryti kietu buku, galimai panašiu savybių ar net tuo pačiu daiktu ar įrankiu suduodant dar ne mažiau kaip 6 smūgius. Sužalojimai galvoje atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir šiuo atveju pasibaigė mirtimi. Kraujosrūva kairėje alkūnėje padaryta kietu buku daiktu maždaug tuo pačiu metu kaip ir sužalojimai galvoje ir labiau būdinga savigynai mėginant prisidengti nuo smūgio, nei griuvimui. J. K. lavono kraujyje rasta 0, 16% etilo alkoholio. Šlapime etilo alkoholio nerasta. Tokia nežymi alkoholio koncentracija kraujyje nelaikoma girtumu (lt., b.1.85-91). Teismo medicinos specialistas A. Sutkus teisme patvirtino savo išvadą Nr. M 1907/06(02), kad sužalojimai padaryti skirtingais daiktais ar įrankiais. Labiausiai traumuojantys smūgiai buvo suduoti kietu bukos briaunos savybes turinčiu riboto paviršiaus įrankiu (1t., b.l.85 – 91). Pati J. K. susižaloti negalėjo. Mirtis ištiko nuo sužalojimų galvoje visumos.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-76 (07) nurodyta, kad ant L. K. marškinių, marškinėlių trumpomis rankovėmis, kelnių rasti pavieniai juodos spalvos akriliniai pluoštai, ant marškinėlių rasti pavieniai violetiniai juodi vilnos pluoštai, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su V. V. megztinio trikotažo dominuojančiais pluoštais. Ant L. K. marškinių ir sportinių kelnių rasti pavieniai mėlynai juodos spalvos vilnos pluoštai, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su V. V. kumštinių pirštinių trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant L. K. marškinių ir kelnių rasti pavieniai pašaliniai raudonos spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su pašaliniais raudonos spalvos medvilnės pluoštais, kurių didelis skaičius rastas ant V. V. drabužių. (2 t.,b.l. 23-30).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-678 (07) nurodyta, kad ant J. K. sportinių kelnių, palaidinės, pagalvės užvalkalo rasti pavieniai juodos spalvos akriliniai pluoštai, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su V. V. megztinio trikotažo dominuojančiais pluoštais. (2t, b.l.32-37)

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1025 (07) nurodyta, kad ant J. K. sportinių kelnių, pagalvės užvalkalo rasti pavieniai tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su A. K. tamsiai mėlynos spalvos džinsinių kelnių „DAPPER" audeklo atitinkamais pluoštais. Ant J. K. sportinių kelnių, palaidinės, juodos spalvos puskojinės, čiurnos įtvaro, pagalvės užvalkalo rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokių pat pluoštų yra A. K. šviesiai mėlynos spalvos džinsinių kelnių audeklo sudėtyje. (2 t., b.l.39-45)

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1173(07) nurodyta, kad ant L. K. marškinių, marškinėlių be rankovių, kelnių rasti pavieniai rausvai purpurinės spalvos vilnos pluoštai, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su A. K. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant L. K. marškinių, marškinėlių trumpomis rankovėmis, marškinėlių be rankovių, kelnių rasti pavieniai tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi su A. K. tamsiai mėlynos spalvos džinsinių kelnių „DAPPER" audeklo atitinkamais pluoštais. Ant L. K. drabužių rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokių pat pluoštų yra A. K. šviesiai mėlynos spalvos džinsinių kelnių audeklo sudėtyje. (2 t., b.1.47-52)

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1289 (07) nurodyta, kad ant lipnios juostos, kuria nurinktos mikrodalelės nuo staltiesės, rastas tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštas, kuris yra vienodas su A. K. tamsiai mėlynos spalvos džinsinių kelnių „DAPPER" audeklo atitinkamais pluoštais. Rasta pavienių mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokių pat pluoštų yra A. K. šviesiai mėlynos spalvos džinsinių kelnių audeklo sudėtyje. L. K. nagų nuokarpose rasta pavienių mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokių pat pluoštų yra A. K. šviesiai mėlynos spalvos džinsinių kelnių audeklo sudėtyje. (2 t., b.1.54-60)

Jonavos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2007-04-17 rašte Nr. 06-1393 nurodyta, kad L. ir J. K. nužudymo aplinkybėms bei kaltiems asmenims išaiškinti buvo vykdomos slapto pobūdžio priemonės, taikant operatyvinės veiklos metodus. Minėtų priemonių vykdymo metu gauta duomenų apie tai, kad 2006 m. pabaigoje V. V. su bendrininku apiplėšinėjo sodybą. Plėšimo metu vienas iš bendrininkų sodybos kieme stipriai sužalojo sodybos šeimininką, kitas bendrininkas namo viduje nužudė sodybos šeimininko sutuoktinę (2 t., b.l. 119).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti iš daiktų ar kitų objektų kolekcijos metu siekiant nustatyti nusikaltimo metu įtariamojo A. K. turėtą įrankį įtariamasis V. V. iš jam pateiktų objektų kolekcijos (penkių laužtuvų) parodė įrankį, labiausiai jam primenantį įrankį, kurį įvykio metu turėjo A. K. (4 t., b.l. 9-11).

Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 115/07 (01), nurodyta, kad J. K. galvos sužalojimuose užsifiksavę požymiai rodo, kad žalojęs daiktas turėjo ribotą pailgą paviršių, šio paviršiaus kraštas turėjo bukos briaunos savybes, kurio ilgis apie 4 cm. Žalojusio daikto paviršius turėjo savybę metalizuoti geležimi. L. K. sužalojimuose užsifiksavę požymiai rodo, kad žalojęs daiktas turėjo bukos briaunos savybes ir ribotą paviršių, kurio konkreti forma sužalojimuose neužsifiksavusi, šio paviršiaus kraštas turėjo bukos briaunos savybes. L. K. sužalojimai padaryti smūgiuojant į galvos kairę pusę. J. K. sužalojimai padaryti smūgiuojant į dešinę galvos pusę (2t.,b.l.78-100).

Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto 2007-08-30 paaiškinime nurodyta, kad įtariamojo V. V. apibūdintas įrankis turi bukos briaunos savybių traumuojančius paviršius, siaurą – plokščią, pailgą – plokščią ribotą paviršių, kurio galas stačiakampio pavidalu. J. K. galvos sužalojimuose užsifiksavę požymiai rodo, kad žalojęs daiktas turėjo ribotą, pailgą paviršių, tiesiog kurio kraštas turėjo bukos briaunos savybių ir ilgis (krašto) buvo apie 4 cm. V. V. apibūdinamas įrankis turi tokių savybių. Tokiu įrankiu galėjo būti padaryti sužalojimai J. K.. Tikėtina, kad padaryta (galėjo) plokštumos galu (įrankio) sužalojimai, jeigu jo kontaktuojanti briauna būtų apie 4 cm ilgio. L. K. galvos sužalojimuose užsifiksavę požymiai rodo, kad žalojantis daiktas turėjo bukos briaunos ir riboto paviršiaus kurio kraštas taip pat turi bukos briaunos savybes. Tikėtina, kad tokiu įrankiu, kurį apibūdino ir nurodė V. V., galėjo būti padaryti L. K. galvos sužalojimai, kadangi šis įrankis turi tokių savybių traumuojančius paviršius (2 t., b.l. 101).

Ekspertė S.Šakavičienė teisme pagarsino ekspertizės aktą Nr. 86, kurio duotą išvadą patvirtino pilnai. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno II teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86 nurodyta, kad V. V., nusikalstamos veikos padarymo metu 2006-12-20 nesirgo jokiu psichikos sutrikimu, yra protiniai atsilikęs iš vaikystės. Dgn. Lengvas protinis atsilikimas. Šiuo metu neserga psichikos sutrikimu, yra protiniai atsilikęs iš vaikystės. Priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės netaikytinos. V. V. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuota – Lengvas protinis atsilikimas, dėl ko nepilnai valdė savo veiksmus ir suvokė nusikalstamos veikos pobūdį. V. V. gali gebėti duoti objektyvius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, atsižvelgiant į jo psichologinę būklę, gali gebėti duoti teisingus parodymus apie įvykį, objektyviai perteikti atliktos nusikalstamos veikos prasmę ir turinį (4 t., b.l. 97-98). Ekspertė teisme parodė, kad remiantis nustatyta diagnoze, jis nepilnai galėjo suprasti nusikalstamos veikos pobūdį. Jis pavaldus, įtaigus, pasiduoda neigiamai aplinkos įtakai. Neskaito, nerašo, turi 2 grupės invalidumą, jam diagnozuotas vidutinio debilumo laipsnis. Savo moralės normų neturėjimas ir turėjo įtakos jo veiklai. Tačiau jis gali suvokti, kad nuo jo veiksmų mirė žmogus. Ribotas pakaltinamumas ir yra susilpnintas suvokimas situacijos. Jo aiškinimu, jis tik pabeldė į duris, nes pažinojo tuos žmones, kad jie jam buvo geri. Jis nesakė, kad mušė, nužudė.

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas. Kaltinamųjų paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių vertina visumos įrodymų kontekste, ir toje dalyje, kurie sutampa su visuma įrodymų, priima kaip teisingus, o toje dalyje, kurie prieštarauja- kaip gynybos būdą, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu davė skirtingus parodymus, kur jie neigė buvę įvykio vietoje. Ikiteisminio tyrimo metu išsamius parodymus davęs V. V., teisme V. V. parodymus pakeitė, teigdamas, kad įvykio dieną jis iš viso nebuvo pas L. ir J. K. , jų nežudė ir paaiškinti negali nieko. Pagarsinus jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu duotus, V. V. pripažino buvęs įvykio vietoje su A. K.. Kolegija tokį kaltinamojo elgesį vertina kaip siekį išvengti bausmės. A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė.

Kaltinamųjų kaltę patvirtina liudytojų parodymai, ekspertų išvados, apžiūros protokolai. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1173(07) patvirtina, kad ant L. K. marškinių, marškinėlių be rankovių, kelnių rasti pavieniai rausvai purpurinės spalvos vilnos pluoštai, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su A. K. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant L. K. marškinių, marškinėlių trumpomis rankovėmis, marškinėlių be rankovių, kelnių rasti pavieniai tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi su A. K. tamsiai mėlynos spalvos džinsinių kelnių „DAPPER“ audeklo atitinkamais pluoštais. Ant L. K. drabužių rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokių pat pluoštų yra A. K. šviesiai mėlynos spalvos džinsinių kelnių audeklo sudėtyje. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1289 (07) patvirtina, kad ant lipnios juostos, kuria nurinktos mikrodalelės nuo staltiesės, rastas tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštas, kuris yra vienodas su A. K. tamsiai mėlynos spalvos džinsinių kelnių „DAPPER“ audeklo atitinkamais pluoštais. Rasta pavienių mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokių pat pluoštų yra A. K. šviesiai mėlynos spalvos džinsinių kelnių audeklo sudėtyje. L. K. nagų nuokarpose rasta pavienių mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokių pat pluoštų yra A. K. šviesiai mėlynos spalvos džinsinių kelnių audeklo sudėtyje. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-76 (07) patvirtina, kad ant L. K. marškinių, marškinėlių trumpomis rankovėmis, kelnių rasti pavieniai juodos spalvos akriliniai pluoštai, ant marškinėlių rasti pavieniai violetiniai juodi vilnos pluoštai, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su V. V. megztinio trikotažo dominuojančiais pluoštais. Ant L. K. marškinių ir sportinių kelnių rasti pavieniai mėlynai juodos spalvos vilnos pluoštai, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su V. V. kumštinių pirštinių trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant L. K. marškinių ir kelnių rasti pavieniai pašaliniai raudonos spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su pašaliniais raudonos spalvos medvilnės pluoštais, kurių didelis skaičius rastas ant V. V. drabužių. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-678 (07) patvirtina, kad ant J. K. sportinių kelnių, palaidinės, pagalvės užvalkalo rasti pavieniai juodos spalvos akriliniai pluoštai, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su V. V. megztinio trikotažo dominuojančiais pluoštais . Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1025 (07) patvirtina, kad ant J. K. sportinių kelnių, pagalvės užvalkalo rasti pavieniai tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su A. K. tamsiai mėlynos spalvos džinsinių kelnių „DAPPER“ audeklo atitinkamais pluoštais. Ant J. K. sportinių kelnių, palaidinės, juodos spalvos puskojinės, čiurnos įtvaro, pagalvės užvalkalo rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokių pat pluoštų yra A. K. šviesiai mėlynos spalvos džinsinių kelnių audeklo sudėtyje. Kolegija daro išvadą, kad šios specialistų išvados patvirtina, kad kaltinamieji buvo įsibrovę į Janinos ir O. K. gyvenamąjį namą ir kontaktavo su nukentėjusiaisiais.

Teismas taip pat vadovaujasi ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas parodymais ir juos vertina visų įrodymų kontekste. Nors šio liudytojo parodymai yra išvestiniai iš kaltinamojo A. K., tačiau šie parodymai turi pakankamą pagrindą objektyvios tiesos. Šio liudytojo parodymų esmė patvirtina, kad liudytojas įvykio aplinkybes sužinojo tik iš A. K.. Šis liudytojas patvirtino, kad senukus nužudė A. K. su V. V.. Kriminalistikos laboratorijos specialistų išvadomis nustatyta, kad tiek nukentėjusioji J. K., tiek nukentėjusysis L. K. yra sužaloti skirtingais įrankiais. J. K. padaryti galvos sužalojimuose užsifiksavę požymiai rodo, kad žalojęs daiktas turėjo ribotą pailgą paviršių, šio paviršiaus kraštas turėjo bukos briaunos savybes, kurio ilgis apie 4 cm. Žalojusio daikto paviršius turėjo savybę metalizuoti geležimi. L. K. sužalojimuose užsifiksavę požymiai rodo, kad žalojęs daiktas turėjo bukos briaunos savybes ir ribotą paviršių, kurio konkreti forma sužalojimuose neužsifiksavusi, šio paviršiaus kraštas turėjo bukos briaunos savybes. Teismas, vertindamas išvadose užfiksuotus duomenis, daro išvadą, kad kiekvienas iš kaltinamųjų turėjo skirtingus įrankius, ir vienas iš kaltinamųjų nužudė vieną nukentėjusįjį, o kitas iš kaltinamųjų nužudė kitą nukentėjusįjį. Teismas, atsižvelgęs į liudytojo Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus, daro išvadą, kad L. K. nužudė V. V., o J. K. nužudė A. K..

Liudytoja P. R. teisme parodė, kad brolis A. K. pas ją sodo namelyje gyveno iki gruodžio 27d. Šiais parodymais liudytoja siekė patvirtinti kaltinamojo A. K. alibi, kad jis niekur nebuvo išėjęs ir įvykio dieną kaime nebuvo. Teismas šios liudytojos parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą padėti broliui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, šios liudytojos parodymai ir nepatvirtina besąlygiškai kaltinamojo A. K. alibi. Kaltinamasis A. K. turėjo absoliučiai galimybę dienos metu išeiti iš sodo namelio ir vėl sugrįžti į sodo namelį miegoti, kadangi nusikaltimas yra įvykdytas laikotarpyje tarp 18-20 valandų.

Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas A. K. ir V. V. pripažinti kaltais įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129str.2d. 5p.,9p.

Kaltinamajame akte V. V. ir A. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p., 9 p. Nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 5 punk­tą (dvie­jų ar dau­giau žmo­nių), kai kal­ti­nin­kas nu­žu­do bent du as­me­nis vie­nu me­tu, veik­da­mas tie­sio­gi­ne ar ne­tie­sio­gi­ne ty­čia at­ski­rų nu­ken­tė­ju­sių­jų at­žvil­giu, ar­ba skir­tin­gu lai­ku, veik­da­mas tie­sio­gi­ne ty­čia pa­gal ben­drą nu­si­kals­ta­mą su­ma­ny­mą nu­žu­dy­ti bent du as­me­nis. Kai ke­li as­me­nys vei­kia kar­tu, tu­rė­da­mi ty­čią nu­žu­dy­ti ir pa­tys tie­sio­giai da­ly­vau­ja at­imant gy­vy­bę nu­ken­tė­ju­sia­jam, tai jie vi­si yra nu­žu­dy­mo vyk­dy­to­jai (ben­dra­vyk­dy­to­jai). Kadangi kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiųjų turto užvaldymą- Nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 9 punk­tą (dėl sa­va­nau­diš­kų pa­ska­tų), kai nu­žu­do­ma sie­kiant tu­rė­ti iš to ko­kią nors tur­ti­nę nau­dą sau ar ki­tiems as­me­nims (gau­ti at­ly­gi­ni­mą už nu­žu­dy­mą, už­val­dy­ti tur­tą, įgy­ti tei­ses į tur­tą, iš­lai­ky­ti tu­ri­mas tur­ti­nes ver­ty­bes ar­ba fak­tiš­kai val­do­mas ir nau­do­ja­mas, tarp jų ir ne­tei­sė­tai, iš­veng­ti sko­los, tur­to grą­ži­ni­mo, ali­men­tų iš­ieš­ko­ji­mo ar mo­kė­ji­mo, ki­to as­mens iš­lai­ky­mo ir pan.). (LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO 2004 m. birželio 18 d. NUTARIMAS Nr. 46 ,,DĖL TEISMŲ PRAKTIKOS NUSIKALTIMŲ ŽMOGAUS GYVYBEI BYLOSE“).

V. V. ir A. K. , tikslu siekiant užvaldyti svetimą turtą, veikdami iš anksto susitarę bendrininkų grupėje, įsibrovus į negyvenamąjį namą, suduodant daugybinius smūgius J. ir L. K. į įvairias kūno vietas, dėl savanaudiškų paskatų juos nužudė. Nu­žu­dy­mas yra pa­da­ry­tas tie­sio­gi­ne ty­čia, abu kal­ti­namieji su­pra­to, kad jie sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę, nu­ma­tė, kad ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui ir no­rė­jo ją at­im­ti. Abu kaltinamieji buvo iš anksto susitarę nužudyti nukentėjusiuosius, (nukentėjusieji abu kaltinamuosius pažinojo) ir užvaldyti jų turtą. Abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: administracine tvarka nebaustas, ankščiau teistas 6 kartus už smurtinius bei savanaudiškus nusikaltimus. Šį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą. (5t., b.l. 47). Jonavos psichikos sveikatos centro priežiūroje neįrašytas. Nesilankė. (5 t., b.l. 80) Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos A. K. surašytoje charakteristikoje nurodyta, kad A. K. izoliatoriuje adaptavosi lengvai ir greitai, sugebėjo prisitaikyti prie naujos aplinkos, kameroje sutarė su kitais suimtaisiais, problemų neturėjo. Adaptuojantis neiškilo ir psichologinių problemų, į įstaigos psichologą kreiptasi nebuvo. Suimtasis per visą suėmimo laikotarpį drausmės pažeidimų nepadarė, laikėsi nustatytos tvarkos. Skatintas nebuvo. A. K. elgesys suėmimo laikotarpiu vertinamas teigiamai (5 t., b.l. 46). Atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. K. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, nėra nustatyta lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje. Taip pat atsižvelgia į tai, kad įvykdė labai sunkų nusikaltimą su sunkiomis pasekmėmis. Todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė didesnė už bausmės vidurkį.

Teismas, skirdamas bausmę V. V. atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: baustas administracine tvarka. (4 t., b.l. 110). Jonavos psichikos sveikatos centro priežiūroje nuo 1986 m. lapkričio 18 d. Diagnozė: Vidutinis protinis atsilikimas. (4 t., b.l.71). Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos V. V. surašytoje charakteristikoje nurodyta, kad V. V. izoliatoriuje adaptavosi vidutiniškai, suprato bendrą įstaigoje nustatytą tvarką. Psichologinių problemų adaptuojantis neturėjo. V. V. ramaus būdo, tačiau pasiduodantis kitų suimtųjų įtakai, neturintis savos nuomonės, išryškėja asocialaus mastymo tendencijos. V. V. per visą suėmimo laikotarpį stengėsi elgtis nepriekaištingai, nekelti konfliktų, todėl drausmės pažeidimų nepadarė. V. V. elgesys vertinamas patenkinamai. (4 t., b.l.105).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno II teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86 nurodyta, kad V. V. , nusikalstamos veikos padarymo metu 2006-12-20 nesirgo jokiu psichikos sutrikimu, yra protiniai atsilikęs iš vaikystės Dgn. Lengvas protinis atsilikimas. Šiuo metu jis neserga psichikos sutrikimu, yra protiniai atsilikęs iš vaikystės. Priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės netaikytinos. V. V. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuota- Lengvas protinis atsilikimas, dėl ko nepilnai valdė savo veiksmus ir suvokė nusikalstamos veikos pobūdį. V. V. gali gebėti duoti objektyvius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, atsižvelgiant į jo psichologinę būklę, gali gebėti duoti teisingus parodymus apie įvykį, objektyviai perteikti atliktos nusikalstamos veikos prasmę ir turinį. (4 t., b.l. 97-98)

Kauno II-osios tesimo psichiatrijos ekspertizės komisijos vyriausiosios teismo psichiatrijos ekspertės paaiškinime nurodyta, kad V. V. gali būti teisiamas. (4 t., b.l. 99)

Teisme teismo psichiatras teisme šią išvadą pilnai patvirtino- paaiškino, kad kaltinamasis V.V. gali papasakoti išorinę įvykių pusę (eigą, veiksmus- tiek savo, tiek kitų asmenų), tačiau negali pilnai įvertinti savo veiksmų pasekmes. Jis yra įtaigus, gerai pasiduoda įtaigai, negali nepaklusti kito asmens valiai, nurodymams- nors supranta, kad daro negerai, tačiau neįvertina pasekmių. Dėl to jis nusikalstamos veikos padarymo metu nepilnai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti- yra pavaldumas kitam asmeniui, kuris yra emociškai stipresnis- šiuo atveju, kaltinamajam A.K.. Teismo psichiatrė nurodė, kad ekspertizės metu kaltinamasis V.V. taip pat aiškino vykdęs A.K. nurodymus. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V.V. atžvilgiu taikytinos LR BK 18 str nuostatos- ribotas pakaltinamumas, kuris vertintinas kaip lengvinanti atsakomybę aplinkybė (LR BK 59 str. 11 p.- veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo). Sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė yra nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad įvykdė labai sunkų nusikaltimą su sunkiomis pasekmėmis. Į tai, kad teisiamas pirmą kartą. Todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė mažesnė už bausmės vidurkį.

Nukentėjusiosios M. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos (laidojimo išlaidos) pagrįstas ir tenkintinas pilnai, atėmus gautą laidojimo pašalpą. Todėl priteistina 5917 litų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji M. K. prašo priteisti 100000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji N. V. prašo priteisti 50000 litų neturtinei žalai atlyginti. Šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas dalinai. Tai atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į nukentėjusiojo ir kaltinamojo tarpusavio santykius. Taip pat atsižvelgiama į teisminę praktiką tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), bei Valstybėje esantį pragyvenimo lygį. Todėl neturtinės žalos priteisimo civilinis ieškinys tenkinamas dalinai.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-308str.str.

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129str. 2d. 5p., 9p. ir jį nubausti aštuoniolika metų laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008m. gegužės 08 dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaityti išbūtą kardomajame kalinime nuo 2006m. gruodžio 27d. iki 2008m. gegužės 08d. Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

V. V. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129str. 2d. 5p., 9p., ir jį nubausti dvylika metų laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008m. gegužės 08 dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaityti išbūtą kardomajame kalinime nuo 2006m. gruodžio 21d. iki 2008m. gegužės 08d. Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

Priteisti solidariai iš V. V. ir A. K. nukentėjusiajai M. K. penkis tūkstančius devynis šimtus septyniolika litų turtinei ir trisdešimt tūkstančių neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš V. V. ir A. K. nukentėjusiajai N. V. trisdešimt tūkstančių neturtinei žalai atlyginti.

Paketas Nr. 1 Vaizdajuostė su įvykio vietos apžiūros vaizdo įrašu grąžinti prokuratūrai.

Paketas Nr. 2 Trys stiklainiai su kvapo pėdsakais, du stiklainiai su foniniu kvapu sunaikinti.

Paketas Nr. 3 Keturi grunto pavyzdžiai sunaikintini.

Paketas Nr. 4 Nukentėjusio L. K. piniginė grąžintina nukentėjusiajai M. K.

Paketas Nr. 5 Nukentėjusių J. K. daktiloskopinė kortelė, L. K. daktiloskopinė kortelė. Įtariamųjų V. V. ir A. K. daktiloskopinės kortelės palikti saugoti su byla.

Paketas Nr. 6 Vokas su dokumentais paimtais įvykio vietos apžiūros metu sunaikintini.

Paketas Nr. 7 DNR pėdsakas, delno ir piršto pėdsakai nukopijuoti nuo dujinės viryklės viršaus ir kontrolinis pavyzdys nuo viryklės viršaus sunaikintini.

Paketas Nr. 8 Cigarečių nuorūkos sunaikintini sunaikintini.

Paketas Nr. 9 Cigarečių pakelis sunaikintini.

Paketas Nr. 10 Kraujo nuoskutos nuo grindų šalia J. K. lavono sunaikintini.

Paketas Nr. 11 Kraujo pavyzdys paimtas šalia J. K. lavono sunaikintini.

Paketas Nr. 12 Kraujo pavyzdys paimtas šalia L. K. lavono sunaikintini.

Paketas Nr. 13 DNR pėdsakas nuo stalčiaus ir kontrolinis pavyzdys nuo stalčiaus sunaikintini.

Paketas Nr. 14 Kraujo nuoskutos nuo dujinės viryklės sunaikintini.

Paketas Nr. 15 Rausvos spalvos dėmių nuopjovos nuo lauko durų staktos sunaikintini.

Paketas Nr. 16 Nukentėjusio L. K. plaukų ir nagų pavyzdžiai sunaikintini.

Paketas Nr. 17 Nukentėjusios J. K. plaukų ir nagų pavyzdžiai sunaikintini.

Paketas Nr. 18 Įtariamojo V. V. seilių lyginamasis pavyzdys sunaikintini.

Paketas Nr. 19 Įtariamojo A. K. seilių lyginamasis pavyzdys sunaikintini.

Paketas Nr. 20 Įtariamojo A. K. abiejų rankų nagų nuokarpos sunaikintini.

Paketas Nr. 21 Įtariamojo V. V. abiejų rankų nagų nuokarpos sunaikintini.

Paketas Nr. 22 Lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo L. K. drabužių, nagų nuokarpų, J. K. drabužių, nagų nuokarpų, pagalvės užvalkalo, V. V. drabužių, pirštinių, nagų nuokarpų, A. K. drabužių, kuprinės, nagų nuokarpų, šešių plastikinių maišelių, stalčiaus, staltiesės, plaukai, nurinkti nuo A. K. nagų nuokarpų sunaikintini.

Paketas Nr. 23 Įtariamojo A. K. pirštinės sunaikintini.

Paketas Nr. 24 Įtariamojo A. K. batai (patalpų apžiūros metu) sunaikintini.

Paketas Nr. 25 Įtariamojo A. K. batai sunaikintini.

Paketas Nr.26 Įtariamojo A. K. drabužiai (odinė striukė, megztinis, marškiniai, džinsinės kelnės, sportinės kelnės, kepurė) sunaikintini.

Paketas Nr. 27 Įtariamojo A. K. kuprinė sunaikintini.

Paketas Nr.28 Kratos metu paimti įtariamojo A. K. drabužiai (3 vnt. marškinėlių, 4 vnt. glaudžių, trumpikės, džinsinės kelnės, kuprinė, polietileno maišeliai) sunaikintini.

Paketas Nr. 29 Įtariamojo A. K. dvi striukės sunaikintini.

Paketas Nr. 30 Įtariamojo A. K. puspaltis sunaikintini.

Paketas Nr. 31 Įtariamojo A. K. ortopedinė lazda sunaikintini.

Paketas Nr. 32 Įtariamojo V. V. batai sunaikintini.

Paketas Nr. 33 Įtariamojo V. V. batai sunaikintini.

Paketas Nr. 34 Įtariamojo V. V. drabužiai(vatinukas, sportinės kelnės, megztinis, marškinėliai, marškiniai, kelnės, švarkas, pirštinės) sunaikintini.

Paketas Nr. 35 Nukentėjusio L. K. drabužiai (marškiniai, apatiniai marškiniai, marškinėliai (2 vnt.), kelnės, sportinės kelnės, apatinės kelnės, trumpikės) sunaikintini.

Paketas Nr. 36 Nukentėjusios J. K. drabužiai (palaidinė, naktiniai marškiniai, liemenėlė, sportinės kelnės, puskojinės (3 vnt.), čiurnos įtvaras, pagalvės užvalkalas) sunaikintini.

Akiniai, ausinukas, kojinė, nuotolinio valdymo pultas „Samsung", laikrodis, du kirviai, trys mediniai pagaliai, pinigai saugomi Jonavos rajono policijos komisariate ( lt., b.1.34-35, 36-37) grąžintini nukentėjusiajai M. K.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo gavimo dienos, Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.