Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-77-530/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-03-23
Bylos Nr.: 1-77-530/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-10195-2015-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Danutė Giačaitė (pirm.), Valdas Vitunskas, Algerdas Urbšys
Nukentėjusysis: E. D.
Kaltinamasis: A. S.
Advokatai: Rasa Kalkauskienė

Kategorijos

1.2.3.2.3Savo motinės, tėvo ar vaiko nužudymas (BK 129 str. 2 d. 3 p.)
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudž. byla Nr. 1-77-530/2016

Proceso Nr. 1-01-1-10195-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.2.3; 1.1.8.7.9;1.1.7.2.7; 2.3.6.4.5. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Giačaitės, teisėjų Algerdo Urbšio ir Valdo Vitunsko sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei Puidienei, Vilmai Marčiukaitytei, Audriui Suprinavičiui, dalyvaujant prokurorams Auksei Lipkevičienei ir Dariui Jakučiui, nukentėjusiajai E. D. ir jos atstovei advokatei Rasai Kalkauskienei, kaltinamajai A. S. ir jos gynėjui Vytautui Gineikai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, našlė, nedirbanti, registruota darbo biržoje, turinti specialų vidurinį išsilavinimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2d. 3p.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2015 m. vasario 17 d., laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 21.45 val., savo gyvenamosios vietos - buto, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu tyčia peiliu vieną kartą dūrė savo sugyventiniui R. D. į kairės kojos blauzdą, tuo padarė R. D. durtinę-pjautinę žaizdą kairės blauzdos priekinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje su pilnu priekinės blauzdos arterijos ir venos nupjovimu, dėl ko, išsivysčius ūmiam nukraujavimui iš šios žaizdos, R. D. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu nužudė savo šeimos narį - sugyventinį R. D..

Kaltinamoji A. S. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2015 metų vasario 17 dieną tarp jos ir sugyventinio R. D. išgertuvių metu įvyko konfliktas. Su R. D. gyveno kartu 20 metų, bendrų vaikų neturėjo. Pykdavosi pastoviai, ypač kai būdavo išgėrę. Gėrė alų nuo Valentino dienos iki įvykio, kiekvieną dieną. Įvykio dieną barėsi ir R. D. grįždamas iš tualeto, pagriebė lazdą ir ja puolė ją, taikė į galvą, ji gynėsi. R. D. mostelėjo lazda antrą kartą, supratusi, kad neatsigins jo, nuo stalo paėmė peilį ir juo iš baimės dūrė. Nepagalvojo, kad taip bus, viskas įvyko akimirksniu, po to dar kartą bandė durti, bet nepataikė, tik brūkštelėjo. Kraujo nesimatė. R. D. atsisėdo šalia ir pasakė „ tu man įdūrei“. Ji prašė parodyti, tačiau pastarasis jai atsakė, nieko čia nėra. Toliau sėdėjo ir pastebėjo jog R. D. nori miego, stumtelėjo jį, jis kaip sėdėjo taip ir nuvirto, pradėjo knarkti, užmigo, galvojo, kad miega. Atsigulė ir ji, užmigo, prabudusi matė, kad R. D. guli ant žemės, matė kraują, išsigando, prisiglaudė prie jo, buvo šaltas. Nubėgo pas kaimynę ir pasakė, kad atrodo negyvas R. D.. Atėjo su kaimyne kartu ir ši pasakė, kad negyvas, iškvietė medikus. Nenorėjo jo nužudyti, tokios minties neturėjo, dėl to su kaltinimu nesutinka jog tyčia nužudė. Gindamasi dūrė -galvojo durs ir jis atsikabins nuo jos. Nuo smūgio lazda jai buvo padaryti sužalojimai rankoje nes dengėsi ranka galvą ir patyrė pirštų lūžius. Jam sudavus lazda, ji pagriebė virtuvinį peilį, kilstelėjo nuo fotelio pasilenkdama link apačios ir dūrė R. D. į koją. Po dūrio, jis neprašė skuduru apsirišti žaizdą, ji pastūmė jį, jis užmigo, nes pasidarė mieguistas. R. D. ją dažnai mušdavo, buvo sužalojęs peiliu, penkis kartus dėl jo veiksmų gydėsi ligoninėse, o kitus kartus- pati „išsilaižydavo“. Muštynės pastoviai būdavo, ji negali pasakyti kada mušant ta ranka lūžo. Ypatingai jos ir nejautė, nes ne kairiarankė, o dešiniarankė. Su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

A. S. kaltė įrodyta šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. D. parodė, kad kaltinamąją pažįsta tik iš tėčio R. D. pasakojimo, kad su A.gyvena. Tėvai buvo išsiskyrę, bet tėtis yra tėtis, turėjo viltį, kad kada nors susitvarkys. Susitikdavo su tėvu mieste, pasikabėdavo. Eilinį kartą jai grįžus iš Vokietijos, apie 8 val. ryto paskambino tyrėja ir pasakė, kad atsitiko nelaimė, rado nužudytą tėtį R. D.. Kvietė atvykti. Kalbėjo su tėčio seserimi, ji sakė, kad tėčio sugyventinė skambino ir pasakė, kad iš kažkur sugrįžusi rado tėtį negyvą. Paskutinį kartą tėtį matė 2013 metų pabaigoje. Bendraudavo telefonu, be to jis per mamą teiraudavosi, kaip jo anūkė ir ji gyvena. Nuolatinė jos gyvenamoji vieta Vokietijoje, grįžta į Lietuvą, dėl mokslų. Laidotuvių metu buvo tėčio geriausias draugas su žmona ( pavardės nežino) kuris pasakojo, kad tėtis su sugyventine pastoviai konfliktavo, būdavo pastovūs riksmai. Ieškinį palaiko. Prašo priteisti turtinę ir 1000 eurų neturtinės žalos.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad A. S. ir R. D. gyveno kaimynystėje apie ketverius metus. Kaimynai dažnai gerdavo, triukšmaudavo, susimušdavo, o po to vaikščiodavo su mėlynėmis. Įvykio vakarą maždaug iki 18 valandos triukšmavo, o paskui buvo tylu. Triukšmo metu girdėjo, kaip A. šaukė sakydama tokius žodžius „aš vis tiek tave užmušiu", „čia mano namai“. Apie 11 valandą vakaro girdėjo kaip už sienos kvietė policiją ar greitąją. Triukšmo metu būdami neblaivūs žodžius „primušiu, užmušiu“ vartodavo dažnai, labiau girdėdavosi A balsas, nes R buvo ramesnis, taip nerėkaudavo. A. prigėrusi rėkdavo ant R. visokiais žodžiais. Įvykio dieną jis buvo namuose su drauge T. Ž..

Liudytoja R. S. parodė, kad kaltinamąją pažįsta labai gerai, santykiai draugiški, gyvena tame pačiame namo aukšte. Ruošiantis miegoti, A. pabeldė, buvo labai išsigandusi, persimainiusiu veidu, sakė „R., gelbėk, R. nesikelia“, prašė padėti. Kadangi bijojo eiti, siūlė kviesti medikus. Vėliau įsidrąsinusi nuėjo į butą ir pamatė labai daug kraujo, iš tolo matė tik kojas kraujo baloje, o už sofos ir mažo stalelio buvo R. galva. Išsigandusi klausė A. ar iškvietė greitąją, gal jis dar gyvas, tačiau A. sakė, kad jis šaltas. Ji išėjo namo išgerti vaistų, ir tuo metu atvyko pagalba. Ji sugrįžo atgal ir išgirdo gydytoją sakant „konstatuoju mirtį“. Ji kaip kaimynė su jais išgertuvėse nedalyvaudavo, bet labai dažnai matydavo A. sumuštą. Tą vakarą A. ranką laikė, berods jai ją skaudėjo, buvo visa susitaršiusi, todėl nelabai suprato, ar A. sužalota.

Liudytoja A. K. parodė, kad dirba greitojoje medicinos pagalboje, įvykio datos nepamena, vyko į iškvietimą. Pasitiko kaltinamoji, sakė daiktų nesineškit, nes yra miręs žmogus, kalbėjo, kad buvo kažkur išėjusi, o grįžusi jį taip rado. Įėjusi į butą, pamatė mirusį vyrą, gulintį kraujo klane. Kraujo buvo daug. Žmogus buvo jau sustingęs. Kaltinamoji buvo neblaivi, svirduliavo, vis kartojo, kad reikės pranešti namiškiams, skambinti į užsienį. Sužalojimų pas ją nepastebėjo, ji niekuo nesiskundė. Konstatavusi mirtį, per radijo ryšį informavo dispečerę ir liepė iškviesti policijos pareigūnus. Kaltinamoji visą laiką iki atvyko policija tyliai kartojo, kaip čia bus, ar tik policininkai negalvos jog ji vyrą nužudė.

Liudytojas G. K. parodė, kad kaltinamoji A. S. yra jo sesuo, o R. D. sesers sugyventinis. Įvykio aplinkybių nežino. Grįžo iš užsienio ir per televiziją pamatęs reportažą, suprato, jog tai gali būti susiję su jo seserimi. Apie įvykį žino tik iš kitų žmonių pasakojimų. A. pasakojo, kad įvyko konfliktas, nenorėjo būti mušama ir gynėsi. Gintis jai buvo nuo ko, nes pastoviai buvo mušama, luošinama. Sakė, kad sudavė R. D. peiliu, kad jis prieš tai jai grasino su lazda, sulaužė ir sumušė pirštus.

Liudytojas E. R. parodė, kad jis dirba patrulių rinktinėje. Įvykio vakarą gavo pranešimą, kad bute konfliktas ir greitosios reikia. Atvykęs rado medikus, kurie nurodė, kad žmogus sustingęs, papjautas. Buvo ir kaltinamoji, kuri sakė, kad nežino kas, nes rado jį taip grįžusi iš darbo. Pranešė budėtojui, o kaltinamąją pristatė į Žaliakalnio policijos komisariatą. Butas buvo panašus į girtuoklių landynę, buvo labai apleista. Moteris neatrodė kaip grįžusi iš darbo, kalbėjo ji nenuosekliai, akivaizdžiai matėsi, kad ji girta ar pagiringa, jautėsi kvapas, orientavosi, negriuvinėjo, bet matėsi, kad žmogus paveiktas alkoholio. Kaltinamoji neatrodė sužalota, nesiskundė tuo. Ji kažką minėjo, kad jie gėrė kartu, paskui ji išėjo, grįžusi, rado duris atrakintas. Susidarė įspūdis, kad įvykius ji pateikinėjo skirtingomis aplinkybėmis ir jam tai kėlė abejonių.

Liudytojas R. Š. parodė, jog jis dirbo nusikalstamų veikų registracijos skyriuje tyrėju, gavo pranešimą apie rastą lavoną, nuvyko į nurodytą gatvę. Kartu vyko ekspertai. Patruliai, jau buvo buto viduje. Į vidų nėjo, pro duris matėsi po stalu gulintis žmogaus lavonas, kraujo klanas, todėl prašė kviesti smurtinių nusikaltimų valdybos specialistą. Laukė specialisto, važiavo paimti medicinos ekspertės, davė nurodymą saugoti įvykio vietą. Ekspertė su specialistu pavertė lavoną, matė, kad kojoje buvo žaizda. Aprašė įvykio vietą, specialistų veiksmus, apsiklausė ten gyvenančius žmones. Kaimynai pasakojo apie triukšmus, sakė, kad tai vyko pastoviai, gyventojai asocialūs. Gali būti, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) butas, vyras sakė, kad girdėjo riksmus ir žodžius „ užmušiu“.

Liudytoja R. S. parodė, kad kaltinamąją žino iš matymo, gyvena apačioje jos buto. Įvykio negirdėjo ir nematė. Patvirtino, kad A. S. neretai vaikščiodavo sumušta. Iš to buto dažnai sklisdavo triukšmas, keikdavosi jie abu, girdėdavo. Vyrą sumuštą matė tik kartą, sakė kad nukrito nuo laiptų, sunkiai lipo laiptais. 2015 vasario 21-22 klausė kaltinamosios, kaip jai sekėsi, ji sakė, kad nekalta.

Liudytoja T. Ž. parodė, kad A. S. yra jos kaimynė. Įvykio dieną grįžo po darbo apie 16 val. ir kadangi geras girdimumas už sienos esančiame bute, girdėjo kasdieninį barnį. Apie 18 valandą girdėjo, kaip R. sušuko „aa“ ir viskas nutilo, galvojo, gal atsigulė. Prieš nutylant, buvo jo riktelėjimas „aa“, o po to R. riktelėjo „paduok skudurą“, o ji atsakė jam „eik...(keiksmažodžiu)“ ir toliau buvo ramu. Vakare apie 23 val. išgirdo triukšmą, žodžius, kad nesikelia, negyvas; girdėjo greitąją atvažiavusią, policiją; kažkas kalbėjo, kad kraujo bala ir tas sąmyšis buvo iki ryto. Ryte sužinojo, kad R. negyvas. Kaltinamoji garsiakalbė, garsiau rėkdavo, jos balsas labiau girdėdavosi, o R. ramiau kalbėdavo. Prieš nutylant, R. D. burbuliavo, o A. S. rėkavo: „mušiu“, „užmušiu“. Po barnių pastoviai tai vienas, tai kitas būdavo nukentėję. Su jais pačiais kalbėjo: A. sakė, kad jis ją primuša, o R. yra sakęs, kad A. jį nuskriaudė. Po įvykio kaltinamoji sakė, kad ji gynėsi ir dėl to dūrė. Rodė, kad jis sulaužė jai ranką.

Liudytoja R. G. parodė, kad kaltinamoji A. S. jai yra visiškai pašalinis žmogus. Vidurnaktį jos brolis G. J. jau miegojo kai suskambo jo telefonas. Ji atsiliepė ir A, paprašė pakviesti G,. Ji pasakė, kad brolis miega, o A, užsiminė, kad ji labai bijo, nes R, guli. Ji A,pasiūlė eiti pas kaimynus ir iškviesti greitąją. Iš brolio pasakojimo jai žinoma, kad kaltinamoji su žuvusiuoju dažnai bardavosi.

Ekspertas Ą. S. teisme palaikė duotas išvadas dėl nukentėjusiojo mirties. Žaizda, kuri sukėlė mirtį, yra padaryta vienu smūgiu. Specialistas apžiūrėjęs įvykio vietoje matė dar žaizdelę žemiau, čiurnoje, kurią vėliau tyrė laboratorijoje. Paaiškėjo, kad tai yra jau gyjanti žaizda. Galvoje taip pat buvo pjautinė, gyjanti žaizda. Tuo metu mirtį sukėlęs sužalojimas yra vienas iš artimiausių keliolikos valandų bėgyje, kitų sužalojimų jis nekonstatavo. Kraujavimas turėjo būti intensyvus, netgi labai. Dar ir dėl to, kad velionis sirgo kepenų ciroze, buvo girtas, šie faktoriai mažina kraujo krešėjimą. Tuo labiau, kad buvo sužalota galūnė, o ne pilvo ar krūtinės ertmė, kur kraujas galėtų subėgti į vidų. Kraujas turėjo čiurkšti, ištekėti laukan. Kraujas turėjo pasimatyti neužilgo, jeigu žmogus mėgino vaikščioti, kraujas turėjo pasirodyti ant grindų, matytis. Praktika rodo, kad smūgis peiliu yra neskausmingas. Jeigu žmogus nemato, jis nesupranta, gauna peiliu į nugarą, praduria plautį, sako pajutau kažkokį smūgį į nugarą, bet nieko, tik po to jaučia, kad šilta darosi. Mirčiai alkoholis gal ir neturėjo įtakos tiesiogiai, bet turėjo galbūt tai, kad žmogus nesuvokė kas su juo darosi, kas su juo padaryta. Esant sunkiam girtumui apie 3 promiles, kraujavimas didėja, didelis kraujo kiekis tik galėjo pasunkinti visą būklę, pagreitinti mirtį. Žaizdos gylis buvo nedidelis, apie 6 centimetrai. Sunkiausia pradurti drabužius ir odą.

Ekspertė S. B. paaiškino, kad tyrė kaltinamąją A. S. ir savo duotas išvadas tvirtina. Jeigu nebūtų poodinės kraujosruvos ties lūžio vieta, tai negalėtų tiksliai pasakyti dėl lūžio padarymo laiko, bet kadangi yra ir lūžis, ir poodinė kraujosruva minkštuose audiniuose, tai galima nustatyti, pagal poodinės kraujosruvos spalvą kada padarytas pats lūžis. Poodinės kraujosruvos jau buvo keičiančios spalvą, su žalsvais pakraščiai, tai yra nešviežios, daugiau kaip dvi paros. Šviežias sužalojimas būtų rausvas, rausvai violetinis. Vėliau tik pradedant gyti kraujosruva keičia spalvą, žalsvi, paskui gelsvi, paskui visai geltoni elementai atsiranda. Tai būna individualu, bet teoriškai virš dviejų parų praeina, kai ima kisti spalva. Sužalojimai rankoje galėjo atsirasti ir suduodant medine lazda. Medinė lazda taip pat priklauso kietų – bukų daiktų kategorijai. Grynai nuo lazdos sužalojimo pati forma neužsifiksavusi. Pirmas požymis yra didelis skausmas, rankos sutinimas. Kadangi lankstosi pirštai, riešas, o ne delnakaulis todėl pačios funkcijos neturėtų trikdyti. Skausmas yra, bet jeigu asmuo išgėręs, tai pats alkoholis nuskausminančiai veikia. Iškart po sužalojimo tinimas bus mažesnis, net ir poodinės kraujosruvos iškarto gali nebūti. Pradeda ryškėti tik po keleto valandų, po sužalojimo, o tik vėliau ryškėja tinimas, poodinė kraujosruva. Lūžis buvo kairės rankos, jeigu moteris dešiniarankė tai jai per daug įtakos neturėjo, jos veiksmams. Pati A. S. tyrimo metu nurodė, kad sužalojimai yra ne tos dienos. Ji pati tiksliai negalėjo pasakyti, prašė jos pažiūrėti į kalendorių. Visada liepia žmonėms pažiūrėti į kalendorių, jeigu jie nežino. Pamačiusi poodines kraujosruvas, kurios neatitinka laiko, pasakė jai, kad čia ne tos dienos ir tada A. S. patikslino.

Rašytinė medžiaga:

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), vieno kambario bendrabučio tipo kambarys. Šiukšlių kibire rasti 4 vnt. plastikinių tuščių butelių nuo alaus „Šnekorius“ ir „Stiprus“ po 1 litro talpos. Prie radiatoriaus ant grindų rastas gulintis ant nugaros vyriškos lyties lavonas. Aplink gausu kraujo ( t.1.b.l. 7-28).

Iš policijos įvykių suvestinės matyti, jog 2015-02-17, 23.53 val. į policiją paskambino sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas ir pranešė, kad medikams reikalinga pagalba nes rastas lavonas su smurto žymėmis( t.1.b.l. 30-36).

Apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas ir iššifruotas įvykio vakarą vykęs pokalbis tarp kaltinamosios A. S. ir bendrosios pagalbos centro darbuotojos ( t.1.b.l. 172-173).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pažymoje nurodoma, kad 2015 vasario 18d. atlikus R. D. g. (duomenys neskelbtini) m. teismo medicininį tyrimą, nustatyta, kad mirtis įvyko nuo durtinės – pjautinės kairės blauzdos žaizdos su priekinės blauzdos arterijos ir venos nupjovimu, ištikus ūmiam nukraujavimui ( t.1.b.l. 41).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 187/15(02) nurodyta, kad R. D. mirties priežastis yra ūmus nukraujavimas iš durtinės-pjautinės žaizdos kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, pažeidus priekinę blauzdos arteriją ir veną. Mirtis ištiko apie 4-7 valandos iki palaikų apžiūros įvykio vietoje 2015-02-18, 01:45 val. Betarpiškai prieš mirtį ir sukėlęs mirtį yra vienas sužalojimas - durtinė-pjautinė kairės blauzdos priekinio paviršiaus viršutinio trečdalio žaizda su pilnu priekinės blauzdos arterijos ir venos nupjovimu. Šis sužalojimas dėl magistralinių kraujagyslių sužalojimo atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir baigėsi mirtimi. Nuo sužalojimo iki mirties galėjo praeiti keliolikos ar net keliasdešimties minučių laikotarpis. Taip pat konstatuoti ir kiti senesni, tačiau neturėję įtakos mirčiai nuo nukraujavimo sužalojimai - tai pjautinės žaizdos kaktoje ir kairės čiurnos vidinio kulkšnio srityje. Šie sužalojimai padaryti aštriabriauniu daiktu ar įrankiu, nemažiau kaip keletą parų iki mirties. Taip pat konstatuoti poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešinėje kaktos pusėje, dešinės akies vokuose, nosyje, kairiame lūpų kampe, pasmakrėje, kairio peties ir žasto srityje, odos įbrėžimas kairės plaštakos I piršto naginėje falangoje. Šie sužalojimai padaryti, greičiausiai, dar ankščiau, nei pjautinės žaizdos galvoje ir čiurnoje, apie savaitę laiko iki mirties. Šie sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir neturėjo kiek nors žymesnės įtakos mirčiai nuo nukraujavimo. Prieš mirtį R. D. labai gausiai vartojo alkoholį - mirusiojo kraujyje rasta 3,64 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 4,81 promilės etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje vertinama sunkiu apsinuodijimu alkoholiu. Po mirtį sukėlusios durtinės-pjautinės žaizdos kairėje blauzdoje, jis kurį laiką keletą – keliolika minučių galėjo atlikti savarankiškus veiksmus - judėti, gintis, šaukti, kol progresuojant nukraujavimui silpo, tapo mieguistas ir galiausiai mirė. Sužalojimų metu užpuolikas greičiausiai buvo priekyje nukentėjusiojo ir, galimai, pritūpęs ar pan. Tai patvirtina žaizdos aukštis (40 cm virš pado). Šis sužalojimas padarytas vienu smūgiu ir vienu įrankiu. Kairės blauzdos žaizda yra durtinė-pjautinė, padaryta duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, turinčiu plokščią geležtę, neaštrų smaigalį, neaštrius ašmenis pradinėje dalyje, pavienius defektus ašmenų tiesiojoje dalyje, galimai ploną pentį neišreikštomis briaunomis. Mirtį sukėlęs sužalojimas yra vienas. Pažeidimas kelnių audinyje atitinka sužalojimą kūne (t. I, b. 1.43-49 t. 2, b.l. 34-35).

Daktiloskopinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. 20-ISI-389 nurodyta, kad ant tirti pateiktos medinės lazdos rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, nėra (t. 2, b.l. 12-14).

Biologinio DNR tyrimo specialisto išvadoje Nr. S 62/15(01) nurodyta, kad ant peilio (2,3 obj.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą ant peilio geležtės (2 obj.) gautas DNR profilis sutampa su A. S. DNR profiliu, o atlikus DNR tyrimą ant peilio rankenos (3 obj.) gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių dominuojantis sutampa su A. S. DNR profiliu, o kitas dalinai sutampa su R. D. DNR profiliu (t. 2., b.l. 19-24).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G506/15(02) nurodyta, kad A. S. padaryta poodinės kraujosruvos smakro kairėje, dešiniame dilbyje, abiejose plaštakose, kairės plaštakos V delnakaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu(-ais), prieš 2-5 paras iki apžiūros. Sužalojimai negalėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2015-02-17, į tai nurodo poodinių kraujosruvų spalva. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti kumščiu, koja, ar kilu panašaus pobūdžio kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 4 trauminiais poveikiais. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Detalizuoti žalojančio daikto/įrankio individualių savybių pagal esamus sužalojimus negalima. Esant sužalojimams abiejose rankose, dešiniame dilbyje neatmestina, kad sužalojimai padaryti ginantis ir/ar grumiantis (t. 2, b.l. 27).

Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu nustatyta, jog kaltinamoji A. S. kalbėdama telefonu su broliu aptaria gynybinę poziciją ( t.1.b.l. 165).

Apžiūros protokolais, kuriais buvo apžiūrėti iš A. S. paimti daiktai, bei iš įvykio vietos paimti R. D. rūbai, šlepetės, užuolaidos, raktų ryšuliai, mobilaus ryšio telefonas, tuščia butelių nuo alaus tara, pagalvė ( t.1. b.l. 174-193, t.2.b.l. 2-5).

Apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas darytas vartotojų kooperatyvo parduotuvėje nr.14, 2015-02-17, kuriame užfiksuota jog minėtą dieną asmuo panašus į R. D. užėjo į prekybos salę 8.23val. ir 11.42 val. ( t.1.b.l. 195-196).

Specialistės M. K. apklausos apie lavono apžiūrą įvykio vietoje, protokolu ( t.2.b.l. 29-32).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas iš kurio matyti, jog 2015-02-18, 1.57val. A. S. nustatytas girtumas 1,83 promilės ( t.2.b.l. 83).

Įtariamosios A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad pastaroji parodė, kaip peiliu sužalojo R. D. ( t.2.b.l. 107-116). Daiktų parodymo atpažinti protokolu A. S. nurodė tarp kitų pateiktų peilių – peilį, kuriuo sužalojo R. D. ( t.2.b.l. 114-115).

Aptartų ir įvertintų įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad A. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji A. S. ir R. D. gyveno kartu apie 20 metų nesusituokę, A. S. priklausiusiame bute, jie vedė bendrą ūkį, rūpinosi vienas kitu (A. S. paaiškinimai, nukentėjusios E. D. parodymai ir kt.). Toks jų gyvenimas kartu iš esmės atitinka šeimos teisinius santykius, todėl kvalifikuojantis požymis- šeimos nario ( sugyventinio) nužudymas, inkriminuotas pagrįstai.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. S. 2015 m. vasario 17 d., laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 21.45 val., savo gyvenamosios vietos - buto, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio peiliu į koją sužalojo sugyventinį R. D. ir, kad po patirto sužalojimo, R. D. dėl ūmaus nukraujavimo mirė. Be A. S. kaltės pripažinimo dėl esminės aplinkybės, tai yra smūgio sudavimo peiliu į koją, jos kaltę patvirtina rašytiniai įrodymai: specialistų išvados, jų paaiškinimai teisme, liudytojų R. S., A. K., E. R., R. Š. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai ir kt. rašytinė medžiaga (t. I, b.l. 7-28, 43-49, 171, t. 2, b.l. 34-35, 195-197 ). Objektyviai kaltinamoji atliko aktyvius veiksmus, peiliu smogė nukentėjusiajam į kairės kojos blauzdą padarydama durtinę- pjautinę žaizdą su pilnu priekinės blauzdos arterijos ir venos nupjovimu. Šis sužalojimas dėl magistralinių kraujagyslių sužalojimo atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir šiuo konkrečiu atveju baigėsi R. D. mirtimi. Sukeltos negrįžtamos pasekmės. Pagal teismų suformuotą praktiką net jeigu nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam tai laikui. Pasak eksperto Ą. S. nuo sužalojimo iki mirties galėjo praeiti keliolikos ar net keliasdešimties minučių laikotarpis. Todėl tokios aplinkybės, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, kad turėjo kepenų ligą ir tai galėjo įtakoti greitesnį nukraujavimą, nedaro jokios įtakos A. S. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui. Tarp A. S. veiksmų ir sukeltų padarinių- R. D. mirties, yra juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

Dėl subjektyviųjų požymių. A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nors buvo neblaivi, tačiau ji buvo veiksni, ji nurodė įvykio aplinkybes, naudotą įrankį ir suduotą smūgį nukentėjusiajam į koją. Tai rodo, jog ji suvokė atliekamų veiksmų reikšmę, smūgio sudavimas peiliu R. D. į koją, buvo tyčinis jos veiksmas. Suduoto smūgio peiliu pobūdis, vieta rodo, kad kaltinamoji A. S. smurtavo tyčia, nors ir nesiekė pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti, veikė netiesiogine tyčia. Šias išvadas patvirtina kaimynės T. Ž. teisme nurodytos aplinkybės, kad apie 18 val. girdėjo kaip kaimyniniame bute, kaimynas R. D. sušuko „aa“, vėliau riktelėjo „paduok skudurą“, o A. S. atsakė R. D. „eik...(keiksmažodžiu)“ ir pas kaimynus triukšmas nutilo( t.3,b.l. 12). Ekspertas Ą. S. teisme nurodė, kad po padaryto sužalojimo, kraujas turėjo pasirodyti nedelsiant ir kraujuoti labai intensyviai. Taigi T. Ž. parodymai ir eksperto Ą. S. teiginiai patvirtina, kad A. S. pasekmių atžvilgiu buvo abejinga.

Kaltinamoji A. S. teigia, kad tokį veiksmą padarė tik dėl to, jog sugyventinis turima medine lazda ją mušė per galvą, ji dengėsi rankomis galvą, sulaužė pirštus. Todėl siekdama apsiginti ji paėmė peilį ir juo dūrė į koją.

BK 28 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Nors įstatymas neriboja gynybos priemonių, tačiau būtinoji gintis nėra teisėta, jei kėsinimuisi atremti kaltininkas atlieka veiksmus, kurie akivaizdžiai tiek objektyviu požiūriu (išoriškai), tiek subjektyviu požiūriu (kai pačiam kaltininkui yra aišku) neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350-222/2015). Pažymėtina, kad būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-676/2011).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad vien asmens baimė, kad jį gali pulti, nesant realios puolimo grėsmės nereiškia, jog atsiranda būtinosios ginties situacija, suteikianti asmeniui teisę į gynybą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-467/2013, 2K-364/2014).

A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad R. D. būdamas neblaivus dažnai prieš ją vartodavo smurtą. Ir įvykio dieną, būnant abiem neblaiviems, pastarasis turima invalido lazda trenkė jai per galvą, ji dengėsi rankomis, lūžo pirštai, todėl ji siekdama apsiginti pagriebė peilį ir juo dūrė.

Atlikus teismo medicininį tyrimą A. S., ją apžiūrint 2015-02-18, tai yra praėjus keliolikai valandų po įvykio, ekspertė sužalojimų, padarytų įvykio dieną ( 2015-02-17) nenustatė ( t.2, b.l.27). A. S. padaryta poodinės kraujosruvos smakro kairėje, dešiniame dilbyje, abiejose plaštakose, kairės plaštakos V delnakaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu(-ais), prieš 2-5 paras iki apžiūros. Iš specialisto išvados aprašomosios dalies matyti, kad A. S. ekspertei paaiškino, kad 2015-02-14 ar 15 dienomis ją sužalojo R. D. konflikto metu. Apklausta teisme S. B. patvirtino, kad poodinės kraujosruvos jau buvo keičiančios spalvą, su žalsvais pakraščiais, tai yra nešviežios, padarytos daugiau kaip prieš dvi paras iki apžiūros. Tai pasakius tiriamajai, ji patvirtino, kad buvo sužalota prie dvi ar tris paras. Apklausti kaimynai T. Ž. ir A. K., patvirtino, kad įvykio vakarą labiau girdėjo konfliktuojančios A. S. balsą, o R. D. buvo tylesnis. Apžiūrint įvykio vietą kambaryje kuriame ir buvo rastas R. D. lavonas nebuvo rasta medinė lazda. Pateiktose prie bylos fotonuotraukose, kuriose užfiksuota įvykio vieta, taip pat nėra duomenų, kad įvykio vietoje būtų buvusi kaltinamosios nurodyta lazda( t.1.b.l. 7-28), tuo tarpu įvykio vietoje smulkiai aprašyti visi buvę daiktai, baldai, patalynė. Iš sankcionuotų pokalbių protokolo ( t.1.b.l. 165) matyti, kad A. S. aptarinėdama su broliu gynybą dėl įvykio pakartoja, kad jai padaryti sužalojimai seniau ir, kad tai nustatė medikai. Teigia broliui jog įvykio neprisimena, tačiau samprotauja, kad be reikalo ji negalėjusi durti peiliu. Taigi šių įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog pavojingo kėsinimosi nebuvo, todėl A. S. nebuvo ir nuo ko gintis. Būtinoji gintis galima, kai atremiamas pavojingas kėsinimasis, o šiuo atveju akivaizdu, jog kaltinamosios A. S. nurodyti sužalojimai buvo jai padaryti prieš kelias dienas, o ne įvykio vakarą. Tai, kad abu sugyventiniai būdami neblaivūs vartojo vienas kito atžvilgiu smurtą ir po to, vėl gyvendavo kartu rodo, kad jie abu toleravo tokį gyvenimo būdą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu šis girtuokliavimas kelias dienas iš eilės, barniai, keiksmažodžių vartojimas vienas kito atžvilgiu ir lėmė įvykį, kurio metu R. D. buvo sunkiai sužalotas nuo ko jis ir mirė. A. S. teiginiai, kad ją puolė R. D. lazda ir dėl to ji gynėsi, yra tik niekuo neparemta jos gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti savo padėtį. A. S. yra kalta dėl kilusių pasekmių- sugyventinio nužudymo ir dėl to ji turi atsakyti. Teisėjų kolegija A. S. įvykio metu išsakytus žodžius R. D. „ mušiu“ „užmušiu“ ( T. Ž. ir A. K. parodymai), vertina ne kaip A. S. tiesioginės tyčios buvimą, veiksmuose, bet kaip neblaivaus asmens nerealius grasinimus, kuriuos pasak liudytojų dažnai vartodavo A. S., būdama neblaivi. Jos veiksmų pobūdis-duris į blauzdą, neleidžia spręsti, jog ji tiesiogiai siekė R. D. mirties.

Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė papildyti kaltinimą aplinkybe, kad A. S. du kartus peiliu dūrė R. D., pirmąjį pataikė, o antrą kartą nepataikė. Šias faktines aplinkybes siūlė tikslinti atsižvelgiant į A. S. duotus paaiškinimus teisme. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, objektyviai nėra jokių įrodymų, kad A. S. būtų peiliu smogusi ir antrąjį kartą. Iš jos teiginių teisme ir ikiteisminio tyrimo metu akivaizdu, jog ji įvykio detalių smulkiai neprisimena ir nurodo, kad jai tik taip atrodo, jog bandė durti antrą kartą, bet nepataikė. Kadangi paaiškinimai yra nekonkretūs, todėl nėra jokio pagrindo inkriminuoti abejotinus veiksmus, kaip nusikalstamus, juo labiau neįrodytus objektyviais duomenimis. Pagal teismų suformuotą praktiką, kiekviena abejonė privalo būti vertinama kaltinamojo naudai.

Bausmės klausimai.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai A. S. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamosios asmenybę bei kitas aplinkybes ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamosios padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamosios veiksmai buvo tyčiniai, pasekmių atžvilgiu ji veikė netiesiogine tyčia, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas, sukelti labai sunkūs padariniai. Turtinė žala( laidojimo išlaidos) nukentėjusiajai neatlyginta.

Kaltinamosios A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui( t.2.b.l. 83). Įvertintina ta aplinkybė, kad kaltinamoji praeityje neteista, administracine tvarka praeityje buvo bausta, bet baustumas išnykęs (t.2 b.l. 51). Jos turimas išsilavinimas specialus vidurinis, našlė, nedirbanti, registruota darbo biržoje ( b.l. 48, t.2.). Į psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą įrašyta nebuvo( t.2.b.l. 69,71). Byloje yra duomenys, kad A. S. nevengdavo girtuokliauti, neprižiūrėjo savo buities, namų, tarp jos ir sugyventinio R. D. fiksuotas atvejis dėl smurtinio konflikto, kurio metu R. D. peiliu sužalojo A. S. ( t.2.b.l. 65, 66). Sužalojimai konstatuoti specialisto išvadoje ( t.2,b.l. 27) patvirtina, kad tarp A. S. ir R. D. buvo konfliktas likus dar kelioms dienoms iki įvykio.

Kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tik šios rūšies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų teismą skirti jai švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme, ar kad sankcijoje numatyta bausmė šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui ( BK 62 str.1,2, 4 dalyse ar 54 str.3d.). Teismo vertinimu tik paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais. Skiriant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė- girtumas, alkoholio vartojimas buvo tapęs abiejų sugyventinių kasdienybe, sudavė vieną smūgį peiliu į koją, veikė netiesiogine tyčia, į jos elgesį po suduoto smūgio peiliu, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji praeityje ne kartą buvo sužalota nukentėjusiojo ir tai užfiksuota rašytiniuose dokumentuose, teisiama pirmąjį kartą, yra nebejauno amžiaus, todėl šios aplinkybės lemia jai skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę, gerokai švelninant jos padėtį ir skiriant bausmės trukmę labiau artimą sankcijos minimumui. Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.

LR BK 66 straipsnio pagrindu, sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas kaltinamajai įskaitytinas į bausmės laiką (dvi paros) (t.2.b.l. 116,118). Kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistinas į suėmimą. Teisėjų kolegija savo sprendimą motyvuoja tuo, kad A. S. nuteisiama realia laisvės atėmimo bausme, kurios terminas yra pakankamai ilgas, todėl egzistuoja pagrįstas manymas, jog ji neturėdama darbo ar kitokio užimtumo gali slėptis, taip siekdama išvengti bausmės atlikimo ( BPK 122str.1d.1p.).

Dėl civilinio ieškinio.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji E. D. pareiškė civilinį ieškinį 1780 eurų turtinei žalai atlyginti ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 185-186). E. D. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, tik turtinę žalą prašė mažinti 304 eurų suma, kadangi tokia suma buvo išmokėta savivaldybės kaip laidojimo pašalpa. Teisme paaiškino, jog turtinę žalą sudaro tėčio R. D. laidojimo išlaidos, tai yra laidojimo namų paslaugos, mokesčiai kunigui, duobkasiams, giedoriams, skalda kapavietės sutvarkymui, gedulingi pietūs. Todėl prašo priteisti 1476 eurus turtinės žalos. Neturtinę žalą sudaro artimo asmens- tėvo netekimas. Teigia, nors tėvai kartu negyveno, tačiau ji būdama Lietuvoje susitikdavo su tėvu, su juo bendraudavo telefonu. Ji organizuodavo tėvams išvykas į Birštoną, leisdavo laiką kavinėse. Turėjo viltį, kad tėtis kada nors susitvarkys gyvenimą, planavo susitikimą. Po tėvo netekties žlugo viltys, pakeisti tėčio gyvenimą. Tarp jos ir tėvo buvo nuolatinis ryšys, jai žinoma, kad tėvas neretai klausdavo mamos, kaip jai sekasi, kaip gyvena jo anūkė. Mano jog prašoma suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankamai reali netekus artimo žmogaus. Kaltinamoji A. S. su pareikštu ieškiniu sutiko.

Nustačius, kad tarp kaltinamosios A. S. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžiamas klausimas dėl civilinių ieškinių patenkinimo (BPK 115 str.). Lietuvos Respublikos CK 6.291 straipsnis nustato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Šiuo atveju dėl R. D. mirties yra kalta sugyventinė A. S.. Nukentėjusios ir civilinės ieškovės E. D. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi ir iš kaltinamosios A. S. priteistina E. D. 1476 eurų turtinei žalai atlyginti. Nustatydami turtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji pateikė įrodymus dėl turtinės žalos, kurią patyrė laidojant tėvą R. D. (t.2, b.l. 187-188). Patirtų išlaidų suma nėra per didelė, gautos laidojimo pašalpos išskaičiuotos iš laidojimo išlaidų, todėl tokios išlaidos atitinka protingumo kriterijų ir yra priteistinos.

Neturtinė žala. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Paprastai šiuos asmenis sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Su nužudytu asmeniu artimai susijusiems asmenims paprastai padaroma žymi neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Šiuo konkrečiu atveju be jokios abejonės dukra patyrė neigiamus išgyvenimus netekus tėvo, pasekmės yra negrįžtamo pobūdžio, nes nukentėjusioji prarado galimybę bendrauti su tėvu visam likusiam laikui, todėl jos prašoma priteisti neturtinė žala atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tenkintinas ieškinys visa apimtimi ir iš kaltinamosios nukentėjusios naudai priteistinas 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai E. D.. Iš pažymos matyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu byloje valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal tarnybos 2015-05-18 sprendimą teikė advokatė Rasa Kalkauskienė, o antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iš viso sudaro 191,07 Euro ( t.3 b.l. 28). Prašo šią sumą priteisti valstybei iš kaltinamosios. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas daro išvadą, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašoma valstybei priteisti suma dėl to, kad nukentėjusiajai buvo paskirta nemokama teisinė pagalba ir nukentėjusioji šia teise pasinaudojo, šios atstovui skirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios, kadangi ji įrodyta ir nepateikta duomenų, kad kaltinamosios turtinė padėtis yra sunki. Tuo tarpu būtinąją antrinę teisinę pagalbą A. S. teikė koordinatoriaus parinktas gynėjas V.Gineika, o išlaidų suma sudaro 380,17 eurų ( t.3.b.l.40). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkinami (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K–322/2014). BPK 51 str. 1d.5p. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą kurioje gali būti skiriama bausmė iki gyvos galvos, teismo posėdyje gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš kaltinamosios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas vadovaujantis LR BPK 94 straipsnio nuostatomis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 3 vnt. raktų, trys peiliai „ tramontina“, MRT „Nokia“ su SIM kortele, piniginė, pinigai, asmens tapatybės kortelė, kurie buvo grąžinti A. S., palikti jos nuosavybėn. Tamsiai mėlynos sportinės kelnės, dvi raudonos spalvos šlepetės, žalsvos spalvos megztinis, paklodė, du baltos spalvos raktai su pakabuku, užuolaidos, pagalvė esant A. S. prašymui perduotini jai, arba jos nurodytam asmeniui. Nesant prašymo, sunaikintini kaip menkaverčiai. R. D. drabužiai: kepurė, puskojinė, juodos spalvos šlepetės, trumpikės, marškinėliai, megztinis, striukė, sportinės kelnės, medinė lazda, plastikiniai buteliai, R. D. ir A. S. daktiloskopinės kortelės, DNR lyginamieji pavyzdžiai, pirštų nagų nuokarpos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčiai daiktai. Lyginamajam tyrimui paimti A. S. ir R. D. delnų ir pirštų antspaudų pavyzdžiai, kurie įdėti į bylos medžiagą, 2 kompaktiniai diskai su parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, paliktini saugoti prie bylos. Kompaktinis CD diskas su telefoninių pokalbių įrašu ir CD diskas su GMP kvietimo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini juos išdavusioms įstaigoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303, 308 straipsniais,

nusprendė:

A. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti A. S. kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, sulaikyme ( dvi paros) ir suėmime ( nuo faktinio sulaikymo iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti) išbūtą laiką kaltinamajai įskaityti į bausmės laiką.

Priteisti nukentėjusiajai E. D. iš kaltinamosios A. S. 1476 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur ( vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti proceso išlaidomis 191,07 Eur nukentėjusiajai E. D. Valstybės paskirto advokato teiktoms paslaugoms apmokėti ir iš kaltinamosios A. S. priteisti 191,07 Eur ( penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 24 eurocentus) Valstybės naudai. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą, priteisti iš kaltinamosios A. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: 3 vnt. raktų, tris peilius „tramontina“, MRT „Nokia“ su SIM kortele, piniginę, pinigus, asmens tapatybės kortelę, kurie pakvitavimu buvo grąžinti A. S., palikti jos nuosavybėn;

Tamsiai mėlynas sportines kelnes, dvi raudonos spalvos šlepetes, žalsvos spalvos megztinį, paklodę, du baltos spalvos raktus su pakabuku, užuolaidas, pagalvę, esant A. S. prašymui perduoti jai, arba jos nurodytam asmeniui. Nesant prašymo, sunaikinti kaip menkaverčius;

R. D. drabužius- kepurę, puskojinę, juodos spalvos šlepetes, trumpikes, marškinėlius, megztinį, striukę, sportines kelnes, medinę lazdą, plastikinius butelius, R. D. ir A. S. daktiloskopines korteles, DNR lyginamuosius pavyzdžius, pirštų nagų nuokarpas sunaikinti kaip menkaverčius daiktus;

Lyginamajam tyrimui paimtus A. S. ir R. D. delnų ir pirštų antspaudų pavyzdžius, kurie įdėti į bylos medžiagą, 2 kompaktinius diskus su parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, palikti saugoti prie bylos;

Kompaktinį CD diską su telefoninių pokalbių įrašu ir CD diską su GMP kvietimo įrašu, grąžinti juos išdavusioms įstaigoms.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkė Danutė GiačaitėTeisėjai: Algerdas UrbšysValdas Vitunskas