- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-29
- Bylos Nr.
- 2S-374-227/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. M., V. M.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-374-227/2010
106.3; 121.14; 122.4;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-257-857/2010 pagal pareiškėjų R. M. ir V. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. M. ir V. M. 2010-01-25 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, kuriuo prašė nutraukti pareiškėjų santuoką, registruotą 1993-08-07, bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2010-03-15 nutartimi nutarė pareiškėjų R. M. ir V. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad 2010-02-25 nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas terminas iki 2010-03-08 ištaisyti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus: nepranešta apie santuokos nutraukimą kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai bei UAB „Snoro lizingas“, netiksliai nurodyta pareiškėjo gyvenamoji vieta, teismui nepateikta duomenų apie kreditorių, kurio reikalavimams užtikrinti yra areštuotas turtas - V. M. priklausantis gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypu, taip pat nėra duomenų, kad šiam kreditoriui yra pranešta apie pareiškėjų kreipimąsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. Vykdydami šią teismo nutartį, pareiškėjai pridėjo įrodymus apie pranešimą kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai bei UAB „Snoro lizingas“ dėl santuokos nutraukimo, tačiau santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nenurodė, kuris iš pareiškėjų įsipareigoja grąžinti skolas šiems kreditoriams ir pagal kokią sutartį. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai nustatytu terminu nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, ir pareiškimas yra laikytinas nepaduotu bei grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja R. M. prašė panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2010-03-15 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš esmės. Nurodė, jog aplinkybė, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nurodyta, kuris sutuoktinis įsipareigoja grąžinti skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei UAB „Snoro lizingas“, nėra esminė ir netrukdė nagrinėti pareiškimo iš esmės. Pareiškėjai jau daugiau kaip dvejus metus negyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio, gyvena atskirai, pareiškėjas V. M. dirba užsienyje. Pareiškėjas asmeniškai atsako už savo gautas administracines nuobaudas, dėl jų nėra kaip nors apsunkintas santuokinis turtas. Vykdomoji byla, dėl kurios areštuotas pareiškėjams priklausantis gyvenamasis namas, užbaigta. Iš NORD lizingas pareiškėjos paimtas kreditas taip pat yra jos asmeninė skola. Kreditoriai informuoti apie teisme iškeltą civilinę bylą, jiems išsiųsti pareiškimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuorašai, jie nepareiškė pageidavimo įstoti į bylą, nereiškė prieštaravimų dėl sutarties sąlygų. Pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu gali būti išnagrinėtas, o teismo atsisakymas jį priimti nėra pakankamai argumentuotas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas(CPK337 str.1p).
Bylos šalys pateikė bendrą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
CK 3.61 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant galima santuoką nutraukti sutuoktinių bendru sutikimu: 1)nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai laiko; 2)abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių(turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3)abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Aplinkybę, kad sutuoktiniai sutaria dėl teisnių pasekmių nutraukimo padarinių, gali patvirtinti tik šiuo klausimu sutuoktinių sudaryta sutartis. Joje privaloma nurodyti turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas (sutartyje privalo būti tiksliai išvardinti daiktai ir kitoks turtas, kurie jį pripažįsta bendrąja jungtine nuosavybe, nurodomas teisinis jų įsigijimo pagrindas ir konkrečiai išvardyta, koks turtas atitenka vienam ar kitam iš jų). Sutuoktinių tinkamai sudarytos sutarties sąlygas teisėjas perkelia į teismo sprendimą- CPK 541 str. Toks teismo sprendimas yra galutinis. Todėl ypač svarbu sutartyje nuspręsti dėl bendro turto padalijimo, nes ateityje, t.y. nutraukus santuoką, šis klausimas nebegali būti keliamas, tuo siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų- kreditorių interesus nuo pažeidimo. Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui(CK 3.52 str.1d). Santuokos nutraukimo byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pagal šalių pateiktą rašytinę medžiagą, nustačius, kad toks bylos nagrinėjimas nepakenks sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka , skiriamas teismo posėdis, kviečiant sutuoktinius(galima įpareigoti juos dalyvauti teismo posėdyje), o prireikus – ir kiti asmenys, tame tarpe kreditoriai, jeigu tokių sutuoktiniai turi, siekiant išsiaiškinti, ar jie nepareikš sutuoktiniams turtinių reikalavimų ir pan. Teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, privalo patikrinti , ar jos sąlygos teisėtos, t.y ar jos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių interesų. Tuo atveju, jei abu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių, būtina pranešti jiems apie bylos nagrinėjimą, kad jie galėtų pareikšti savo kreditorinius reikalavimus.
Įstatymas leidžia sutuoktiniams nutraukti santuoką supaprastinta, CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka bei sąlygomis. Viena tokių būtinų sąlygų – sutuoktiniai su prašymu nutraukti santuoką privalo pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o jos turinys turi atitikti CK 3.53 str. nustatytus kriterijus (CPK 539 str. 2 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos: VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-04-23 išrašo, V. M. 1997-09-09 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise valdo gyv. namą su pastatais ir žemės sklypu. Šiam turtui yra galiojantys areštai, įregistruoti: 2004-06-29d, Nr.1404-001147(apribota disponavimo teisė) ir 2005-05-25, Nr.1405-001324( apribota valdymo teisė į ½ dalį) Biržų rajono apylinkės teismo ir antstolio procesinių sprendimų pagrindu. Kadangi antstolio 2010-01-05 pažymoje apie skolų išieškojimą yra išvardinti kreditoriai, kurių naudai vykdomas išieškojimas iš V. M., bei pažymėta, kad nurodytose vykdomosiose bylose V. M. turtas nėra areštuotas, spręstina, jog yra kitų, pareiškėjų neįvardintų kreditorių, nes, kaip minėta, areštai turtui nepanaikinti. Tuo atveju, jei su kreditoriais, kurių reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas minėtas turtas, pilnai atsiskaityta, kaip teigia, apeliantė, V. M. turėjo ir turi teisę kreiptis į asmenį, priėmusį sprendimą areštuoti turtą, dėl arešto panaikinimo ir su procesiniu dokumentu- į Turto arešto registrą dėl arešto išregistravimo. Vien procesinio sprendimo priėmimas dėl vykdomosios bylos užbaigimo, nepanaikina turtui arešto, taikyto bylos nagrinėjimo metu ar vykdymo eigoje.
Įstatymas įtvirtina teismui pareigą patikrinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, ar jos nepažeidžia vieno iš pareiškėjo ar kreditorių interesų. Todėl Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje privaloma nurodyti visus kreditorius, kreditorines skolos bei pareiškėjų ar vieno iš pareiškėjo įsipareigojimus dėl skolų grąžinimo. Nesant tokių duomenų, apylinkės teismas neturėjo galimybės patikrinti, ar visiems kreditoriams pranešta apie bylą. Vadinasi, apeliantė teigdama, jog visiems kreditoriams pranešta apie bylą, šio teiginio neįrodė. Priešingai, iš minėto antstolės rašto matyti, kad vienas iš kreditorių yra V. C., kuriam apie bylą nepranešta. Kadangi po santuokos nutraukimo minėtas turtas pereina pareiškėjos M. asmeninėn nuosavybėn, ypač aktualu, kad visi kreditoriai žinotų ne tik apie bylą, bet svarbiausia apie prievolių vykdymus jų atžvilgiu .
Pareiškėjai, šalindami pareiškimo trūkumus ir pranešdami kreditoriams apie bylą(minėta, kad ne visiems pranešė) , nepatikslino santuokos nutraukimo pasekmių sutarties ir patikslintos sutarties nepateikė kreditoriams. CK 3.112 straipsnyje įtvirtinta, kad asmeninės prievolės patenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakakus- iš bendro turto sutuoktinio dalies. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tuo atveju, jei antstolis išieško asmenines V. M. skolas, kaip teigia apeliantė, jos taip pat turi būti nurodytos santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nes CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja , kad sutuoktiniai prašyme nutraukti santuoką nurodytų duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. Vadinasi ir pareiškėjo V. M. asmeniniams kreditoriams turi būti pranešta apie bylą, tuo užtikrinant kreditorių teisėtų interesų apsaugą, juo labiau, kad pagrindinis turtas- gyv. namas su statiniais ir žemės sklypu pagal sutartį pereina pareiškėjos M. asmeninėn nuosavybėn. Įstatymas numato, kad sprendžiant prievolių pobūdžio klausimus svarbu aiškiai įvardinti esamas prievoles ir nustatyti kiekvieno sutuoktinio atsakomybę už jų įvykdymą. Tai tikslinga tam, kad šalys nesusitartų solidariosios prievolės pakeisti į dalinę arba asmeninę , dėl ko galėtų iškilti grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies. Tokiu būdu ginamos kreditorių teisės nuo galimo pažeidimo. Būtent todėl pareiškėjai privalo išsiųsti kreditoriams ne tik pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, bet ir Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Kreditorius, turėdamas informaciją, kad teisme keliamas klausimas dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, turi galimybę nuspręsti, ar sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalijimo procese gali būti pažeidžiamos jo teisės bei teisėti interesai ir priklausomai nuo to, įgyvendindamas dispozityviškumo principą, turi teisę įstoti į bylos nagrinėjimą arba tokios teisės neįgyvendinti. Tik turėdami aiškias Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, kreditoriai galės spręsti ar jų teisės ir teisėti interesai nepažeidžiami, o reikalui esant įstoti į bylą. Kaip galima spręsti iš lydraščių, apeliantė šių reikalavimų nesilaikė. Nors ji informavo kreditorius Panevėžio apskrities VMI ir UAB „Snoro Lizingas“ apie bylą, tačiau jiems pateikė Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nenurodyti jie, kaip kreditoriai bei kuris iš sutuoktinių įsipareigoja jiems atlyginti skolas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog V. M. laidavo AB „Hansa-LTB“ už suteiktos paskolos R. M. grąžinimą, o kreditorių teisių garantijos santuokinio turto padalijimo bylose yra įtvirtintos CK 3.126 straipsnyje.
Teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantė nevisus pareiškimo trūkumus ištaisė, todėl Biržų rajono apylinkės teismo skundžiama nutartis, kuria pareiškėjų R. M. ir V. M. pareiškimas laikytas nepaduotu ir nutartą jį grąžinti padavusiems asmenims, pagrįsta ir teisėta. Naikinti ją atskirojo skundo motyvais teisinio pagrindo nėra(CPK 337 str.1p).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.