- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- II-266-1001/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00180-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Kvalitaitė
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Nukentėjusysis
- E. D.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas, Algimantas Kolpertas
- Kategorijos
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. Z. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024-08-07 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Z. 2024-04-13, 19.30 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą. Važiuodamas didesniu nei leistinas greičiu, bet iš anksto matydamas nereguliuojamoje sankryžoje jam iš kairės įvažiuojantį automobilį, nesulėtino važiavimo greičio. Kilus grėsmei eismo saugumui, automobilio nestabdė, kai tuo tarpu iš kairės važiavęs automobilis atliko posūkio manevrą į kairę ir buvo priekyje. Pats buvęs pakankamu atstumu, kad galėtų laiku sustabdyti vairuojamą automobilį prieš priekyje jo ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, nesiėmė veiksmų, kad išvengtų susidūrimo, automobilio nesuvaldė ir susidūrė su priekyje ta pačia kryptimi važiuojančiu automobiliu VW „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu E. D.. Eismo įvykio metu apgadintos 2 transporto priemonės. R. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 ir 128 punktų reikalavimus ir jam skundžiamu nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį skirta 11 Eur bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties. Skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad E. D. vairuotas automobilis VW „Golf“ iš šalutinio kelio išsuko į pagrindinį, ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio pareiškėjo. Nesutinka, kad nepasirinko saugaus greičio ir viršijo leistiną greitį, kadangi pareigūnas, nustatydamas jo greitį, rėmėsi vaizdo įrašu bei fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai ir išsidėstymas po eismo įvykio. Šie duomenys nėra patikimi ir jais negali būti nustatinėjamas greitis. Greitis nebuvo išmatuotas leistinais, metrologinę patikrą turinčiais greičio matavimo prietaisais. Pareigūno atliktas greičio matavimo apskaičiavimas yra subjektyvus, todėl juo negalima remtis, nustatant pareiškėjo važiavimo greitį. Nesutinka, kad, pamatęs kliūtį, nestabdė savo automobilio, nesiėmė veiksmų, siekdamas išvengti susidūrimo. Važiavo keliu, kurio važiojamosios dalies plotis yra 8,80 m, pirma eismo juosta, o antra eismo juosta buvo visiškai laisva, todėl tikėjosi, kad E. D. vairuojamas automobilis važiuos antra eismo juosta, todėl, manydamas jos manevrą, sukimą į jo važiuojamąją dalį, jis automobilio nestabdė. Tik E. D. pasukus į pirmą eismo juostą ir užkirtus kelią, jis bandė stabdyti automobilį, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko. Jo automobilis turi ABS, todėl stabdymo žymių neliko. E. D. jo eismo juostoje tyčia staiga stabdė automobilį ir dėl to automobilių susidūrimas buvo stiprus. Jis tikėjosi, kad išvažiuodamas iš šalutinio kelio automobilis, jį, važiuojantį pagrindiniu keliu, praleis ir nesudarys kliūties. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje daugeliu atveju nesutampa su jam surašytu protokolu.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į pareiškėjo skundą ir institucijos atstovas teismo posėdyje prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Nukentėjusioji E. D. teismo posėdžio metu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, nurodė, kad, sukdama iš šalutinio kelio, ji įsitikino, jog atlikti sukimo manevrą yra saugu, ir įsuko į antrą eismo juostą, kadangi pagrindiniame kelyje jokio kito automobilio nematė. Ketino rikiuotis į pirmą eismo juostą, tačiau nebespėjo, nes į ją atsitrenkė pareiškėjo automobilis. Jos nuomonę, pareiškėjo važiavimo greitis galėjo būti apie 100 km/h.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad kitoje administracinio nusižengimo byloje E. D. nubausta dėl to paties eismo įvykio metu padarytų KET pažeidimų. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenubaustas už eismo įvykio sukėlimą, todėl jo byloje neanalizuojamas eismo įvykio mechanizmas, nesprendžiama, kurio iš vairuotojų padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir pasekmėmis, kurio iš vairuotojų padaryti KET pažeidimai buvo pagrindine eismo įvykio kilimo sąlyga. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pareiškėjas padarė skundžiamame nutarime nurodytus KET pažeidimus.
Pareiškėjui inkriminuoti KET 9, 126, 127, 128 punktų reikalavimų pažeidimai.
KET 127 punkte įtvirtinta vairuotojo pareiga važiuoti, neviršijant leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Nagrinėjamu atveju leistinas greitis mieste buvo 50 km/h. Policijos pareigūnas pareiškėjo vairuoto automobilio greitį apskaičiavo, remdamasis sudaryta eismo įvykio schema, įvykio vaizdo įrašu, darytu įvykio vietą filmavusia viešai įrengta vaizdo kamera, įvykio vietoje papildomai atliktais matavimais, ,,Google Maps“ duomenimis. Remiantis šiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis 68 metrų atstumą nuvažiavo per 2 sekunde, taigi, jo važiavimo greitis buvo 122,4 km/h.
Pareiškėjas neginčija skundžiamame nutarime pateiktų jo automobilio važiavimo greičio skaičiavimų, tačiau teigia, kad greičio viršijimas turi būti fiksuojamas tik metrologiškai patvirtintomis matavimo priemonėmis, o ne kitais įrodymų šaltiniais. Šiame sprendime jau aptarta, kad, nustatant pareiškėjo vairuoto automobilio greitį, remtasi ne tik vaizdo įrašu, net ir kitais šaltiniais. Teisės aktuose neįtvirtinta imperatyvi norma, kad automobilio greitis tegali būti nustatinėjamas tik specialiomis greičio matavimo priemonėmis. Automobilio greitis gali būti apskaičiuojamas ir remiantis kitais duomenimis, kaip buvo atlikta nagrinėjamu atveju. Apskaičiuotas pareiškėjo greitis nekelia abejonių, kad leistinas greitis viršytas. Pareiškėjui neinkriminuota speciali ANK norma dėl greičio viršijimo, o inkriminuota bendra, ANK 417 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, norma, tačiau veikos kvalifikavimo parinkimas greičio viršijimo fakto nepaneigia. Teismas negali pareiškėjo veikos perkvalifikuoti į kitą, atsakomybę už greičio viršijimą nustatančią, normą, nes tokio prašymo byloje nėra ir tai apsunkintų pareiškėjo teisinę padėtį.
Liudytojo T. C. parodymais nustatyta, kad prieš automobilių susidūrimą jis matė nesaugiai važiuojantį pareiškėjo automobilį, kurio važiavimo greitis buvo žymiai didesnis, nei leistinas.
Apibendrindamas teismas sprendžia, kad pareiškėjo greičio viršijimo faktas nustatytas leistinais įrodymais, todėl jis pagrįstai pripažintas pažeidęs KET 127 punkto reikalavimus.
KET 128 punktas numato, kad, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Pareiškėjas nurodė, kad, prieš pat eismo įvykį pamatęs, kad kitos eismo įvykio dalyvės E. D. vairuotas automobilis jam sudaro kliūtį kelyje, stabdė savo automobilį. Iš vaizdo įrašo matyti, kad grėsmė eismo saugumui kilo, kai E. D. vairuotas automobilis įvažiavo į sankryžą, tuomet pareiškėjas turėjo suprasti, kad jam E. D. jam nesuteiks pirmumo teisės, ir nedelsdamas sulėtinti greitį ar visiškai sustabdyti savo automobilį arba apvažiuoti jos automobilį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjui nebuvo kliūčių matyti iš šalutinės gatvės atvažiuojantį E. D. automobilį Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė šioje situacijoje sulėtinęs greitį nuo 50 km/h iki 40 km/h. Tačiau byloje nustačius, kad pareiškėjas važiavo apie 122 km/h greičiu, jo greitis, sprendžiant iš vaizdo įrašo, nesumažėjo trigubai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjo automobilis prieš susidūrimą su E. D. automobiliu šiek tiek sulėtina greitį, tačiau toks sulėtinimas nebuvo pakankamas ir tinkamas, kad pareiškėjas, matydamas kliūtį pakankamu atstumu, išvengtų susidūrimo.
Eismo įvykio schemoje, įvykio nuotraukose neužfiksuotos jokios pareiškėjo vairuoto automobilio stabdymo žymės. Pareiškėjas teigė, kad jo automobilis turi stabdžių antiblokavimo sistemą, todėl stabdymo žymių nepalieka. Teismo posėdyje dalyvavęs policijos pareigūnas, remdamasis keliolikos metų eismo įvykių tyrimo praktika, paaiškino, kad, ir esant stabdžių antiblokavimo sistemai, stabdymo žymės, nors ir mažesnio ryškumo, lieka.
Iš vaizdo įrašo matyti, kad prieš eismo įvykį, kuomet pareiškėjas teigia stabdęs automobilį, neužsidega pareiškėjo automobilio galiniai stabdžių žibintai. Pareiškėjas teigė, kad žibintai nedegė, nes automobilis buvo techniškai netvarkingas, tačiau nepateikė jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas nenubaustas už automobilio, kuriam neatlikta privaloma techninė apžiūra, vairavimą. Iš E. D. pateiktų dokumentų matyti, kad draudikui (duomenys neskelbtini) sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą ir paprašius pareiškėjo pateikti automobilio saugos pagalvių valdymo bloką, kuriame išsaugota objektyvi informacija apie automobilio judėjimo parametrus (pvz., važiavimo greitį prieš susidūrimą, stabdymo mechanizmo suveikimą prieš eismo įvykį), pareiškėjas nesutiko to padaryti. Pareiškėjo atsisakymas suteikti informaciją apie automobilio techninę būklę, saugos pagalvių valdymo bloką rodo jo nesuinteresuotumą išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ne tik administracinio nusižengimo tyrimo, kas yra jo teisė, bet ir draudimo bendrovės atliekamame tyrime ir būtent nebendradarbiavimas pastarajame tyrime rodo pareiškėjo norą neatskleisti jam nepalankių aplinkybių.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas pakankamu atstumu, kad galėtų sustabdyti savo automobilį, nesiėmė veiksmų, kad išvengtų susidūrimo su E. D. automobiliu, todėl pažeidė KET 128 punkto reikalavimus.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė ir KET 9 punkto, įpareigojančio eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>, ir KET 126 punkto, įpareigojančio vairuotojus, atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>, reikalavimus. Teismo vertinimu, šių KET pažeidimų nurodymas perteklinis, nes KET 9 punkte įtvirtinta bendroji norma, neapibrėžianti konkretaus pažeidimo, KET 126 punkte numatytų reikalavimų nesilaikymas neaprašytas skundžiamos nutarties nustatomojoje dalyje, pareiškėjo veiksmų aprašymui pakanka ir KET 127 ir 128 punktuose numatytų reikalavimų nesilaikymo apibūdinimo, todėl nuoroda į šiuos KET pažeidimus šalintina. Tai nekeičia nutarimo esmės, pareiškėjo veiksmų pavojingumo ir jų kvalifikavimo.
Apibendrindamas teismas sprendžia, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas nesilaikęs KET 127 ir 128 punkto reikalavimų ir padaręs jam inkriminuotą nusižengimą, todėl jo prašymas nutraukti bylą, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, netenkintinas.
Pareiškėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nekeistina.
Pareiškėjas skunde teigia, kad jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas nesutampa su skundžiamu nutarimu. Pareiškėjui 2024-08-07 surašytame protokole nurodytos visos tokios pačios eismo įvykio aplinkybės, kaip ir skundžiamame nutarime, nurodyti tie patys KET pažeidimai ir veikos kvalifikavimas. Taigi, pareiškėjo teisė žinoti, už kokius veiksmus jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė, nebuvo apribota, ir jis galėjo tinkamai gintis, nagrinėjant jo bylą policijoje. Protokolo ir nutarimo turinys negali ir neturi visiškai sutapti, nes nutarimas yra išsamesnis dokumentas, priimamas, išnagrinėjus bylą ne teismine tvarka. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime, išsiaiškinus daugiau įvykio aplinkybių, išsamiai išdėstyti nusižengimo kvalifikavimo motyvai, pareiškėjo pozicija ir tai atitinka šio procesinio dokumento paskirtį : nustatyti įvykio aplinkybes, išvardinti įrodymus, kvalifikuoti veiką, individualizuoti nuobaudą.
Nukentėjusioji E. D. teismui pateikė prašymą priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti - 500 Eur. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti byloje gynėją (atstovą), jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad jos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Teismas E. D. patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis. Nustatydamas jų dydį, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, tačiau proceso metu netenkintas E. D. atstovo prašymas skirti ekspertizę, kurio paruošimas užėmė dalį atstovo darbo laiko, todėl iš pareiškėjo E. D. priteisia mažesnę už jos reikalautą sumą – 350 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
R. Z. skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024-08-07 nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. Z. E. D. 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.