Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1614-258/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-02-01
Bylos Nr.: 2A-1614-258/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alma Urbanavičienė (pirm.), Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas: E. T.
Atsakovas: Č. Č., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, P. B.
Trečiasis asmuo: Trakų rajono savivaldybės administracija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Aplinkos ministerijai

Civilinė byla Nr. 2A-1614-258/2013Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.2.; 121.14.; 121.18.; 121.21.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,

teisėjų (pranešėjos) Ritos Kisielienės, Andrutės Kalinauskienės

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. T. ir atsakovų Č. Č. bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. T. ieškinį atsakovui Č. Č., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretysis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija, dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus pripažinimo ir pagal atsakovų Č. Č., P. B. priešieškinį ieškovui E. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., J. T., E. T., gim. 1947 m., Trakų rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Registrų centras, tretieji asmenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Aplinkos ministerijai dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo ir nekilnojamojo daikto teisinės registracijos panaikinimo, dovanojimo sutarties dalyje panaikinimo bei savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas prašė pripažinti atsakovo Č. Č. atsisakymą duoti sutikimą ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai nepagrįstu ir pripažinti jo teisę gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą bei statybos leidimą be atsakovo Č. Č. sutikimo pagal Personalinės projektavimo įmonės “A-1” įstatymų nustatyta tvarka parengtą minėto ūkinio pastato projektinį pasiūlymą.

Ieškovas nurodė, kad jam priklauso 2/3 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 3I1m, malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta indeksu 4I1ž, bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 5I1ž, esantys (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą ieškovas įgijo 2009-10-08 dovanojimo sutarties Nr. DA-4155 pagrindu. 2004-05-20 Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas nustatė, kad tretysis asmuo J. T. savavališkai 1993 metais pastatė ūkinį pastatą 33,58kv.m. ir įrengė palėpę virš ūkinių pastatų 3I1m, 4I1ž, 5I1ž. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2004-07-27 išvada Nr. 04-09 statinio nugriovimas pripažintas nebūtinu, leista statybą tęsti pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtą projektinę dokumentaciją. Vilniaus apskrities viršininko 2004-10-14 įsakymu Nr. 2.3-7708 statytojai J. T., savavališkai statančiai ūkinį pastatą ir įrengusiai palėpę virš ūkinių pastatų kadastro matavimų byloje pažymėtų indeksais 3I1m, 4I1ž, 5I1ž (duomenys neskelbtini) iki 2005-03-31 įsakyta parengti projektinę dokumentaciją, pateikti Trakų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijai patikrinti ir gauti leidimą statybai. 2005-03-29 tretysis asmuo J. T. pateikė Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriui paraišką dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), projekto rengimo bei paraišką dėl projektavimo sąlygų sąvado gavimo. Minėtas paraiškas išnagrinėjus, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-12 raštu Nr. AP3-898 informavo, kad būtina papildomai pateikti žemės bendraturčio Č. Č., notaro patvirtintą sutikimą raštu. Tretysis asmuo J. T. keletą kartų kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo ūkinio pastato rekonstrukcijai, siuntė ūkinio pastato projekto kopiją, prašydama notarinio sutikimo ar motyvuotų prieštaravimų projekto įgyvendinimui, tačiau sutikimas nebuvo gautas, atsakymuose nurodyta, kad buvo pateikta dalinė dokumentacija, atvykti susipažinti su ūkinio pastato rekonstrukcijos projektu atsakovas nepageidavo. J. T. prašymu, Vilniaus apskrities viršininko 2005-06-10 įsakymu Nr. 2.3-7708 statinio statybos įteisinimo terminas pratęstas iki 2005-12-31 dienos. Atsakovas Č. Č. nedavęs sutikimo kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtai rekonstruotą ūkinio pastato dalį.

Ieškovas nurodė, kad statinių (dviejų ūkinių pastatų ir malkinės) rekonstrukcija yra suderinta su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Statinio atitikimą architektūros ir statybos reikalavimams įvertins Trakų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinė statybos komisija, statinių (dviejų ūkinių pastatų ir malkinės) rekonstrukcijos projektas atitinka galiojančius normatyvinius reikalavimus, todėl atsakovo Č. Č. siekis kliudyti atlikti statinių (dviejų ūkinių pastatų ir malkinės), esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, duoti sutikimą rekonstrukcijos atlikimui neturi pagrindo, Atsakovo reikalavimui dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo panaikinimo prašė taikyti ieškinio senatį.

Č. Č. ir P. B. pareiškė priešieškinį prašydami panaikinti Trakų rajono valdybos 1994-11-25 potvarkį, kurio pagrindu buvo atlikta malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksu 4I1ž, bei ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 5I1ž, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registracija, panaikinti 2009-10-08 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. DA-4155) dalyje dėl šių statinių perleidimo ieškovui E. T., gim. (duomenys neskelbtini), įpareigoti J. T. ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 6I1ž, ir malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 4I1ž, bei ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 5I1ž, esantys (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę, įpareigoti ieškovą E. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., netrukdyti J. T. ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., nugriauti pastaruosius statinius bei sutvarkyti statybvietę.

Atsiliepimas

Atsakovas Č. Č. nurodė, kad pagal Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus reglamento 18.4 punktą ieškovui ir atsakovui Č. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 507 m² ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), užstatymas negali viršyti 25 procentų viso žemės sklypo ploto, t. y. 126,75 m². Atsakovo manymu neteisėtai pastatyti, o vėliau įteisinti statiniai pažymėti indeksu 4I1ž ir 5I1ž turi būti panaikinti, pažeidžia Č. Č. teises bei teisėtus interesus, nes priimant potvarkį įteisinant šiuos pastatus nebuvo gautas bendrasavininko sutikimas, o įteisinti statiniai atima iš jo galimybę pasistatyti ūkinį pastatą. Panaikinus 1994 11 25 Trakų rajono valdybos potvarkį Nr. 324 bei ūkinių pastatų 4I1ž ir 5I1ž teisinę registraciją, dalyje dėl šių pastatų turi būti pripažinta negaliojančia 2009 10 08d. dovanojimo sutartis sudaryta tarp J. T. ir E. T. gim. (duomenys neskelbtini) bei ieškovo E. T. gim. (duomenys neskelbtini).

Atsakovai taip pat nurodė, kad ginčijami statiniai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus: atsakovas Č. Č. negali grožėtis Galvės ežero vaizdu, nes užstojamas vaizdas; jam trukdoma prieiti prie ežero ir prie pakrantėje esančios valčių prieplaukos, kurioje laiko savo valtis; taip pat neteko galimybės pasistatyti ūkinio pastato, kuriame galėtų sandėliuoti malkas ir kitokį kurą, skirtą jo dalies gyvenamojo namo šildymui; nesilaikoma priešgaisrinių reikalavimų, atstumų tarp pastatų; ginčijami pastatai nedera su kultūros paveldu ir gamta, nes turi būti statomi atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinius architektūrinio ir urbanistinio paveldo savitumus; ginčijamų statinių rekonstrukcija labiau panaši į jų pertvarkymą į gyvenamąjį namą; rekonstruojami statiniai viršija nesudėtingiems statiniams keliamus ploto ribojimus; prašomas įpareigoti nugriauti ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 6I1ž, nes jis yra arčiau nei 3 metrai iki atsakovui P. B. priklausančio žemės sklypo ribos; rekonstruojamų statinių aukštis viršija leistiną 6 m aukštį; kadangi rekonstruojamų ūkinių pastatų langai turi būti orientuoti horizontaliai, o pagal ieškovų pateikiamą projektą jie yra orientuoti vertikaliai, kas patvirtina aplinkybę, jog ieškovas siekia įrengti gyvenamąsias patalpas.

Šalies argumentai

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutiko. Prašė tenkinti inspekcijos pateiktą ieškinį ir įpareigoti ieškovą nugriauti pastatytus savavališkus statinius: ūkinį pastatą pažymėtą indeksu 6I1ž ir įrengtą palėpę virš ūkinių pastatų 3I1/m, 4I1/ž, 5I1/ž , sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad šiuos statinius pastatė ieškovo motina tretysis asmuo J. T. Jai buvo nustatytas terminas įteisinti minėtas statybas, tačiau projektinė dokumentacija nėra parengta, statybos leidimas nėra gautas, todėl ieškovas negali vykdyti jokių tolesnių statybos darbų.

Tretysis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, o atsakovų priešinius reikalavimus atmesti.

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Aplinkos ministerija su ieškiniu nesutiko, o priešieškinius prašė tenkinti.

Valstybės įmonė Registrų centras su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji tik registruoja daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus ir netikrina nuosavybės įsigijimo pagrindo, todėl pagal priešieškinyje pareikštus reikalavimus atsakovams neatsako.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinius tenkino iš dalies. Pripažino Č. Č. atsisakymą duoti sutikimą ūkinio pastato, pažymėto indeksu 3I1m, malkinės, pažymėtos indeksu 4I1ž, ir ūkinio pastato, pažymėto indeksu 5I1ž, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai nepagrįstu ir pripažino E. T. teisę atlikti minėtų statinių rekonstrukciją neviršijant rekonstruojamų statinių bendro 23,83 m² užstatymo ploto be žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkio Č. Č. sutikimo. Įpareigojo E. T. nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą, kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 6I1ž, ir sutvarkyti statybvietę. E. T. neįvykdžius teismo sprendimo per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos suteikė teisę savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius tam reikiamas išlaidas išieškant iš E. T.. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinius atmetė. Priteisė E. T. iš Č. Č. 773,67 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš P. B. - 2168,17 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 3042,17 Lt bylinėjimosi išlaidų E. T., o iš pastarojo 76,57 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 13,08 Lt bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai. Priteisė iš Č. Č. ir P. B. po 65,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir po 13,08 Lt bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai. Priteisė iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos po 76,57 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir po 13,08 Lt bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai.

Nurodė, kad atsakovas Č. Č. nuosavybės teisę į 1/3 dalį žemės sklypo ir 1/3 dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), įgijo 1994-12-02 dovanojimo sutarties pagrindu, t.y. jau po 1994-11-25 potvarkio priėmimo, todėl pastarojo potvarkio priėmimas niekaip negalėjo pažeisti jo teisių ir teisėtų interesų. Atsakovas P. B. nenurodė, kaip ginčijamo potvarkio priėmimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Teismas nenustatė pagrindo Trakų rajono valdybos 1994-11-25 potvarkio Nr. 324 naikinimui. Ieškovo prašymu dėl 1994-11-25 potvarkio, taikė ieškinio senatį, nurodė, kad atsakovas Č. Č. 1/3 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku tapo jo tėvui perleidus minėtą turtą 1994-12-02 dovanojimo sutarties pagrindu, atsakovas žemės sklype esančius ginčo statinius matė, taigi apie jo subjektyviai pažeidžiamas teises ir interesus sužinojo ar turėjo sužinoti nuo 1994-12-02 dienos ir pagal savo sveikatos būklę galėjo ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, tačiau tuo nesinaudojo. Netenkinęs reikalavimo panaikinti 1994-11-25 potvarkį, teismas netenkino ir reikalavimų dėl malkinės, indeksas 4I1ž, bei ūkinio pastato, indeksas 5I1ž, teisinės registracijos ir 2009-10-08 dovanojimo sutarties šių statinių dalyje panaikinimo, vertinęs šiuos reikalavimus kaip išvestinius iš pagrindinio reikalavimo – 1994-11-25 potvarkio panaikinimo. Teismas įpareigojo nugriauti ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 6I1ž, nes viršijamas maksimaliai leistinas žemės užstatymo plotas, todėl ūkinio pastato, pažymėto indeksu 6I1ž, įteisinimas yra negalimas, dėl ko jo savavališka statyba naikintina ir toks statinys griautinas, o ieškovas įpareigotinas tai padaryti ir sutvarkyti statybvietę. Teismas taip pat įvertino, kad, siekiant rekonstruoti pastatą, pažymėtą indeksu 3I1m, malkinę, pažymėtą indeksu 4I1ž, ir ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 5I1ž, ieškovas turės kartu pertvarkyti ir prašomą nugriauti palėpę. Teismas pripažino E. T. teisę atlikti statinių, pažymėtų indeksais 3I1m, 4I1ž, ir 5I1ž rekonstrukciją neviršijant rekonstruojamo statinių bendro 23,83 m² užstatymo ploto be žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkio Č. Č. sutikimo, nurodęs, kad atsakovo Č. Č. neveikimas pažeidžia ieškovo teisę disponuoti savo turtu. Atsakovas Č. Č. neįrodė, kad sutikimo išdavimas ir ieškovo statinių (dviejų ūkinių pastatų ir malkinės) rekonstrukcija pažeidžia ar galimai gali pažeisti jo teises ir teisėtus interesus. Be to, net ir pripažinus ieškovo teisę atlikti jam priklausančių statinių rekonstrukciją be žemės sklypo bendrasavininkio atsakovo Č. Č. sutikimo, ši aplinkybė dar nereiškia, jog suderinus reikalingą projektinę dokumentaciją bus gautas statybos leidimas, kurio pagrindu statiniai liks nepakitę ir bus įteisinti tokios apimties, kokios yra šiuo metu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip, atsižvelgęs į ieškovui ir atsakovui priklausančias gyvenamojo namo, esančio Žemės sklype, dalis (atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys) konstatavo, jog ieškovas turi teisę į 24,53 m² ploto ūkinį pastatą, o atsakovas – 12,26 m² ploto ūkinį pastatą. Nustatė, kad ieškovo teisė į 35,88 m² ploto ūkinį pastatą negali būti ginama, kadangi viršija teismo nustatytą ir proporcingai ieškovui priklausantį užstatytino ploto dydį, dėl ko teismas negali pripažinti ieškovo teisės atlikti jo statinių rekonstrukciją pagal byloje pateiktą 2006 metais Personalinės projektavimo įmonės “A-1” įstatymų nustatyta tvarka parengtą minėto ūkinio pastato projektinį pasiūlymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria inspekcijos priešieškinio reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo atmesti ir iš inspekcijos priteistos bylinėjimosi išlaidos statybos dalyvių naudai panaikinti ir priimti naują sprendimą – inspekcijos priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl palėpės virš ūkinių pastatų įteisinimo galimybės, nenurodė, ar statinio, kuris fiksuotas savavališkos statybos akte ir šiuo metu yra faktiškai žemės sklype, statyba yra galima. Net ir pirmos instancijos teismui nusprendus, kad griauti savavališkai pastatytą palėpę virš ūkinių pastatų nėra teisinga ir protinga, vis vien turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bylos nagrinėjimo metu nustatytos savavališkos statybos padarinių pašalinimo, pasirenkant kitą negu įpareigojimas nugriauti, teisės aktuose įtvirtintą būdą. Teismui atmetus inspekcijos reikalavimą nugriauti palėpę virš ūkinių pastatų 3I1/m, 4I1/ž, 5I1/ž ir pripažinus tik E. T. teisę atlikti ginčo statinių rekonstrukciją, savavališkos statybos padarinių pašalinimas tapo susijęs išimtinai tik su asmens sprendimu įgyvendinti jam teismo sprendimu suteiktą teisę atlikti rekonstrukcijos darbus arba jos neįgyvendinti, o ne su įpareigojimu gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kadangi ūkinio pastato, pažymėto 6I1ž, ir virš ūkinių pastatų 3I1/m, 4I1/ž, 5I1/ž pastatytos statybos savavališkumas byloje yra neginčytinai nustatytas, inspekcijos reikalavimai laikytini pagrįstais, todėl teismas neturėjo pagrindo iš inspekcijos priteisti atlyginti byloje dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidas. Be to, nepagrįstai inspekcijai bylinėjimosi išlaidas priteista atlyginti lygiomis dalimis su kitais atsakovais, neatsižvelgiant į inspekcijos keltų reikalavimų bei atsakovų Č. Č. ir P. B. reikalavimų ieškovams kiekį.

Šalies argumentai

Atsakovas Č. Č. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria E. T. ieškinys yra patenkintas, o atsakovo Č. Č. priešieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – E. T. ieškinį atmesti visiškai, o Č. Č. priešieškinį visiškai patenkinti; Č. Č. naudai iš J. T. ir E. T. priteisti visas Č. Č. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo Č. Č. teisę į žemės sklypo užstatymo plotą. Teismas neatsižvelgė į atsakovui Č. Č. ir ieškovui E. T. priklausančias žemės sklypo dalis, nors namų valdos užstatymo plotas skaičiuojamas būtent pagal žemės sklypo plotą. Kadangi ieškovui priklauso 61/100 žemės sklypo, o atsakovui Č. Č. 39/100 žemės sklypo, apeliantui priklauso teisė užstatyti daugiau, nei 1/3 dalį gyvenamuoju namu neužstatyto žemės sklypo ploto, t.y. 19,44 kv.m. žemės sklypo. Atsakovui įsigyjant namų valdos dalį 1994-12-02, senaties terminas apskųsti 1994-11-25 potvarkį nebuvo pasibaigęs. Iš karto po namų valdos įsigijimo atsakovas negalėjo skųsti šio potvarkio dėl blogos sveikatos būklės, todėl ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas. 1994-11-25 potvarkis yra neteisėtas, nes priimant jį, kito namų valdos adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčio sutikimas nebuvo gautas. Be to, ginčijamu potvarkiu įteisinus savavališkai pastatytus ūkinius pastatus 4I1ž ir 5IIž, iš esmės yra užstatytas visas leistinas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas, be to, didesnis, nei priklausytų T. šeimai, todėl daugiau ūkio pastatų pastatyti nėra galimybės. Atsakovas neturi jokio ūkinio pastato ir dėl to yra pažeistos jo teisės. Panaikinus potvarkį, turi būti panaikinta ir ūkinių pastatų 4IIž ir 5IIž teisinė registracija, nes nelieka jos teisinės registracijos pagrindo. Registruojant minėtus pastatus, nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad valstybinė komisija priėmė statinius. Panaikinus ginčijamą potvarkį ir ūkinių pastatų 4IIž ir 5IIž teisinę registraciją, pripažintina negaliojančia jų 2009-10-08 dovanojimo sutartis, nes neteisėtu statiniu negalima disponuoti. Pirmosios instancijos teismas nepagristai neįpareigojo ieškovo nugriauti savavališkai pastatytos palėpės virš ūkinių pastatų 3I1m, 4I1ž, 5I1ž, motyvuodamas, kad ieškovas siekia rekonstruoti ūkinius pastatus 3IIm, 4I1ž, 5I1ž, rekonstrukcija nėra ieškovo pareiga. Savavališkos statybos padarinių šalinimas paliktas spręsti ieškovui jo nuožiūra. Palėpė turi būti nugriauta, nes ieškovas neketina įteisinti savavališkos statybos ir gauti jai leidimo, yra pasibaigę nustatyti savavališkos statybos padarinių šalinimo terminai. Palėpė užstoja atsakovui Č. Č. vaizdą į Galvės ežerą, neatitinka teisės aktų reikalavimų, viršija leistiną 6 m. aukštį, stogo šlaito kampas žymiai mažesnis nei 38-40 laipsniai, ne visi rekonstruojamo ūkinio pastato langai orientuoti horizontaliai, kaip to reikalauja reglamentas, stogo danga taip pat neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Apeliaciniu skundu ieškovas E. T. prašė iš dalies panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – E. T. ieškinį tenkinti, priešieškinius atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nemotyvavo, kodėl jo manymu rekonstruojant ūkinį apstatą, pažymėtą indeksu 3I1m., malkinę, pažymėtą indeksu 4I1ž ir ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 5I1ž, palėpę E. T. turės pertvarkyti, o po palėpe esančio pastato, pažymėto indeksu 6I1ž, ne ir kodėl įpareigojo E. T. nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą, kurio indeksas 6I1ž ir sutvarkyti statybvietę, kuris ir taip bus griaunamas vykdant rekonstrukciją. Pagal paskutinį projektą nėra malkinės ir palėpės, t.y. šie statiniai griaunami automatiškai. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ūkinio pastato, pažymėto indeksu 3I1m, malkinės, pažymėtos indeksu 4I1ž bei ūkinio pastato, pažymėto indeksu 5I1ž, bendras užstatymo plotas yra 35,85 m², todėl nesuprantama, kodėl nusprendė pripažinti E. T. teisę atlikti minėtų statinių rekonstrukciją, neviršijant rekonstruojamų statinių 23,83 m² ploto, kodėl E. T. nuosavybės teise priklausančių pastatų dalies, t.y. 12,26 kv. ploto sąskaita, suteikė teisę statyti Č. Č. Teismas taip pat nenurodė, kurias dalis aukščiau minėtų pastatų, bendro ploto 23,83 m², galėtų rekonstruoti E. T. Leidimas atlikti minėtų statinių rekonstrukciją pagal paskutinįjį personalinės įmonės „A-1“ parengtą projektinį pasiūlymą bei bendrasavininkio Č. Č. sutikimo, niekaip nepažeidžia bendrasavininkio teisių, nes rekonstruojami pastatai nuosavybės tiese priklauso E. T. ir jie po rekonstrukcijos nepakeis jau dabar esamo užstatymo ploto. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CK 4.14 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis antraeilio daikto likimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, antraeiliu gali būti pripažįstamai tik realiai egzistuojantys daiktai, o ne teisė į užstatymo plotą, kaip ginčo situacijoje argumentavo pirmos instancijos teismas. Jis padalino teisę į statybą, nepaisydamas to, kad ūkio pastatai 5I1ž, 4I1ž ir 3I1m visa apimtimi priklauso tik E. T., pastatyti dar iki Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento, patvirtinto LR Kultūros ministro 2003-11-21 įsakymu. Teismas nepagrįstai peržengė byloje atsakovo pareikštus reikalavimus, t.y. išėjo už priešieškinio ribų,- nustatė, kad atsakovas Č. Č. turi teisę į 12,26 kv.m. ploto ūkinį pastatą. Teismas ne tik nepasisakė dėl ieškovo E. T. prašymo priteisti kelionės išlaidas, bet ir priteisė iš ieškovo 52,32 Lt kelionės išlaidų LR Aplinkos ministerijai. Taip pat teismas nepagrįstai sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad teismo posėdyje dalyvavo trečiųjų asmenų atstovai A. Č., B. P., V. K., E. I., nors jie teismo posėdyje nedalyvavo, baigiamosiose kalbose nepasisakė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą ieškovas E. T. prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti iš esmės, iš dalies panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – E. T. ieškinį tenkinti, priešieškinius atmesti. Nurodė, kad apeliantas nesuvokia, kad pastatas 6I1/ž ir virš pastatų 3I1ž, 4I1ž, 5I1ž įrengta palėpė sudaro vientisą pastatą. Vieno iš jų nugriovimas priverstų griūti visą statinį, kuris yra senas, papuvęs ir laikosi tik dėka pačių ginčijamų pastatų. Ieškovas ir siekia viso šio darinio rekonstravimo, t.y. nugriovimo bei pastatyti vientisą, gražų pastatą, atitinkantį galiojančius teisės aktus. Rekonstruojant pastatą pagal pateiktą projektinę dokumentaciją yra akivaizdu, kad vykdant rekonstrukciją neįmanoma nenugriauti esamų priestatų, ko siekia inspekcija ir ieškovas.

Atsiliepimu į atsakovo Č. Č. apeliacinį skundą ieškovas E. T. prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti iš esmės, iš dalies panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – E. T. ieškinį tenkinti, priešieškinius atmesti. Be atsiliepime į atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą nurodyti motyvų, papildomai nurodė, kad nepagrįstas Č. Č. argumentas, kad senas 19 kv.m. ploto pastatas 3I1m yra per didelis, nors jis įteisintas ir visa apimtimi priklauso ieškovui pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą. Apeliantas negali reikalauti griauti to, kas teisėtai pastatyta ir pripažinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Apeliantas nežino arba nori nuslėpti, kad minimas ir kiti priestatai, jų registracija atsirado anksčiau, negu teisės aktų reikalavimas dėl užstatymo ploto. Apeliantas mėgina taikyti vėliau atsiradusių teisės aktų reikalavimus, nei atsirado pastatai. Nuosavybės teisę į 1/3 dalį žemės sklypo ir 1/3 dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Č. Č. įgijo1994-12-02 dovanojimo sutarties pagrindu, t.y. jau po 1994-11-25 potvarkio priėmimo, todėl šio potvarkio priėmimas niekaip negalėjo pažeisti jo teisių ir teisėtų interesų. Apeliantas prašė netaikyti senaties termino dėl jo sveikatos būklės, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad negalavimai buvo pakankamai ūmūs, nuslėpė, kad visą laiką dirbo. Užsakovas klaidina teismą, kad nuo 2004 metų po teisminio ginčo su buvusia bendraturte J. T. visi ūkio pastatai priklauso T. šeimai. Apeliantas bando įrodyti, kad negali statyti pastatų dėl ieškovo užstatyto žemės ploto, tačiau neįrodė, kad apskritai jis turi teisę statyti statinius.

Atsiliepimu į ieškovo E. T. ir atsakovo Č. Č. apeliacinius skundus atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė ieškovo E. T. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovo Č. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą dalyje, kurioje atmesti inspekcijos priešieškinio dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo reikalavimai panaikinti ir priimti naują sprendimą – inspekcijos priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad priešingai, nei teigia ieškovas, Trakų rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis LR kultūros ministro 2003-11-21 įsakymu patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento reikalavimais, konstatavęs, kad savavališkai pastačius ūkinį pastatą sklypo užstatymo plotas viršijo leistinas maksimalias užstatymo ribas, kas bet kokiu atveju užkerta kelią savavališkų statybų įteisinimui, pagrindė sprendimo dalį, kuria ieškovas įpareigotas nugriauti ūkinį pastatą. Inspekcija sutiko su atsakovo Č. Č. apeliacinio skundo motyvais, kad teismas sprendimu ieškovui suteikė teisę rekonstruoti statinį, o ne nustatė pareigą pertvarkyti pastatytą statinį pašalinant savavališkos statybos padarinius ir tokiu būdu savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą paliko spręsti ieškovo nuožiūra.

Atsiliepimu į atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir ieškovo E. T. apeliacinius skundus atsakovas Č. Č. prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir atmesti priešieškiniai, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų visiškai atmestas, o priešieškiniai visiškai patenkinti. Nurodė, kad vykstant bylos nagrinėjimui teisme ieškovo pozicija pasikeitė – jis nebesiekia įteisinti palėpės virš statinių 3I1m, 4I1ž, 5I1ž, o siekia pastaruosius statinius rekonstruoti. Todėl, priešingai, nei nurodo Statybos inspekcija, nėra pagrindo spręsti kitokio, nei nugriovimas, savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo klausimo. Atsakovas nesutiko su Statybos inspekcijos apeliacinio skundo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodęs, kad ieškovo ieškinio reikalavimas buvo patenkintas 50 proc. – ūkinį pastatą įpareigojo nugriauti, o palėpės nugriauti neįpareigojo. Kadangi trys atsakovai reiškė reikalavimus nugriauti savavališkai pastatytus statinius, ½ dalis (50 proc.) ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstai buvo paskirstyta tarp trijų atsakovų. Savavališkai pastatytas ūkio pastatas 6I1m griautinas, nes ieškovas neketina jo įteisinti, jis yra arčiau, nei trys metrai iki kaimyninio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi P. B., jį pastačius, žymiai viršytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), maksimalus užstatymo plotas. Ieškovas siekia rekonstruoti ūkio pastatus 3I1m, 4I1ž, 5I1ž, bet tai nėra jo pareiga, o teisė, kurios jis gali ir neįgyvendinti. Be to, ieškovas siekia rekonstruoti tik ūkio pastatus 3I1m, 4I1ž, 5I1ž, tik šių pastatų rekonstrukcijos projektą yra parengęs. Ūkio pastatas 6I1m yra atskiras statinys. Jo dokumentacijos ieškovas nėra pateikęs. Neįpareigojus nugriauti šio pastato, ieškovas gali to ir nedaryti. Teismas nustatė, kad ne tik ieškovas, bet ir atsakovas Č. Č. turi teisę į žemės sklypo užstatymo plotą ir ieškovas, būdamas tik vienas iš bendraturčių, negali išnaudoti viso žemės sklypo užstatymo ploto, ypač atsakovui Č. Č. prieštaraujant.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Šioje byloje nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių pastatų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto 3I1m, statybos pabaigos metai 1979, malkinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta 4I1ž, statybos pabaigos metai 1993, ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 5I1ž, statybos pabaigos metai 1993 ir jie nuosavybės teise priklauso ieškovui E. T. (t. 6, b.l.5-9). Paminėti ūkiniai pastatai 4I1ž, 5I1ž įteisinti Trakų rajono valdybos 1994 11 25d. potvarkiu Nr 334, jų bendras užstatymo plotas 17 kv. m., o ginčas dėl ūkinio pastato 3I1m priklausomybės galutinai išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 27d. nutartimi, šiuo pastatu užstatytas žemės plotas yra 18,85 kv. m. Bendras šių įteisintų ūkinių pastatų 3I1/m, 4I1/m, 5I1/ž užstatymo plotas sudaro 35,85kv.m., o visų įteisintų pastatų, įskaitant gyvenamąjį namą, užstatymo plotas yra 125,81 kv. m. Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentas (toliau Reglamentas) patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 nustato specialius šios saugomos teritorijos apsaugos, projektavimo ir statybų joje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Pagal Reglamento 18.4p. maksimalus namų valdos sklypo užstatymas negali viršyti 25% viso sklypo ploto, t.y. šiuo atveju maksimalus leistinas žemės sklypo užstatymo plotas negali viršyti 126,75kv.m. Č. Č. gyvenamojo namo 1/3d. dalį įgijo 1994 12 02 dovanojimo sutarties pagrindu, o žemės sklypo bendrasavininku tapo 1996 m. vasario 8 d. (1 tomas, b.l.8) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo momentu (iki 2001m. birželio 31d. galiojusio 1964m. Civilinio kodekso 149 str. 2d.), t.y. po to kai nurodyti ūkiniai pastatai jau buvo pastatyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Č. Č. teisė ginčyti nurodytų statinių registraciją pagrįstai pripažinta praleista be svarių priežasčių. Nurodytų statiniai nebuvo neteisėti, todėl galėjo būti disponavimo objektu.

Savavališkos statybos aktas surašytas 2004 05 20d. (1 tomas, b.l.50) dėl ūkinio pastato 33,58kv.m. (7,16x 4,69) ir įrengtos palėpės virš ūkinių pastatų pažymėtų indeksais 3I1/m, 4I1/m, 5I1/ž. Savavališkos statybos padarinių šalinimo išvadoje (1 tomas, b.l.51) nustatyta pažeidimo esmė- statyba neturint suderintos projektinės dokumentacijos ir leidimo statybai. Pateikta išvada: statinio nugriovimą pripažinti nebūtinu, statybą tęsti pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtą projektą ir pagal jį atlikti statinio rekonstrukciją. CK 4.103 str. 3 d. (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-993 redakcija, įsigaliojusi 2011-01-01) numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymų pasikeitimas suponuoja situaciją, kad tik įgyta teisė gali būti ginama teismine tvarka. Asmeniui, nepradėjusiam tokios teisės įgyvendinti ankstesnio įstatymo galiojimo metu, įstatymo pakeitimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t.y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymo 28 str. 7 d. kuri numato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Pagal šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 23 str. reikalavimus prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą privaloma pridėti žemės sklypo bendraturčio rašytinį sutikimą. Byloje nustatyta, kad žemės sklypo bendraturtis Č. Č. sutikimo ūkinių pastatų rekonstrukcijai nėra davęs iki šiol ir nesutiko jį duoti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovo Č. Č. teisė į žemės sklypo užstatymo plotą nėra pažeista, nes jam 1996 02 8d. įsigyjant dalį žemės sklypo, jis jau buvo užstatytas įteisintais ūkiniais pastatais, inventorizaciniame plane pažymėtais indeksais 3I1/m, 4I1/m, 5I1/ž. Šių pastatų statybos metu Č. Č. nebuvo žemės sklypo bendrasavininkiu, todėl jo sutikimas pastatytų ūkinių statinių įteisinimui nebuvo reikalingas. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pastato, pažymėto indeksu 6I1ž, įteisinimas negalimas, jo statyba naikintina, šis statinys griautinas, nes viršija maksimalų leistiną žemės sklypo užstatymo plotą. Kitų ūkinių pastatų (3I1/m, 4I1/m, 5I1/ž) statyba nebuvo pripažinta nelegalia, egzistuoja teisinis pagrindas juos pertvarkyti (rekonstruoti). Visi šie ūkiniai pastatai priklauso ieškovui E. T., jis, kaip ūkinių pastatų savininkas, gali rekonstruoti juos visame šių ūkinių pastatų užimame plote (35,85 kv.m.). Mansardos, kaip palėpės patalpos po dvišlaičiu stogu statyba virš įteisintų ūkinių pastatų yra galima, todėl jos įteisinimas taip pat galimas remiantis Statybos įstatymo 28 str. savavališkos statybos padarinių šalinimo nustatyta tvarka pagal įstatymų reikalavimus parengtą projektinę dokumentaciją, suderintą su atitinkama institucija, ją pateikus Trakų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijai patikrinti, bei sumokėjus šio įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą be žemės sklypo bendrasavininko Č. Č. sutikimo. Pirmosios instancijos teismas, detaliai neanalizavęs priestato palėpės statybos atitikimo teisės aktų reikalavimams, nurodė, kad ji turi būti pertvarkyta pagal statybą leidžiančius dokumentus. Tiek atsakovas Č. Č., tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo nugriauti palėpę kaip savavališkai pastatytą statinį. Savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus reglamentuojanti Statybos įstatymo 28 str.7d. nuostata numato teismo teisę priimti alternatyvius sprendimus. Šis teisinis reglamentavimas suteikia teismui galimybę nuspręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje savavališkai pastatyta patalpa gali būti įteisinama, ar turi būti griaunama. Teisėjų kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pripažintinas pagrįstu. Byloje yra pateikti įrodymai, kad Ieškovas yra pradėjęs savavališkos statybos įteisinimo procedūras, palėpė ne tik neužima jokio papildomo žemės sklypo užstatymo ploto, nes yra virš ūkinių pastatų 3I1/m, 4I1/m, 5I1/ž, bet ir ji toje vietoje yra galima, tačiau turi būti pertvarkyta pagal suderintą projektą. Ieškovui buvo suteikta galimybė statybą įteisinti (t.2, b.l. 67-68), tačiau jis šia teise per nustatytą terminą negalėjo pasinaudoti dėl žemės sklypo bendrasavininko Č. Č. nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijai. Šioje situacijoje ieškovo elgesio, susijusio su procedūromis, siekiant įteisinti galimą statybą, negalima pripažinti visiškai neatsakingu ir aplaidžiu. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, šalių argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, tačiau tikslintina jo dalis dėl rekonstruotinų statinių ploto, pripažįstant E. T. teisę atlikti statinių rekonstrukciją neviršijant rekonstruojamo statinių bendro 35,85 m² užstatymo ploto be žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkio Č. Č. sutikimo. Kadangi skundžiamas sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, apeliantams jų išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Apeliaciniame skunde atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nesutiko su pirmosios instancijos teismo iš jos ieškovui priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, atsižvelgiant į skirtingą atsakovų reikalavimų kiekį. Tačiau pažymėtina, kad ieškovo ieškiniui prieštaravo tiek atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tiek atsakovai Č. Č. ir P. B.. Todėl sprendžiant dėl išlaidų ieškovui atlyginimo visi atsakovai jas turi padengti lygiomis dalimis. Ieškovas E. T. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo E. T. prašymo priteisti kelionės išlaidas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas yra pateikęs net kelis prašymus priteisti jam kelionės išlaidas, tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė. CPK 277 str. numato, kad tuo atveju, kai teismas nėra išsprendęs bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo kausimo, byloje dalyvaujantys asmenys per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo gali iškelti šį klausimą. E. T. buvo nuolat atstovaujamas advokatės, todėl turėjo pasinaudoti CPK 277 str. suteikta teise kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Kadangi kelionės išlaidų priteisimo klausimas pirmosios instancijos teisme nėra nagrinėtas, dėl jo negali pasisakyti ir apeliacinės instancijos teismas. Ieškovas nurodė, kad teismo sprendimu minimi trečių asmenų atstovai A. Č., B. P., V. K. ir E. I. teismo posėdyje nedalyvavo, todėl jie teismo sprendimo įžanginėje dalyje nurodyti nepagrįstai. Manydamas, kad tai rašymo apsirikimas, ieškovas dėl jo ištaisymo turėtų kreiptis į sprendimą priėmusį pirmosios instancijos teismą (CPK 276 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. teisėjų kolegija,

nusprendė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo dalį dėl rekonstruojamų statinių (ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 3I1m, malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksu 4I1ž, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 5I1ž) ploto, pripažįstant E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę atlikti statinių rekonstrukciją neviršijant rekonstruojamo statinių bendro 35,85 m² užstatymo ploto be žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), bendrasavininkio Č. Č. sutikimo.

Teisėjai Alma UrbanavičienėRita KisielienėAndrutė Kalinauskienė