- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-01-16
- Bylos Nr.
- 1-34-548/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- J. D.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 63-1-00572-14 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas: 2013-11-28 Kaišiadorių r. apyl. teismo pagal LR BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d., 63 str. 1, 5 d. 1 p. - 10 mėn. laisvės apribojimo, vadovaujantis LR BK 67 str. 1, 2 d. 8, 9 p., 72-1, 72-2 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždrausta per visą laisvės apribojimo laikotarpį prisiartinti prie nukentėjusiosios J. D. bei lankytis jos gyvenamu adresu: (duomenys neskelbtini), bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. S. 2014-11-03 apie 13.30 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prieš nukentėjusiąją J. D. naudojo fizinį smurtą, tai yra pastūmė ją, po ko ji nukrito ant lovos, tuomet sugriebęs už plaukų tempė ją iš lovos, ir taip sukėlė fizinį skausmą buvusiai sugyventinei šeimos narei J. D..
Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.
Įtariamasis R. S., pareiškus įtarimą padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., prisipažino visiškai ir paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta pilnai dėl 2014-11-03 apie 13.30 val. sukelto fizinio skausmo savo buvusiai sugyventinei J. D.. Pirminėje apklausoje neprisipažino dėl to, kad bijojo. Jie su J. turi bendrus 2 mažamečius vaikus, kurių tada namuose nebuvo. Jis pas Jūratę į namus, (duomenys neskelbtini) atėjo pas jų bendrą sūnų G. D., jau pilnametis, pasiimti drėlės (grąžto). Jis įėjo į vidų, namuose buvo ne tik J., bet ir sūnus G. Jis buvo išgėręs. Tarp jo ir J. įvyko žodinis konfliktas dėl vaikų, jis J. pastūmė, ji nukrito ant lovos, bet už plaukų kiek prisimena lyg netempė. Sūnus G. liepė liautis, jį išstūmė per duris, J. taip pat išėjo į lauką. Jis jai dar bandė įspirti, bet nepataikė. Tada sėdo ant dviračio ir išmynė, taip drėlės nepasiėmęs. Dėl to, kas įvyko, jis labai gailisi. (b.l. 38 ).
Apklausta nukentėjusioji J. D. parodė, kad 2014-11-03 apie 13.30 val., į jos namus adresu, (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivus jos buvęs sugyventinis R. S., su kuriuo ji negyvena nuo 2011 m. Jis įėjęs į namus ją pastūmė, ji nukrito ant lovos tuomet jis rankomis sugriebė už plaukų ir tempė ją. Jai labai skaudėjo. Sūnus G. D. tėvą išstūmė per duris į kiemą. Išbėgus jai į lauką, buvęs sugyventinis jai dar bandė įspirti, bet nepataikė ir pasišalino. Ji mano, kad jis elgėsi taip dėl to, kad ji nepriima jo gyventi. Į medikus ir medicinos ekspertus ji nesikreips. (b.l. 7).
Apklausta papildomai nukentėjusioji J. D. parodė, kad jos buvęs sugyventinis R. S., su kuriuo negyvena jau apie 7 metus ir jam yra 2014-11-03 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo jos atžvilgiu, nors ir policijos uždrausta, bet jos namuose girtas vis apsilanko. Atėjęs jis pastoviai beldžiasi į duris ir langus, bando duris atidaryti, nes iš vidaus jie jas su vaikais užsirakinę ir užsikabinę sėdi. Paskutinį kartą jis buvo girtas atėjęs vakar, tai yra 2015-01-12 d. apie 21 val. ir taip beldėsi iki 22.30 val., o po to aprimo ir išėjo. Baladodamasis jis šaukė, keikėsi, grasino užmušti ir padegti namus. Policijos nekvietė, kadangi jis ateina, parėkauja, pagrasina, pasibeldžia ir vėl dingsta. Po pusvalandžio vėl ateina ir vėl daro tą patį. Tai trunka nuo pusvalandžio iki pusantros valandos. Prašau policijos buvusį sugyventinį R. S. sudrausminti, kad jis nustotų lankytis prie jos namų, nes į vidų su vaikais jo neįsileidžia. Šiandien ryte 2015-01-13 apie 08.00 val., ji su mažamečiu jų bendru vaiku T. D., 12 metų, ruošėsi eiti į traukinį, kai namų durys buvo neužrakintos ir R. įėjo į vidų. Jis buvo „pagiringas“, nes vakar vakare buvo girtutėlis ir prašė, kad pakeltų jų vyresnįjį sūnų G. D.. Jo pastoviai R. prašo, kad paskolintų pinigų arba duotų cigarečių. Jis jiems su T. nespėjo nieko pasakyti, išėjo iš karto per duris į traukinį. Tada jis atėjo jiems iš paskos į stotį ir vaiko pasiteiravo, kur jie važiuojantys, nes ji tuo metu pirko bilietus. Pasakė T. tėvui, kad važiuoja į Kaišiadoris pirkti batų. Jiems jau visiems namiškiams pabodo R. S. pastovus persekiojimas, beldimasis į jų namus ir prašymas pastoviai įsileisti į vidų, tai daro būdamas girtas ir agresyviai nusiteikęs jos atžvilgiu. Nori, kad jis nuo jų atstotų ir juos paliktų ramybėje. Baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereiškia. (b.l. 8 ).
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji J. D. patvirtino savo duotus parodymus. (b. l. 11-13).
Apklaustas liudytoju G. D. parodė, kad 2014-11-03 apie 13 val., jam būnant namuose (duomenys neskelbtini), kartu su mama, į namus atėjo jo tėvas R. S.. Mama su juo jau negyvena kartu. Mama buvo blaivi. Tėvas iš karto pradėjo mamai priekaištauti, rėkti ant jos, kad ji neprižiūrinti mažesnių vaikų ir priėjęs ją pastūmė. Mama nukrito ant lovos, tada tėvas R. S., jai sugriebė už plaukų ir tempė. Jis priėjęs prie tėvo jį nuo mamos atstūmė ir tėvą išstūmė į lauką. Į lauką išėjo ir mama. Tėvas dar jai bandė įspirti, bet nepataikė. Daugiau jokių smūgių nesudavė. Tėvas atsisėdo ant dviračio ir išvažiavo. Mažesni vaikai tuo metu buvo mokykloje. Tą dieną, kai tėvas buvo atėjęs, jis apie jokį grąžto paskolinimą su juo nekalbėjo (b.l. 17-18 ).
Iš 2014-11-03 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad smurtą patyrė J. D., kas pasireiškė tuo, kad R. S. ją pastūmė ir tempė už plaukų. (b. l. 14-15).
Iš 2014-11-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-5).
Kaltinamojo R. S. visiškas kaltės prisipažinimas, padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis dėl jos pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1d. 9p.).
Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 66).
Už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., kuria kaltinamas kaltinamasis R. S. gali būti skiriama arešto bausmė. Skiriant bausmę kaltinamajam R. S., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.). R. S. ankščiau teismo teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka (b.l. 53-59), psichiatrijos ligoninėje negydytas ir į narkologinę įskaitą neįrašyta (b.l. 44), nedirba, Pravieniškių seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (b.l. 61), todėl jam skirtina mažesnė už vidutinę arešto bausmė, numatyta LR BK 140 str. 2 d. sankcijoje. Atsižvelgdamas į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, kaltinamajam skirtina prokurorės pasiūlyta arešto bausmė (LR BK 49 str. 3 d.). Kaltinamajam R. S. mažinti prokurorės pasiūlytos arešto bausmės dydžio nėra pagrindo, pasiūlyto arešto dydis yra žymiai mažesnis už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatyto arešto dydžio vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas
nusprendžia:
R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹str., R. S. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Arešto bausmę paskirti atlikti poilsio dienomis.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. S. sulaikymo momento.
Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą.
Išaiškinti R. S., kad nesutikdamas su paskirta bausme teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.