Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-01-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-8-954/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-01-14
Bylos Nr.
AN2-8-954/2020
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00608-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Giedraitis (pirm.)
Pažeidėjas
R. R.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-8-954/2020Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00608-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties R. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. R. 2019 m. spalio 11 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės (toliau – Institucijos) specialisto nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas 800 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2019 m. spalio 7 d. 07.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kaip nustatytas 0,69 prom. neblaivumas. Šia neteisėta veika R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Šį nutarimą R. R. apskundė apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismas nenustatė ir padarė išvadą, jog nuobauda individualizuota tinkamai.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniame skunde R. R. prašo ją pakeisti ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jos terminą.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, jog nepagrįstai apylinkės teismas jo atžvilgiu netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Apelianto teigimu, iš teismų praktikos matyti, kad galimybę skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių (padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu. Šiuo atveju apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą siejo su abstrakčiomis sąvokomis. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 563 straipsnio ir 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

3.2. Skunde pažymima, kad tai, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, pirmosios instancijos teismas įvertino tik kaip aplinkybę, kuri reikšminga skiriant administracinės poveikio priemonės terminą administracinio nusižengimo sankcijos ribose. Tačiau sutikti su tuo nėra pagrindo, nes ANK 34 straipsnio 5 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad ši norma taikoma atsižvelgiant, be kita ko, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Be to, skundžiama nutartimi jo asmenybė ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme išvis nevertinta, nes neatsižvelgta į tai, kad jis yra dirbantis, jau sumokėjęs baudą, auginantis vaikus, sudaręs santuoką ir kt.

3.3. Apelianto nuomone, yra neteisinga, kad esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, šansas sutrumpinti jos atėmimo terminą atitinkamai mažėja. Tai iš esmės prieštarauja administracinės poveikio priemonės proporcingumo principui, kuris ypač aktualus šiuo atveju. Pažymėtina, kad nors jo padaryta veika yra formalios sudėties, tačiau faktiškai jis ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė daugiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, nes tiesiog klydo dėl savo būklės, o ne tiksliai žinojo, kad yra neblaivus būtent tokiu laipsniu, kadangi alkoholį vartojo tik vakare, o vairavo ryte. Esant tokiai jo kaltės formai, į pasekmes, kylančias netekus teisės vairuoti transporto priemonių, turėtų būti atsižvelgiama kaip tik daugiau nei įprasta.

3.4. Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus Institucijos nutarimą skundžiamoje dalyje, o jį tik pakeitus, t. y. paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Administracinės nuobaudos paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis), tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino nei vieno iš paminėtų punktų, t. y. ar juose aprašyti administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti tuo atveju, jei administracinė poveikio priemonė būtų bent pakeista.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas prašo R. R. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. R. R. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje iš esmės nėra ginčijamas administracinio nusižengimo numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymo faktas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti R. R. kalte padarius jam inkriminuotą nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik R. R. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo taikymo terminą arba iš viso neskirti šios poveikio priemonės, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).

7. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

8. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

9. Remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).

9.1. Pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, už R. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu atsakomybę sunkinančių ir kitokių jo padėtį gerinančių aplinkybių, R. R. buvo paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Nežiūrint tai, kad R. R. buvo nustatytas 0,69 prom. neblaivumas, už kurį Lietuvos Respublikoje numatyta administracinė atsakomybė, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. R. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nors skunde apeliantas teigia, kad jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, alkoholį vartojo iš vakaro, tačiau šios aplinkybės parodo tik tai, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė apeliantas pervertino savo galimybes ir žinodamas, jog vartojo alkoholinius gėrimus, vairavo transporto priemonę. Šios aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, jog R. R. vis dar kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, siekia sumažinti savo kaltę padarant administracinį nusižengimą, kas jį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai.

9.2. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad apylinkės teismas, atmesdamas R. R. skundą dėl Institucijos nutarimo, išsamiai ir visapusiškai įvertino jo atsakomybę ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei pagrįstai sprendė, jog pažeidėjo patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas. Šių pirmosios instancijos teismo argumentų nepašalina ir R. R. skunde adresuotame apylinkės teismui nurodomos jo šeiminės ar darbo aplinkybės, apie kurias jam buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Minėtos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytos švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimui ar jos neskyrimui, kadangi jos nebuvo pakankamos sulaikyti pažeidėją nuo pavojingo administracinio nusižengimo padarymo, kai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, turi numatyti dėl tokio nusižengimo darymo galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam ar jo artimųjų ratui, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad pažeidėjas, nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką.

9.3. Pritardamas apylinkės teismo motyvams, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog paminėtos aplinkybės savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį bei dar labiau sutrumpinti paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminą, tuo labiau jos iš viso neskirti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad paskyrus tokios trukmės poveikio priemonę už šiurkštų KET pažeidimą, įvertinus R. R. kaip vairuotoją charakterizuojančius bylos duomenis, nėra pagrindo jam taikyti išimtinę teisinę padėtį lengvinančią teisės normą. Pažeidėjui kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti jo asmenybę, todėl pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

9.4. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams – skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

10. R. R. savo apeliaciniame skunde pateikė eilę teismų praktikos pavyzdžių, kuriuose asmenims padariusiems administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir administracinio poveikio priemonės terminas sutrumpintas arba iš viso neskirtas. Atsakant į šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Jei yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018). Taip pat būtina įvertinti, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nors skunde nurodyti konkretūs teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet teismas tenkino pažeidėjų skundus ir sutrumpino administracinio poveikio priemonės terminą arba jos iš viso neskyrė, tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika, nes skiriasi faktinės aplinkybės.

11. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nes byloje jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės R. R. paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, nenustatyta, todėl R. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį nepakeistą ir R. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Giedraitis