- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-30
- Bylos Nr.
- 1S-683-168/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- ir V
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. Š. skundą dėl 2010-08-02 Biržų rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas E. Š. skundas dėl 2010-07-07 Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro T. Bajorūno nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustato:
2010-07-19 Biržų rajono apylinkės teisme gautas E. Š. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro T. Bajorūno 2010-07-07 priimtą nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą V. A. ir A. A. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str.
Skundžiama Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi E. Š. skundas dėl 2010-07-07 Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro T. Bajorūno nutarimo panaikinimo atmestas, motyvuojant tuo, kad ikiteisminis tyrimas V. A. ir A. A. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. nepradėtas pagrįstai. Ginčas tarp pareiškėjos ir V. A. dėl naudojimosi pastatu - ferma, esančia (duomenys neskelbtini) kaime, Biržų rajone, kuri šiuo metu teisėto savininko neturi yra civilinio pobūdžio ir turi būti sprendžiamas civilinės teisenos tvarka.
Šalies argumentai
Skundu E. Š. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2010-08-02 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – pradėti ikiteisminį tyrimą V. A. ir V. A. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. Nurodo, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2010-08-02 nutartis, kuria buvo atmestas jos skundas dėl prokuroro T. Bajorūno 2010-07-07 priimto nutarimo panaikinimo yra neteisėta ir teisiškai nepagrįsta. Tiek į prokuratūrą, tiek ir į teismą kreipėsi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais ne dėl civilinių teisinių santykių išsprendimo, apie ką savo priimtuose sprendimuose pasisakė prokuroras ir teismas, o būtent dėl V. A. ir V. A. vykdomos nusikalstamos veikos – savavaldžiavimo jos ir jos nepilnametės dukros Ž. Š. atžvilgiu. Todėl mano, kad jos rašytas pareiškimas, po to skundai prokuratūrai ir teismui, kurie buvo atmesti, iki šiol nebuvo ir nėra tinkamai teisiškai įstatymų ir kitų teisės aktų numatyta tvarka ištirti. Teigia, jog nustatyti objektyvią tiesą galima tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, apklausus liudytojus, surinkus kitus įrodymus. Vienas iš pagrindinių duomenų, įrodančių nusikalstamos veikos buvimą, yra tarp jos ir V. A. sudaryta nuomos sutartis. Nuomos sutarties originalas yra Biržų rajono apylinkės teisme, kur ji civilinio proceso nustatyta tvarka pareiškimu kreipėsi dėl nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) kaime esančios fermos patalpas įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. V. A. ir V. A. iki šiol savavališkai toliau naudojasi jos ir jos dukros valdomu turtu – ferma, jai nuvykus neįleidžia, yra net pakeitę fermos durų spynas. Taip pat neįsileidžia į namus, nuo jos slapstosi, neatsiliepia į telefono skambučius. Nurodo, kad kaip įrodomąją reikšmę turinčius duomenis, ikiteisminio tyrimo atlikimo metu pateiks išsaugotas SMS žinutes, rašytas V. A., nurodys liudytojus. Mano, kad taip elgdamiesi V. A. ir jo motina V. A. piktnaudžiavo ir toliau piktnaudžiauja savo teise, savavaldžiauja, tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidė ir suvaržė, taip pat ir toliau varžo bei pažeidžia jos ir jos nepilnametės dukros teises ir įstatymų saugomus interesus, padarydami didelės žalos jos ir jos dukros teisėms ir teisėtiems interesams.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
E. Š. skundas tenkintinas iš dalies, Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-08-02 nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas (BPK 442 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos Respublikos BPK 166 str. 1 d. 1 p. nustato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Ši įstatymo nuostata atspindi asmens teisę būti ginamam įstatymo, kai yra požymiai, kurie rodo, jog buvo pasikėsinta į žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus. Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos įpareigoja prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną priimti pagrįstus ir motyvuotus sprendimus tais atvejais, kada gali būti atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Baudžiamojo kodekso 168 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Teismas, susipažinęs su E. Š. skunde nurodytomis aplinkybėmis, skundžiama nutartimi, iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato gauta medžiaga Nr. 54-AT-00095-10, taip pat medžiaga, gauta iš Biržų rajono apylinkės prokuratūros konstatuoja, kad Biržų rajono apylinkės teismo nutartis, kuria E. Š. skundas dėl 2010-07-07 Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro T. Bajorūno nutarimo panaikinimo atmestas, yra nepagrįsta.
Biržų rajono apylinkės teismo 2010-08-02 nutartyje, kaip ir Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro T. Bajorūno nutarime atsisakyti tenkinti E. Š. skundą konstatuota, kad tarp E. Š. ir V. A. kilęs ginčas dėl V. A. neteisėto naudojimosi E. Š. pastatu - ferma, esančia (duomenys neskelbtini) kaime, Biržų rajone, yra civilinio pobūdžio ir turi būti spręstinas civilinės teisenos tvarka. E. Š. skunduose nurodo suprantanti, kad dėl jos valdomo turto – fermos neteisėto naudojimosi tarp jos ir V. A. yra kilęs ginčas civilinio proceso tvarka, kurio ji baudžiamosios teisės prasme išspręsti neprašo. Tačiau nei prokuratūra, nei teismas nesuprato, jog ji kreipėsi su prašymu įvertinti V. A. ir V. A. veiksmus, t. y. ar jiems neteisėtai naudojantis jos valdomu turtu - ferma, į ją neįsileidžiant, jos neatlaisvinant, pakeičiant fermos spyną, vengiant su ja susitikti bei neatsakant į jos telefoninius skambučius, nebuvo pažeistos jos teisės bei teisėti interesai, nepadaryta didelė žala jos teisėms bei teisėtiems interesams. Teismas konstatuoja, jog sutinkamai su E. Š. skundo argumentais, nei prokuroro nutarime, nei teismo nutartyje nėra įvertinti V. A. ir V. A. veiksmai LR BK 294 str. atitikčiai, o apsiribota tik konstatavimu dėl veikos, numatytos LR BK 294 str. požymių nebuvimo. Todėl teismo nuomone, tiek E. Š. rašytas pareiškimas policijai, po to sekę skundai prokuratūrai ir teismui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo V. A. ir V. A. atžvilgiu esant jų veiksmuose savavaldžiavimo požymių, kurie visais atvejais buvo atmesti, nėra tinkamai ištirti bei teisiškai įvertinti.
Teismas pažymi, kad pagal BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, gali atsirasti pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą ir kitas aplinkybes. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir subjektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).
Nagrinėjamos medžiagos esmę sudaro kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas. E. Š. 2009-07-24 pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, adresuotam Biržų rajono PK nurodė, kad pastatas – ferma priklauso jai, ji ją valdė, nuomojo V. A.. Tam, kad ji galėtų kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, buvo atvykusi į fermą su VĮ Registrų centro Panevėžio filialo darbuotoja, kad būtų padaryti pastato kadastriniai matavimai. Į pastatą nepateko, nes buvo pakeista spyna. V. A. į telefono skambučius neatsiliepė, o nuvykus pas jo motiną, ši atsisakė nurodyti sūnaus buvimo vietą, telefono numerį bei atrakinti fermą. Registrų centro darbuotoja išvažiavo nepatekusi į pastato vidų bei neišmatavusi fermos patalpų (medžiagos 17 l.). Iš 2007-10-25 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopijos matyti, kad E. Š. ir V. A. iki 2008-12-31 susitarė dėl patalpos – fermos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Biržų rajone, nuomos (medžiagos 18 l.). Iš 2009-03-12 pranešimo, adresuoto V. A. matyti, kad E. Š. prašo iki 2009 m. kovo 31 d. susimokėti už fermos nuomą ir atlaisvinti fermos patalpas (medžiagos 19 l.). Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančio 2009-07-27 V. A. paaiškinimo matyti, kad jis su E. Š. dėl jos valdomos fermos naudojimosi iki 2008 m. gruodžio 31 d. buvo sudaręs nuomos sutartį. Jam nuo 2009 m. sausio mėnesio nebevedant ūkinės veiklos, toliau ferma naudojosi jo mama V. A. (medžiagos 20 l.). Iš 2010-05-20 V. A. paaiškinimo matyti, kad po to, kai sūnus V. A. atsisakė ūkininkauti, toliau gyvulius fermoje laikė ji pati. Dėl tolimesnio fermos naudojimosi buvo susitikusi su E. Š., taip pat su ja bendravo telefonu. Su E. Š. naujos nuomos sutarties nesudarė, nes sužinojo, kad ta ferma jai teisiškai nepriklauso. Iš fermos laikomus gyvulius pažadėjo išvesti iki 2010-07-01 (medžiagos 23 l.). 2009-07-29 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus tyrėjo D. Pavlausko tarnybiniame pranešime nurodyta, kad E. Š. į fermos vidų patekti negalėjo, nes į fermą atvyko V. A. iš anksto nepranešusi. V. A. ketinimų trukdyti patekti į vidų neturi (medžiagos 16 l.). Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, policijos pareigūnai tik formaliai ir paviršutiniškai tyrė E. Š. pareiškime nurodytas aplinkybes, daugiau dėmesio kreipdami į tarp E. Š. ir V. A. susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Tačiau apklausdami V. A. bei V. A. visai nesiaiškino, ar E. Š. buvo pas juos atvykusi, kiek kartų ir su kuo, ar skambino, rašė SMS žinutes V. A. ir V. A., ar prašė ją įleisti į fermą, kad padarytų kadastrinius matavimus, kurie yra būtini kreipiantis į teismą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymą. Taip pat nebuvo aiškintasi, ar be E. Š. žinios buvo pakeistos fermos patalpų durų spynos, jei taip, tai dėl kokių priežasčių, kodėl V. A., nepaisant E. Š. prašymo iki 2009-03-31 atlaisvinti fermos patalpas, jas galimai atlaisvino 2010-07-01. Apie E. Š. pareiškime nurodytas aplinkybes nebuvo apklausti ir VĮ Registrų centro Panevėžio filialo darbuotojai. Nors šiuo metu pagal E. Š. pareiškimą Biržų rajono apylinkės teisme ir yra pradėtas civilinis procesas dėl nuosavybės teisės į fermą pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nei policijos pareigūnai, nei prokuroras nesiaiškino, ar V. A. ir V. A. galimai nepiktnaudžiavo savo teisėmis, t. y. ar jų veiksmai nepažeidė ir nesuvaržė E. Š. teisių bei teisėtų interesų ir, ar nepadarė didelės žalos jos teisėms bei teisėtiems interesams. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad be E. Š. dar kas būtų kreipęsis į teismą dėl nuosavybės ( į fermą) teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Aukštesnysis teismas laiko, kad išvados nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal E. Š. pareiškimą, padarytos nepakankamai gerai įsigilinus į E. Š. pareiškimo, bei po to sekusių jos skundų esmę.
Esant nepakankam E. Š. pareiškime bei skunduose nurodytų aplinkybių ištyrimui, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas negalėjo konstatuoti veikos, numatytos LR BK 294 str., požymių nebuvimą, kaip to reikalauja BPK 3 str. 1 d. 1 p.
Tokiu būdu, Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, kuria E. Š. skundas dėl 2010-07-07 Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro T. Bajorūno nutarimo panaikinimo atmestas yra nepagrįsta, todėl naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir dėl E. Š. skundo priimti naują sprendimą: panaikinti Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Bajorūno 2010-07-07 nutarimą atsisakyti tenkinti E. Š. skundą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo R. K. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal E. Š. 2010-05-12 gautą pareiškimą. Medžiagą Nr. 54-AT-00095-10 dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. perduoti Biržų rajono apylinkės prokuratūrai tirti iš naujo.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.