Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2016-11-21 · Administracinė byla Nr. eI-9299-473/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-21
Bylos Nr.
eI-9299-473/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03844-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 3.17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-9299-473/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03844-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 3.17.1; 3.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl rašto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016-08-30 raštą Nr. (23.1-08)-RNA-25836. Nurodo, kad šio rašto pavadinimas ir reikalavimas yra nesuprantami. Rašto reikalavimas grindžiamas kitos valstybės prašymu, tačiau kita valstybė, teikdama prašymą išieškoti lėšas, turi pateikti įrodymus, kad jos reikalavimas yra pagrįstas. Visi prašymai pateikti nenurodant priežasčių, apskaičiavimo tvarkos ir mokesčių nepriemokos pagrindo. Pareiškėja mano, kad vykdant tokį prašymą, nepateikus įrodymų, yra pažeidžiama jos teisė į gynybą ir rungtiniškumą administraciniame procese. Skundžiamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes šis raštas nėra pagrįstas objektyviais, suprantamais duomenimis. Rašte yra teigiama, jog jai tiesiogiai taikytina ES Tarybos direktyva 2010/24ES ir protokolas Nr. 1189/2011 (OL L 302, 2011 11 19 p. 16). Pareiškėja nurodo, kad ES Tarybos direktyva turi būti perkelta į Lietuvos Respublikos teisę, tačiau minėta direktyva ir protokolas į Lietuvos Respublikos teisę nėra perkelti, nėra išversti į lietuvių kalbą, todėl negalėtų būti taikomi Lietuvos Respublikoje.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįsta. Paaiškino, kad ginčijamu raštu pareiškėja buvo informuota, kad Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnyba kreipėsi į nacionalinį mokesčių administratorių su prašymu išieškoti iš jos 5 204,29 Eur akcizų mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šiuo raštu pareiškėjai pranešta, kad jeigu per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinės prievolės jis neįvykdys, ji bus išieškoma iš pareiškėjos kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar/ir turto, sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pateikus vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėjai raštu išaiškinta, jog prašomą išieškoti skolą pareiškėja gali užginčyti vadovaudamasis Jungtinės Karalystės įstatymais, pateikdama skundą Jungtinės Karalystės kompetetingai įstaigai. Atkreipė dėmesį, kad rašte yra nurodyti mokestinės prievolės išieškojimo pagrindai, mokestinės prievolės užginčijimo tvarka bei siūlymas per nustatytą terminą sumokėti nurodytas sumas. Pažymėjo, kad ginčijamas raštas yra informacinio–aiškinamojo pobūdžio dokumentas (primenama apie mokestines nepriemokas ir jų dydį), pats savaime nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl Atsakovė su pareiškėjos argumentu, kad Europos Sąjungos Tarybos direktyva 2010/24/ES ir protokolas Nr. 1189/2011 (OL L 302, 2011 11 19 p. 16) nėra perkelti į Lietuvos Respublikos teisę ir negalėtų būti taikomi Lietuvos Respublikos teritorijoje nesutinka. Nurodė, kad įgyvendinant šios direktyvos nuostatas buvo priimtas Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymas. Tiek minėtas įstatymas, tiek direktyva reglamentuoja santykius tarp prašančios valstybės kompetentingos institucijos ir prašymą vykdančios valstybės institucijos.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

VMI 2016-08-30 raštu Nr. (23.1-08)-RNA-25836 pareiškėjai pranešė, kad 2016-08-23 yra gautas Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymas dėl 5 204,29 Eur akcizų mokesčio ir su juo susijusių sumų skolos išieškojimo iš R. J.. Rašte pranešama, kad jeigu per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinė prievolė bus neįvykdyta, ji bus išieškoma iš kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar/ir turto, sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pateikus vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau, teismo nuomone, tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.

Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar ginčijamas 2016-08-30 VMI raštas Nr. (23.1-08)-RNA-25836 pareiškėjai nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 144 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Šiame MAĮ straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 3 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio ir MAĮ 144 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Teismo vertinimu, ginčijamas raštas, vadovaujantis MAĮ nuostatomis, prilygintinas MAĮ 89 straipsnyje įtvirtintam raginimui mokestinę prievolę įvykdyti geruoju. MAĮ 89 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis (MAĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Šios teisės normos 3 dalis nustato, kad mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos, jeigu mokesčio įstatymas nenustato kito termino. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – po 20 dienų po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos (MAĮ 105 str. 2 d.). Šiuo atveju mokesčio mokėtojo pareiga įvykdyti mokestinę prievolę atsirado ne raginimo (ginčijamo rašto) pagrindu, o Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymo, kurį VMI gavo 201608-23, pagrindu. Ginčijamame rašte yra nurodyti mokestinės prievolės išieškojimo pagrindai, mokestinės prievolės užginčijimo tvarka bei siūlymas per nustatytą terminą sumokėti nurodytas sumas. Tai leidžia spręsti, kad ginčijamas raštas yra informacinio–aiškinamojo pobūdžio dokumentas (primenama apie mokestines nepriemokas ir jų dydį), pats savaime nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių. Teismas turi priimti nagrinėti tik reikalavimą dėl individualaus administracinio akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Pažymėtina, jog teismui galėtų būti skundžiamas atsižvelgiant į raginimą jo nevykdymo atveju priimtas sprendimas (MAĮ 105 str. 1 d. 1 p., 2 d.), dėl kurio atsirastų realūs teisiniai padariniai.

Ginčijamu raštu pareiškėjai buvo išaiškinta, kad per 30 dienų neįvykdžius mokestinės prievolės, mokesčių administratorius priims sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą. Taigi, raginimas yra vertintinas kaip informacinis dokumentas, kuriuo pranešama apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jos dydį, struktūrą ir pareigą sumokėti minėtas sumas, o tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas neįvykdo raginime nurodytų veiksmų, mokesčių administratorius priima sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuris ir yra laikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu mokesčių mokėtojui teisines pasekmes.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2016-08-30 VMI raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjai nesukuria materialiųjų teisinių pasekmių, pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Nesutikdama su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu, pareiškėja šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį sprendimą.

Vien tai, kad VMI skundžiamame rašte nurodo jo galimą apskundimo tvarką, negali būti pagrindas nagrinėti bylą dėl tokio informacinio pobūdžio rašto teisėtumo administraciniame teisme, nes net ir skundo reikalavimo dėl aptariamo rašto panaikinimo tenkinimo atveju pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-562-146/2016). Todėl byla dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti VMI 2016-08-30 raštą Nr. (23.1-08)-RNA-25836, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 105–106 straipsniais, 149 straipsniu,

nutaria:

Administracinę bylą Nr. eI-9299-473/2016 pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 2016-08-30 rašto Nr. (23.1-08)-RNA-25836 panaikinimo nutraukti.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė