- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- e2YT-2995-763/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00131-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
- Pareiškėjas
- E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- H. B., V. J., Valstybės įmonė Turto bankas
sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant pareiškėjai E. B., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kai palikimas priimtas pradėjus jį faktiškai valdyti, nustatymo, suinteresuoti asmenys H. B. ir V. J., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, E. B., priėmė palikimą po savo motinos Julijonos A. B. mirties 2017 m. (duomenys neskelbtini), paveldėto turto faktiniu valdymu.
Atsiliepimas
Suinteresuotieji asmenys V. J. ir H. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame neprieštaravo prašomo juridinio fakt nustatymui.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame neprieštaravo prašomam nustatyti juridiniam faktui, į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėja E. B. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškimo reikalavimus palaiko, prašė pareiškimą tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais. Nurodė, kad jos motina A. B., mirė 2017-(duomenys neskelbtini). Po mamos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta - dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Dar turi brolį H. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir seserį V. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kurie su pareiškimu sutinka, ginčo dėl to nėra Po mamos mirties naudojosi tais namų apyvokos daiktais ir baldais, kurie buvo įgyti mamos. Ji su savo motina gyveno nuo gimimo: iš pradžių tėvų namuose, o kai tėvų namai buvo parduoti, tai jos (pareiškėjos) namuose. Jos vedė bendrą ūkį: lėšos buvo bendros ir namų apyvokos daiktus pirko kartu. Po motinos mirties pareiškėja naudojasi jos papuošalais- žiedais, laikrodžiu. Likusias motinos santaupas panaudojo tėvų kapavietės sutvarkymui. Motinai priklauso 1.87 ha miško paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Jos buvęs sutuoktinis R. B., išmanantis miškininkystės reikalus, rūpinosi šio miško būkle, dirbo miško valymo ir kitus darbus.
Liudytojas R. B. paaiškino, kad jis yra pareiškėjos buvęs sutuoktinis, su kuria išsituokę daugiau kaip prieš 15 metų. Kadangi su pareiškėja yra sugyvenę dukrą tai lig šiol gražiai bendrauja. Jis bendravo ir su savo buvusia uošve A. B., kuri mirė 2017 metais, dalyvavo jos laidotuvėse. Uošvė buvo parašiusi jam įgaliojimą dėl miško, esančio (duomenys neskelbtini) tvarkymo. Tuo pagrindu jis padarė to miško (1.87 ha ploto) retinimą. Kadangi pareiškėja prieš mirtį slaugė savo motiną, gyveno kartu,tai ji ir priėmė motinai priklausantį turtą- jos asmeninius daiktus ir kitką.
Liudytojas T. A. paaiškino, kad yra pareiškėjos gyvenimo draugas. Kai prieš pora metų mirė E. B. motina, tai būtent pareiškėja priėmė motinai priklausiusius daiktus: patalynę, drabužius, žiedus. Jos brolis ir sesuo dėl to jai jokių pretenzijų nereiškė ir nereiškia. Po pareiškėjos motinos mirties liko ir apie du hektarai miško, esančio Švenčionių r., kuriuo pareiškėja taip pat rūpinasi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Teismas ypatingąja teisena nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Tais atvejais, kai teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jis turi sprendime nurodyti, kuriam tikslui faktas nustatytas, taip pat turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Išnagrinėjus bylą iš pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimų teismo posėdyje, suinteresuotų asmenų atsiliepimų ir iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra J. (J.) A. B. ir P. B. dukra (gimimo liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), 1966-(duomenys neskelbtini)). Iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad J. A. B. mirė 2017-(duomenys neskelbtini), mirties vieta (duomenys neskelbtini) ligoninė. Pareiškėjos tėvas P. B. mirė prieš 25 metus-1994-(duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio VĮ Registro centro išrašo matyti, kad J. A. B., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso miškų ūkio paskirties 1.87 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad po pareiškėjos motinos mirties liko aukščiau paminėtas nekilnojamasis turtas. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad notaro biure pagal pareiškėjos motinos mirties vietą būtų buvusi užvesta paveldėjimo byla.
Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, teismo posėdyje išklausius pareiškėjos ir liudytojų parodymus, matyti, kad pareiškėja gyveno kartu su savo motina J.A. B. iki pat jos mirties. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors iš mirusiosios įpėdinų- sūnus ar jos dukros –būtų kreipęsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, tačiau pareiškėja liko gyventi toje pačioje vietoje, kurioje gyveno ir jos motina ir tokiu būdu priėmė motinai priklausančius asmeninius daiktus: patalynę, drabužius, papuošalus, t.y. faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti mirusiosios turtą kaip savąjį.
Pareškėja nurodė, kad rūpinosi ir jos motinai priklausančiu priklauso miškų ūkio paskirties 1.87 ha ploto žemės sklypu,( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtino ir liudytojas R. B.. Iš to darytina išvada, kad niekas kitas išskyrus pareiškėją palikimo po J. A. B. mirties nepriėmė. Ginčo dėl paveldimo turto nėra.
Teismas, įvertinęs nurodytus įrodymus ir jais byloje nustatytas aplinkybes, taip pat pareiškėjos pareiškime bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes, teismo posėdyje išsakytais paaiškinimais, daro išvadą, kad pareiškėja, po savo motinos-J.A. B. mirties 2017-(duomenys neskelbtini), likusį palikimą trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė, pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu, t. y. priėmė palikimą faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja negali gauti (CPK 445 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CK 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, LR CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. B. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. B., a.k(duomenys neskelbtini) po savo motinos J. A. B. mirties 2017-(duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu, siekiant įstatymo nustatyta tvarka gauti palikto turto paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.