Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1626-957/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-04-20
Bylos Nr.
1-1626-957/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48553-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1626-957/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48553-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1; 1.2.29.1.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Valento Gritės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. G. (A. G.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vedęs, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį susitaikius su nukentėjusiąja (byla nutraukta), kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G., turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., dirbdamas UAB „A.“ vairuotojo ekspeditoriaus pareigose, naudodamasis jam pateikta kuro mokėjimo kortele, pasisavino jam patikėtą įmonės turtą, t. y. jis pildydamas kelionės lapus, klaidingai deklaravo, jog nuvažiavo 14758 kilometrus ir tam panaudojo 3204.08 litrus dyzelinio kuro, kai pagal „Ecofleet“ sistemos paskaičiavimus per tą laikotarpį buvo fiksuoti nuvažiuoti 8412.6 kilometrai ir sunaudota 1918.47 litrai dyzelinio kuro, taip savo naudai pasisavino 1285.61 litrų dyzelinio kuro skirtumą, t. y. taip savo naudai pasisavino jam patikėtą UAB „A.“ priklausančio turto kiekį už 1252.94 eurų sumą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. G., laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., suklastojo tikrus buhalterinės atskaitomybės dokumentus, siunčiamus į UAB „A.“ buveinę, t. y. kelionės lapuose deklaruodamas nurodė faktinės situacijos neatitinkantį nuvažiuotų kilometrų bei sunaudoto kuro kiekį ir taip buhalterinės apskaitos lapuose dirbtinai padidinęs aukščiau nurodytus skaičius ir nuslėpdamas realų sunaudoto UAB „A.“ priklausančio kuro kiekį, suklastojo tikrus dokumentus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių savo kaltės nepripažino, tačiau 2018 m. sausio 26 d. vykusios apklausos metu jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis labai gailisi dėl savo padarytų veiksmų. Kaltinamasis nurodė, kad jis atlygino UAB „A.“ padarytą žalą pervedęs į įmonės sąskaitą 1252,94 Eur (b. l. 189).

Liudytojas L. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. balandžio 5 d. neterminuotos darbo sutarties Nr. Vl-30/A, sudarytos tarp darbdavio UAB ,,A.” ir darbuotojo A. G., pagrindu A. G. pradėjo dirbti UAB „A.“ vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose. Darbo sutartis su A. G. nutraukta 2017 m. rugpjūčio 18 d. A. G. darbas buvo tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, krovinių pervežimu ir jų ekspedijavimu Vilniaus mieste. Šiam tikslui darbinėms funkcijoms atlikti A. G. buvo perduota transporto priemonė „Mercedes Benz 812“, 2003 m. laidos, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) bei A. G. 2017 m. liepos 1 d. buvo perduota UAB „F.“ kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal įmonėje nustatytą vidaus tvarką, asmuo, vairuojantis transporto priemonę, kiekvieną dieną privalo pildyti kelionės lapą, jame nurodant tokius duomenis: kelionės lapo pildymo datą, važiavimo maršrutą, nuvažiuotų kilometrų skaičių, kuro likutį darbo dienos pradžioje, įpilto kuro kiekį, nurodant kuro pylimo čekio numerį, sumą be PVM, per darbo dieną sunaudoto kuro kiekį, kuro likutį darbo dienos pabaigoje, automobilio tachometro parodymus darbo dienos pradžioje ir darbo dienos pabaigoje bei kelionės lape privalomai nurodyti per mėnesį sunaudoto kuro kiekį, nuvažiuotų kilometrų skaičių (automobilio tachometro parodymus), kuro likutį mėnesio pradžioje ir mėnesio pabaigoje. Siekiant užtikrinti transporto priemonių eksploatavimo kontrolę, UAB „A.“ su UAB „Ecofleet“ sudarė Transporto kontrolės sistemos „Ecofleet“ pirkimo ir paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis šia sutartimi visose UAB „A.“ priklausančiose transporto priemonėse yra įrengta transporto priemonių stebėsenos sistema „Ecofleet“, kuri leidžia stebėti transporto priemonių važiavimo maršrutą, nuvažiuotų kilometrų skaičių, važiavimo trukmę, stovėjimo trukmę, variklio darbo laiko laisvais sūkiais laiką ir kitus duomenis. Sulyginus A. G. kelionės lapuose nurodytą nuvažiuotų kilometrų skaičių su „Ecofleet“ sistemos fiksuotu nuvažiuotu atstumu, nustatyta neatitikimų, nes kiekvieno mėnesio kelionės lapuose nurodytas nuvažiuotas atstumas yra didesnis nei stebėsenos sistemos fiksuotas nuvažiuotas atstumas. Kelionės lapuose nurodytas nuvažiuotų kilometrų skaičius kiekvieną mėnesį būdavo didesnis apie 55-103 proc., nei stebėsenos sistemos užfiksuotas, savo ruožtu nurodant didesnius nuvažiuotus atstumus buvo deklaruojamas ir didesnis sunaudoto dyzelinio kuro kiekis, kuris yra didesnis nei realiai sunaudotas. Nustačius tokius A. G. lapuose nurodytus kilometražo ir stebėsenos sistemos fiksuoto kilometražo neatitikimus 2017 m. gegužės 9 d. įmonės direktorės nurodymu buvo pareikalauta pateikti rašytinius paaiškinimus dėl nuvažiuoto atstumo ir neatitikimo su stebėsenos sistemos duomenimis. 2017 m. gegužės 18 d. A. G. įmonės vadovui adresuotu paaiškinimu nurodė, kad kilometražą kelionės lapuose nurodė nurašydamas nuo automobilio spidometro. Siekiant nustatyti realų A. G. perduoto automobilio kuro suvartojimą, įmonės transporto skyriaus mechanikai atliko kontrolinius sunaudojimo kuro matavimus, kurių metu nustatyta, kad pakrautas automobilis miesto sąlygomis (kontrolinis važiavimas atliktas Vilniaus m., važiuojant A. G. priskirtu maršrutu), sunaudoja 22 l dyzelino 100 km. atstumui. Automobilio padangos sumontuotos pagal gamintojo rekomendacijas, padangose esančio slėgio reikalavimai atitiko reikalavimus, todėl transporto priemonės techninė būklė negalėjo įtakoti didesnio kuro kiekio suvartojimo. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti nuvažiuoto atstumo kilometrai akivaizdžiai skiriasi nuo stebėsenos sistemos fiksuotų nuvažiuotų kilometrų kiekių, buvo atlikta kelionės lapuose fiksuotų ir sistemos fiksuotų duomenų analizė. Iš surinktų duomenų nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. A. G. kelionės lapuose deklaravo, jog nuvažiavo 14758 kilometrus, kai tuo tarpu „Ecofleet“ sistema fiksavo 8412,6 kilometro. Šiuo atveju akivaizdu, kad A. G. kelionės lapuose nurodė faktinės situacijos neatitinkantį nuvažiuotų kilometrų skaičių, dirbtinai jį padidindamas ir savo ruožtu deklaruodamas didesnį sunaudoto dyzelinio kuro kiekį, kurio skirtumą (tarp realiai sunaudoto ir deklaruoto) pasisavindavo, tokiu būdu padarydamas įmonei žalos. Atsižvelgiant į tai, buvo atlikti skaičiavimai, iš kurių matyti, kad „pereikvoto“ dyzelinio kuro kiekis 1285,61 litro, kurio vertė 1252,94 Eur. su PVM. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad A. G., kelionės lapuose nurodydamas dirbtinai padidintą nuvažiuotų kilometrų skaičių, iškeldavo sunaudoto dyzelinio kuro kiekį, jį nurašydavo kaip neva sunaudotą, o realiai nesunaudotą kurą pasisavindavo ir tokiu būdu padarė įmonei 1252.94 Eur turtinę žalą. A. G., kaip ir kiti įmonės darbuotojai, atvykdavo pasiimti darbinio automobilio į sandėlių teritoriją adresu (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. gegužės mėn., o nuo 2017 m. gegužės mėn. darbuotojai vyko į sandėlių teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 63).

Liudytojas P. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „A.“ įmonėje apie 9 metus, anksčiau ši įmonė vadinosi UAB „Ž.“, nuo maždaug 2015 m. Tai kepykla ir transporto įmonė. Vilniuje yra padalinys. Jo pareigos įmonėje yra transporto įmonės vadovas. Jis kontroliuoja automobilių priežiūrą ir remontus. Įmonėje yra apie 50 automobilių. Vairuotojai kelionės lapus atiduoda logistikos vadovui K. ir šis perduoda buhalterijai. Darbuotojo A. G. jis nepažįsta ir su šiuo teko bendrauti, kai šis rašė pareiškimą išeiti iš jų įmonės. Kiek žino, šis asmuo dirbo jų įmonės automobiliu, techniškai tvarkingu ir maršrutas buvo Vilniaus m. Po šio darbuotojo atėjo dirbti kitas vairuotojas ir kontroliuojant tą patį maršrutą pastebėjo, kad automobilio normos sutampa kaip skaičiuota su pateiktomis normomis teoriškai, „Ecofleet“ sistema rodo tą patį kilometražą, kuris vidutiniškai ir paskaičiuotas teoriškai pagal programą. Žiemos kuro norma įmonėje įsakymu skelbiama nuo sausio iki vasario mėnesio. Vairuotojams pasakoma iš anksto ir jie tikrinami tais mėnesiais. Vairuotojai žodžiu yra įspėjami, kad sektų automobilio techninę būklę, informuotų apie gedimus ir sektų žieminę kuro normą. Kelionės lapai tikrinami kiekvieno mėnesio gale, juos pildo patys vairuotojai, patys vairuotojai atsako už kelionės lapą. Logistikos skyriuje keitėsi trys vadovai ir buvo laikas, kai 2017 m. vasaros metu vieną mėnesį dirbo tarpinis vadovas ir tuo metu pavyko A. G. parašyti pareiškimą ir išeiti iš darbo. Šis parašė tik pasiaiškinimą ir išėjo, kiek žino, nesumokėjęs už viršytą ir sunaudotą kuro normą, kurios likutis apie toną du šimtus (b. l. 67).

Iš UAB „A.s“ atstovo L. G. pareiškimo bei iš pateiktos papildomos informacijos matyti, ad juose nurodyti iš esmės analogiški duomenys, kurie buvo gauti L. G. apklausos metu (b. l. 3-5, 89).

Iš 2016 m. balandžio 5 d. darbo sutarties kopijos matyti, kad ji buvo sudaryta neterminuotam laikui tarp UAB „A.“, atstovaujamos vadybininko L. S., ir tarp A. G. Ši darbo sutartis buvo nutraukta 2017 m. rugpjūčio 18 d. (b. l. 6-8).

Iš „F.“ kortelės perdavimo-priėmimo akto kopijos matyti, kad nuo 2016 m. birželio 27 d. kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduota A. G. (b. l. 9).

Iš automobilio kelionės lapų kopijų ir „Ecofleet“ ataskaitų matyti, kad jie buvo pildyti A. G. vardu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., nurodomo automobilio „Mercedes“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) spidometro duomenys, nuvažiuotų kilometrų skaičius, sunaudoto kuro kiekis ir kt., kurie patvirtinti asmens parašais (b. l. 14-52).

Iš 2017 m. vasario 22 d. kuro normos nustatymo akto matyti, kad jame pateikiami duomenys apie automobilio „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sunaudojamo kuro normas (b. l. 55-56).

Motyvuojamoji dalis

A. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 183 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui už jam patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą. Šio straipsnio prasme numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui.

Tuo tarpu BK 300 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Tikro dokumento suklastojimas – tai dokumento tikrumo arba jo turinio teisingumo pakeitimas.

Šiuose BK straipsniuose nurodyti objektyvieji nusikalstamų veikų požymiai yra alternatyvieji, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos straipsnius.

Teismo vertinimu, faktines bylos aplinkybes, kurios apibūdina padarytų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, patvirtina BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus atitinkantys įrodymai, kurių nuosekli analizė leidžia spręsti, kad A. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, iš pradžių kaltu neprisipažino (b. l. 150, 158), tačiau vėliau visiškai pripažino savo kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir nurodė, jog atlygino visą UAB „A.“ padarytą turtinę žalą, siekiančią 1252,94 Eur, šią sumą pervesdamas į įmonės sąskaitą (b. l. 189). Be šio prisipažinimo bei ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kaltinamojo A. G. kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Pirmiausia pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas – UAB „A.“ atstovas L. G. ikiteisminio tyrimo metu davė itin nuoseklius bei išsamius parodymus, patvirtinančius faktines bylos aplinkybes, o tuo pačiu ir kaltinamojo A. G. kaltę. Iš šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2016 m. balandžio 5 d. tarp darbdavio UAB ‚A.“ ir darbuotojo A. G. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu A. G. pradėjo dirbti šios įmonės vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Šiam tikslui darbinėms funkcijoms atlikti A. G. buvo perduota transporto priemonė „Mercedes Benz 812“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei UAB „F.“ kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojo L. G. teigimu, pagal įmonėje nustatytą vidaus tvarką, asmuo, vairuojantis transporto priemonę, kiekvieną dieną privalo pildyti kelionės lapą, jame nurodant tokius duomenis: kelionės lapo pildymo datą, važiavimo maršrutą, nuvažiuotų kilometrų skaičių, kuro likutį darbo dienos pradžioje, įpilto kuro kiekį, nurodant kuro pylimo čekio numerį, sumą be PVM, per darbo dieną sunaudoto kuro kiekį, kuro likutį darbo dienos pabaigoje, automobilio tachometro parodymus darbo dienos pradžioje ir darbo dienos pabaigoje bei kelionės lape privalomai nurodyti per mėnesį sunaudoto kuro kiekį, nuvažiuotų kilometrų skaičių (automobilio tachometro parodymus), kuro likutį mėnesio pradžioje ir mėnesio pabaigoje. Siekiant užtikrinti transporto priemonių eksploatavimo kontrolę, UAB „A.“ su UAB „E.“ sudarė Transporto kontrolės sistemos „Ecofleet“ pirkimo ir paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis šia sutartimi visose UAB „A.“ priklausančiose transporto priemonėse yra įrengta transporto priemonių stebėsenos sistema „Ecofleet“, kuri leidžia stebėti transporto priemonių važiavimo maršrutą, nuvažiuotų kilometrų skaičių, važiavimo trukmę, stovėjimo trukmę, variklio darbo laiko laisvais sūkiais laiką ir kitus duomenis. Sulyginus A. G. kelionės lapuose nurodytą nuvažiuotų kilometrų skaičių su „Ecofleet“ sistemos fiksuotu nuvažiuotu atstumu, nustatyta neatitikimų, nes kiekvieno mėnesio kelionės lapuose nurodytas nuvažiuotas atstumas yra didesnis nei stebėsenos sistemos fiksuotas nuvažiuotas atstumas. Kelionės lapuose nurodytas nuvažiuotų kilometrų skaičius kiekvieną mėnesį būdavo didesnis apie 55-103 proc., nei stebėsenos sistemos užfiksuotas, savo ruožtu nurodant didesnius nuvažiuotus atstumus buvo deklaruojamas ir didesnis sunaudoto dyzelinio kuro kiekis, kuris yra didesnis nei realiai sunaudotas. Siekiant nustatyti realų A. G. perduoto automobilio kuro suvartojimą, įmonės transporto skyriaus mechanikai atliko kontrolinius sunaudojimo kuro matavimus, kurių metu nustatyta, kad pakrautas automobilis miesto sąlygomis (kontrolinis važiavimas atliktas Vilniaus m., važiuojant A. G. priskirtu maršrutu), sunaudoja 22 l dyzelino 100 km. atstumui. Automobilio padangos sumontuotos pagal gamintojo rekomendacijas, padangose esančio slėgio reikalavimai atitiko reikalavimus, todėl transporto priemonės techninė būklė negalėjo įtakoti didesnio kuro kiekio suvartojimo. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti nuvažiuoto atstumo kilometrai akivaizdžiai skiriasi nuo stebėsenos sistemos fiksuotų nuvažiuotų kilometrų kiekių, buvo atlikta kelionės lapuose fiksuotų ir sistemos fiksuotų duomenų analizė. Iš surinktų duomenų nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. A. G. kelionės lapuose deklaravo, jog nuvažiavo 14758 kilometrus, kai tuo tarpu „Ecofleet“ sistema fiksavo 8412,6 kilometro. Liudytojo teigimu, A. G. kelionės lapuose nurodė faktinės situacijos neatitinkantį nuvažiuotų kilometrų skaičių, dirbtinai jį padidindamas ir savo ruožtu deklaruodamas didesnį sunaudoto dyzelinio kuro kiekį, kurio skirtumą (tarp realiai sunaudoto ir deklaruoto) pasisavindavo, tokiu būdu padarydamas įmonei žalos. Atsižvelgiant į tai, buvo atlikti skaičiavimai, iš kurių matyti, kad „pereikvoto“ dyzelinio kuro kiekis 1285,61 litro, kurio vertė 1252,94 Eur su PVM. A. G., kelionės lapuose nurodydamas dirbtinai padidintą nuvažiuotų kilometrų skaičių, iškeldavo sunaudoto dyzelinio kuro kiekį, jį nurašydavo kaip neva sunaudotą, o realiai nesunaudotą kurą pasisavindavo ir tokiu būdu padarė įmonei 1252.94 Eur dydžio turtinę žalą (b. l. 63). Iš esmės analogiškus paaiškinimus UAB „A.“ atstovas L. G. nurodė ir pareiškime, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, bei pateiktoje papildomoje rašytinėje informacijoje (b. l. 3-5, 89). Byloje esanti darbo sutarties kopija patvirtina liudytojo L. G. parodymus apie tai, kad 2016 m. balandžio 5 d. su A. G. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu A. G. pradėjo dirbto UAB „A.“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Iš šios darbo sutarties kopijos, be kita ko, matyti, kad darbo sutartis buvo nutraukta darbuotojo prašymu 2017 m. rugpjūčio 18 d. (b. l. 6-8). Tuo tarpu byloje esanti „F.“ kortelės perdavimo-priėmimo akto kopija patvirtina liudytojo L. G. parodymus apie tai, kad A. G. buvo perduota kuro kortelė, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d. (b. l. 9). Liudytojo L. G. parodymus apie tai, kad įmonės darbuotojai, vairuojantys transporto priemones, pagal nustatytą vidaus tvarką kiekvieną dieną privalėdavo pildyti kelionės lapus, patvirtina kito liudytojo - P. Š., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, duoti parodymai, iš kurių, be kita ko, matyti, kad vairuotojai kelionės lapus atiduodavo logistikos vadovui, o pastarasis šiuos lapus perduodavo buhalterijai. Liudytojo P. Š. teigimu, darbuotojas A. G. dirbo techniškai tvarkingu įmonės UAB „A.“ automobiliu Vilniaus mieste. Po šio darbuotojo atėjo dirbti kitas vairuotojas ir kontroliuojant tą patį maršrutą buvo pastebėta, kad faktiškai automobilio nuvažiuotas kilometražas sutapdavo su „Ecofleet“ sistemos rodmenimis (b. l. 67). Tuo tarpu byloje esančios A. G. užpildytų automobilio kelionės lapų kopijos bei „Ecofleet“ mėnesio ataskaitų kopijos už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes apie tai, kad kaltinamasis A. G., laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., pildydamas kelionės lapus, klaidingai deklaruodavo duomenis, nurodydamas faktinės situacijos neatitinkančius nuvažiuotų kilometrų bei sunaudoto kuro kiekius (deklaravo, jog nuvažiavo 14758 kilometrus ir tam panaudojo 3204,08 litrus dyzelinio kuro, kai pagal „Ecofleet“ sistemos paskaičiavimus buvo fiksuoti nuvažiuoti 8412,6 kilometrai ir sunaudota 1918,47 litrai dyzelinio kuro), taip suklastodamas kelionės lapus, teikiamus buhalterijai) bei savo naudai pasisavino jam patikėtą UAB „A.“ priklausančio turto kiekį už 1252,94 Eur (t. y. pasisavindamas 1285,61 litrų dyzelinio kuro skirtumą).

Teismas tikslina kaltinimą nurodydamas, kad A. G. pasisavino ne jo žinioje buvusį, o jam patikėtą svetimą turtą, kadangi jis turėjo jam UAB „A.“ išduotą kuro kortelę, kuria jis galėjo naudotis ir piltis kurą į automobilį savo darbinėms funkcijoms atlikti dėl savo užimamų pareigų, o toks turtas atitinka patikėto turto sąvoką.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus bei jais remiantis nustatytas faktines įvykio aplinkybes, konstatuoja, kad A. G. pasisavino jam patikėtą, UAB „A.“ nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio vertė 1252,94 Eur, bei suklastojo tikrus dokumentus. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms A. G. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu, tačiau prašo jam siūlomą skirti baudą leisti sumokėti dalimis per tris mėnesius (b. l. 189, 192).

Civiliniam ieškovui UAB „A.“ ikiteisminio tyrimo metu buvo atlyginta padaryta 1252,94 Eur dydžio žala, ši įmonė jokių pretenzijų A. G. neturi (b. l. 178).

Dėl A. G. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę A. G., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei ir vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas valdymo tvarkai, susijęs su dokumentų klastojimu, abi veikos baigtos. A. G. savo nusikalstamais veiksmais padarė civiliniam ieškovui UAB „A.“ turtinę žalą, kurią visiškai atlygino ir ši įmonė jokių pretenzijų A. G. neturi (b. l. 178). Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatytos dvi kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei savanoriškai UAB „A.“ atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. G. – yra vedęs (b. l. 160), dirbantis vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 165), baustas administracine tvarka (b. l. 163-164), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį susitaikius su nukentėjusiąja (b. l. 161-162), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 168), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 169), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 170). Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų bausmės rūšiai bei dydžiui parinkti reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. G. už BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus vieną iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudą, jos dydį nustatant artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytam šios bausmės rūšies minimumui (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio redakcija); už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytam šios bausmės rūšies minimumui (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio redakcija). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankamos bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. G. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. G. skirtina galutinė subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nustatant baudos dydį pinigine išraiška teismas taiko nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį bazinio bausmių ir nuobaudų (minimalaus gyvenimo lygio) dydį.

A. G. prašė leisti sumokėti jam skirtiną baudą dalimis per trijų mėnesių laikotarpį. Teismas, įvertinęs A. G. skirtinos baudos dydį, taip pat tai, kad A. G. 2018 m. sausio 22 d. atlygino UAB „A.“ padarytą turtinę žalą (1252,94 Eur) ir taip tam tikra prasme turėjo išlaidų, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį A. G. skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį.

Kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 151) paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 4 dalimis, A. G. (A. G.) paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir skirti A. G. (A. G.) galutinę subendrintą bausmę – 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. (A. G.) skirti galutinę bausmę – 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti A. G. (A. G.) trijų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. G. (A. G.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti A. G. (A. G.), kad:

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Savanoriškai nesumokėjus baudos, ši bausmė pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Tokiu atveju turėsite papildomų vykdymo administravimo išlaidų.

3. Jeigu Jūs neturėsite lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu Jūs vengsite savo noru sumokėti baudą ir nebus galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius