- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-17
- Bylos Nr.
- II-379-402/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Nukentėjusysis
- S. Z.
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei, dalyvaujant asmeniui dėl kurio priimtas nutarimas nepradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos,
nedalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Aleksoto policijos nuovados atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal nukentėjusiojo S. Z. skundą dėl nutarimo nutraukti administracinę teiseną panaikinimo, institucijai priėmusiai nutarimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Aleksoto policijos nuovadai ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-03-23 nukentėjusysis S. Z. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Aleksoto policijos nuovados pareigūno 2010-03-18 nutarimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 183 str.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Aleksoto policijos nuovados pareigūno 2010-03-18 nutarimu atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 183 str. Skundžiamu nutarimu administracinė teisena nutraukta, nesant pagrindo pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 183 straipsnio sudėtį.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. Z. visiškai palaikė savo skundo reikalavimus ir paaiškino, kad bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini) gyvenant R. M. ji pastoviai vakarais ir naktimis keldavo triukšmą (garsiai leisdavo muziką, pasikviesdavo jaunuolių kompanijas, kurie triukšmaudavo) dėl ko jis ne kartą kviesdavo policijos pareigūnus raminti jaunuolius, nes jo butas yra aukštu žemiau tiesiai po butu (duomenys neskelbtini) ir jis negalėdavo dėl keliamo triukšmo pailsėti savo bute.
Šalies argumentai
R. M. paaiškino, kad ji išsinuomavo butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2010 m. balandžio mėn. Bute gyveno viena, triukšmo niekad nekeldavo. Pas ją kartais ateidavo draugas, kartais užeidavo draugė, tačiau jie niekad netriukšmaudavo. Kartą norėjo švęsti šimtadienį ir dėl to atsiklausė kaimyno S. Z., tačiau susitarti nepavyko ir jie šventė kitoje vietoje. Šiame name yra labai prasta garso izoliacija, jos bute taip pat viskas labai girdisi, tiesiog praeina žmogus ir žingsniai aiškiai girdisi. Ne kartą atvykdavo policijos pareigūnai, tačiau jokio triukšmo nerasdavo, ji būdavo viena, kartą buvo su draugu, jie žiūrėjo televizorių. Anksčiau bute gyveno jo giminaičiai, buvo kažkoks konfliktas su S. Z., todėl ji mano, kad jis tiesiog kerštauja. Šiuo metu ji pati iš šio buto išėjusi, nes neištvėrė nuolatinių konfliktų ir nesusipratimų su pareiškėju, susirado kitą gyvenamąją vietą, ir niekas dėl jos nesiskundžia, nors gyvenant ir ankstesnėje gyvenamojoje vietoje, kiti kaimynai dėl jos elgesio nei vienas nesiskundė.
Liudytoja I. L. paaiškino, kad ji yra buto, dėl kurio kyla ginčas, savininkė. Su pareiškėju bendrauja telefonu. R. M. yra jos pažįstamų, kurie išvyko į Londoną, dukra, kuri baigia 12 klasių ir išvyksta pas tėvus į Londoną. Ji leido R. M. gyventi savo bute. Ji įsitikinusi, kad mergaitė tikrai netriukšmavo, nes su ja ne kartą apie tai kalbėjosi. Buto garso izoliacija nėra labai gera, garsai (vaikščiojant po butą, patraukiant kėdę ir kiti buitiniai garsai), girdisi. Pareiškėjas siekia, kad bute niekas negyventų. Jis eina miegoti apie 21.00 val., ir pageidauja, kad nuo to laiko būtų tylu. Jis prašė, kad ji išvarytų merginą iš šio buto, ir grasino kviesti policiją. Po kiek laiko jis pradėjo kviesti policijos pareigūnus. Tačiau policijos darbuotojai atvykus nenustatė jokio triukšmo, dažniausiai rasdavo vieną R. M. arba su drauge. Vėliau R. M., esant tokiai padėčiai pati išėjo iš šio buto ir šiuo metu glaudžiasi pas draugę, kurios adreso ji nežino.
Liudytojas V. V. paaiškino, kad jam ne kartą teko vykti pagal S. Z. iškvietimą į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nepasitvirtindavo nurodytos aplinkybės dėl triukšmo. Jie stovėdavo laiptinėje prie buto, tačiau jokio triukšmo nesigirdėjo. Paskambinus duris atidarė mergina, kuri paaiškino, kad ji tikrai netriukšmauja. Išeinant sutiko S. Z., kuris skundėsi, kad jam girdisi triukšmas. Jie pasakė, kad jei triukšmas kartosis, tai galės vėl kviesti policiją.
Liudytojas G. T. paaiškino, kad nuovadoje buvo gauti 3 ar 4 S. Z. pareiškimai dėl viešosios rimties trikdymo. Į pareiškimus reagavo įprasta darbine tvarka. Buvo apklausti kaimynai, kurių jis pavardžių nepamena. Kaimynai buvo apklausiami tie, kurių buto sienos susiję su ginčo buto sienomis. Visi apklausti kaimynai paaiškino priešingai, nei S. Z., sakė kad mergina netriukšmauja ir jiems netrukdo. Jis kalbėjosi ir su savo kolegomis, kuriems teko pagal iškvietimą vykti į ginčo butą, tačiau visi patvirtino, kad bute nebuvo triukšmo. Jis tokių pasikalbėjimų raštu nefiksavo, buvo pasikalbama žodžiu. Kaimynai taip pat žodžiu paaiškino, o raštu rašyti atsisakė. M. paaiškino, kad pareiškėjas jai kerštauja, kadangi jos patėvis konfliktavo su S. Z., nes buvo aplietas S. Z. butas ir jis reikalavo iš jos atlyginti žalą, tačiau ji nesijautė kalta ir atsisakė tai padaryti.
Liudytojas Ž. B. paaiškino, kad jis buvo nuvykęs pagal iškvietimą dėl keliamo triukšmo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus informacija nepasitvirtino, jokio triukšmo nesigirdėjo. Duris atidarė mergina su vaikinu, kurie buvo mandagūs. Triukšmas kilo vėliau, kai pasirodė S. Z., jis pradėjo triukšmauti, skambinti kaimynams, todėl jį teko raminti, kad jis netriukšmautų ir leistų žmonėms ilsėtis. Jis dirbo su V. V., kuris minėjo, kad jis jau ne pirmą kartą važiuoja į šį butą, ir kad praeitą kartą informacija nepasitvirtino, jokio triukšmo bute nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
LR ATPK 183 straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad viešosios rimties trikdymas - tai šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Pagal šį straipsnį asmuo atsako tik tuo atveju, jei, jo veiksmai, išvardyti dispozicijoje trikdo viešąją rimtį.
ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, kurio veikoje (veiksmuose arba neveikime) yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, t.y. asmuo, atlikęs priešingą teisei kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1d.). Tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjekto nustatymas yra būtina prielaida užtikrinanti, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas asmuo kaltas pažeidimo padarymu. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti nustatyta kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, jų priešingumas teisei bei juos atlikęs asmuo. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nepasitvirtino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog bute triukšmaujama. Visi apklausti byloje liudytojai patvirtino, kad atvykus pagal iškvietimą, bute jokio triukšmo nesigirdėdavo. Duris atidarydavo viena mergina, arba su draugu, ar draugia, kurie paaiškindavo, kad jokio triukšmo nekelia. Nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad atvykus bute rado triukšmaujančių paauglių kompaniją, kaip nurodo pareiškėjas, kad pas R. M. lankydavosi triukšmaujančių paauglių kompanija.
Pats pareiškėjas savo skunde nenurodo kokio pobūdžio triukšmas sklido bute ir kokiu būdu buvo sutrikdyta viešoji rimtis.
Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, pagrindžiančių R. M. kaltę. Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, kad bute nebuvo keliamas triukšmas, tai patvirtino byloje apklausti pareigūnai kuriems ne kartą tekdavo važiuoti pagal iškvietimą, pareigūnų parodymai bylos eigoje yra nuoseklūs, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo netikėti jų parodymams. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų skunde nurodytas aplinkybes, kad R. M. piktybiškai keldavo bute triukšmą, dėl ko sutrikdė viešąją rimtį. Nei vienas iš kaimynų nesiskundė dėl paauglių nuolat keliamo triukšmo. Pati R. M. paaiškino, kad to namo butų izoliacija yra prasta ir bet koks garsas girdisi. Ji taip pat girdi, kaip kitame bute vaikščioja kaimynai, kalba televizorius, tačiau supranta, kad tai girdisi dėl blogos garso izoliacijos.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Institucija, įvertinusi surinktus rašytinius įrodymus, aplinkybių visetą, pagrįstai neįžvelgė administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariato Aleksoto policijos nuovados pareigūno 2010-03-18 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti S. Z. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
Skundą atmesti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Aleksoto policijos nuovados pareigūno 2010-03-18 nutarimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 183 str., palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.