Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R.V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R.V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., 65 str., paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams ir vienam mėnesiui, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikius nuo 2006 m. balandžio 19 d. iki 2006 m. balandžio 21 d.

Iš R.V. priteista nukentėjusiajam V.B. 500 Lt turtinės ir 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 444,90 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R.V. nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 18 d., apie 1 val. 15 min., D.J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų panaudojo fizinį smurtą V.B. atžvilgiu - sudavė smūgius rankomis ir kojomis V.B. į įvairias kūno vietas ir padarė jam poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, paviršutines muštines tris kairės ausies žaizdeles, poodines kraujosruvas kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairio 7-to šonkaulio lūžį, lydimą oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, nežymiu oro susikaupimu kairės krūtinės ląstos pusės poodyje, tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V.B. sveikatą.

Nuteistasis R.V. apeliaciniu skundu prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 1 d. ir sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad jo veikoje nebuvo chuliganiškų paskatų, nes konfliktas su nukentėjusiuoju kilo dėl pastarojo skolos apeliantui. Be to, nukentėjusysis jam atleido, jie susitaikė. Jis supranta, kad padarė nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, pažada atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Nurodo, kad jis anksčiau dirbo, turi dvi mažametes dukras, kuriomis nuolat rūpinosi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėja – patenkinti.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistasis neneigia, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje padarė V.B. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau apeliantas ginčija chuliganiškas paskatas ir skunde tvirtina, kad nukentėjusįjį sužalojo dėl asmeninių paskatų, t. y. dėl pastarojo negrąžintos skolos.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam inkriminavo chuliganiškas paskatas, o tuo pačiu nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Chuliganizmas yra nusikaltimas viešajai tvarkai. Viešoji tvarka yra chuliganizmo pagrindinis objektas, todėl sprendžiant veikos juridinio įvertinimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į tai, ar dėl nusikalstamos veikos nepažeista būtent viešoji tvarka, kuri gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus: žmogaus sveikatą ar turtą.

Praktikoje dažniausiai viešosios tvarkos pažeidimą nulemia smurtas ar turto naikinimas viešoje vietoje. Tačiau viešoji vieta, kaip nusikaltimo padarymo vieta, nėra būtinas chuliganizmo požymis, nes viešoji tvarka gali būti pažeidžiama ir privačioje aplinkoje, į kurią pašalinių žmonių patekimas be tam tikro leidimo yra apribotas arba negalimas. Taigi, negalima sutapatinti viešosios tvarkos ir viešosios vietos. Viešoji tvarka pažeidžiama, jei veiksmais, padarytais privačioje aplinkoje, sudaromi nepatogumai, sutrikdomi asmenys, esantys kitoje vietoje, pažeidžiama įprasta jų gyvensena ir teisė į normalią, ramią aplinką. Todėl nusikaltimai, susiję su smurtu namų aplinkoje, iš principo gali būti vertinami kaip chuliganizmas ar kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai, padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Tačiau tokiais atvejais galutinis veikos baudžiamasis teisinis vertinimas priklauso nuo jau paminėtų padarinių atsiradimo ir padarytos veikos motyvų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 19 punkte išaiškinta, kad nusikaltimas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Nužudymas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 1 d., jei nėra kitų 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių. Jei nužudymas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kaltininkas sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. ir 284 str.

Analogiškai veikų kvalifikavimo klausimai turi būti sprendžiami ir sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais.

Byloje nustatyta, kad 2006 m. balandžio 17 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) prie degalinės, tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurio metu R.V. ir V.B. apsistumdė, tačiau buvo išskirti. Iš liudytojos R.T. parodymų matyti, kad maždaug prieš metus R.V. buvo sudavęs smūgį nukentėjusiajam. Taigi, galima daryti išvadą, kad iki nusikaltimo padarymo santykiai tarp pažįstamų asmenų, t. y. nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo priešiški. Kolegija netiki apeliaciniame skunde nurodytu R.V. aiškinimu, jog į D.J. butą jis ėjo aiškintis dėl V.B. skolos, ir šį aiškinimą atmeta. Pats nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme niekada netvirtino, kad nukentėjusysis jam buvo skolingas. Tokių parodymų nedavė ir V.B.. Nukentėjusysis ir nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu bei apygardos teisme nurodė skirtingas konflikto priežastis. Tačiau tai neturi esminės reikšmės sprendžiant vėliau padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą, nes šis konfliktas jau buvo pasibaigęs. Svarbu yra tai, jog neginčijamai nustatyta, kad toks konfliktas buvo.

R.V. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad į D.J. butą jis įsiveržė norėdamas išsiaiškinti santykius dėl jau paminėto konflikto prie kolonėlės. Tokio smurto panaudojimo motyvo neatmeta ir V.B. teigdamas, kad jį sumušė ,,gal dėl susižodžiavimo“. Todėl teigti, kad smurtas prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas dėl chuliganiškų paskatų nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis bute buvo tik jame gyvenantys asmenys, kurių natūrali reakcija į smurtą šiuo atveju negali būti dirbtinai sureikšminta. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad dėl nuteistojo veiksmų privačioje aplinkoje būtų sutrikdyta kitoje vietoje esančių asmenų įprasta gyvensena ar teisė į poilsį bei ramią aplinką, t. y. viešoji tvarka ar visuomenės rimtis.

Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apygardos teismo motyvai dėl veikos juridinio įvertinimo yra nepakankami, o kai kuriais atvejais ir prieštaringi. Nuosprendyje teigiama, kad R.V. , įsibrovęs naktį į gyvenamąją patalpą, be tarpusavio santykių priežasties ar menkavertės dingsties sumušė jame miegojusį V.B. , išgąsdino buto šeimininkę D.J. ir jos dukrą R.T. . Šie asmenys patyrė nepatogumų, nes buvo pažeista jų teisę į normalią, ramią aplinką. Taigi, pats teismas iš esmės konstatuoja, kad nuteistasis V.B. sužalojo ne dėl menkavertės dingsties. Faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R.V. V.B. sužalojo skatinamas keršto ir pykčio už ankstesnį konfliktą prie benzino kolonėlės.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamame nuosprendyje, motyvuodamas bausmės dydį, apygardos teismas jį skaičiavo nuo nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., sankcijos vidurkio. Šią aplinkybę galima laikyti ir technine klaida, tačiau galima vertinti ir kaip teismo aiškios pozicijos dėl veikos juridinio įvertinimo neturėjimą.

Dėl nurodytų aplinkybių nuosprendis keistinas. Nuteistojo nusikalstama veika iš BK 135 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuotina į BK 135 str. 1 d.

Skirdama bausmę pagal BK 135 str. 1 d., kolegija vadovaujasi BK 54 ir 61 str. nuostatomis, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, jo šeimyninę padėtį, nusikalstamos veikos pasekmes, nukentėjusiojo poziciją, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, jų tarpusavio santykį, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, nurodytas skundžiamame nuosprendyje aptariant bausmės dydžio klausimą. Su šių aplinkybių vertinimu kolegija sutinka ir todėl plačiau jų neaptarinėja. Nuteistajam skirtina bausmė mažesnė už BK 135 str. 1 d. sankcijos vidurkį.

Taikyti R.V. atžvilgiu BK 62 str. ar 54 str. 3 d. nuostatas pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2006 m. spalio 11 d. nuosprendį pakeisti.

R.V. nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į BK 135 str. 1 d. ir paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. ir 65 str., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams ir vienam mėnesiui, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.