Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-03-26 · Civilinė byla Nr. 2-641-117/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-26
Bylos Nr.
2-641-117/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Milašienė
Kategorijos
  • 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-641-117/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01099-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (kreditorės) R. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jos prašymą uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ bankroto byloje Nr. B2-68-479/2015.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Restrus“. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreditorių finansiniai reikalavimai.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo (kreditorius) R. A. kreipėsi į teismą su prašymu paskirti baudą įmonės administratoriaus įgaliotam asmeniui. Prašyme nurodė, jog teismo nutartimi patvirtintas jos 53 116,09 Lt dydžio pirmos eilės kreditorinis reikalavimas, iš kurio patenkinta tik 13 304,34 Lt. Kreditorės teigimu, su kai kuriais kitais tos pačios eilės kreditoriais yra atsiskaityta, išskyrus priskaičiuotus delspinigius. Vadovaudamasi CPK 616 straipsniu kreditorė prašė administratoriaus įgaliotam asmeniui paskirti baudą, pusę jos sumokant kreditorei, nes administratorius nevykdo įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens R. A. skundą. Teismas nurodė, kad prašymo turinys patvirtina, jog R. A. nesutinka su administratoriaus veiksmais, kuriais atsisakoma patenkinti trečiojo asmens kreditinį reikalavimą bankroto byloje. Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) skundus dėl administratoriaus veiksmų nagrinėja kreditorių susirinkimas. Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo R. A. nesilaikė ikiteisminės ginčo išsprendimo tvarkos, dėl to atsisakė priimti jos skundą (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Trečiasis asmuo R. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį. Skunde nurodo, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintas iš darbo santykių kylantis 53 116,09 Lt dydžio jos kreditorinis reikalavimas, kurio patenkinta tik 13 304,34 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorius nevykdo įsiteisėjusios teismo nutarties, už tokio pažeidimo padarymą ji kreipėsi į teismą su prašymu skirti jam baudą (CPK 616 str.). Pažymi, kad ji neskundė administratoriaus veiksmų, nes įsiteisėjusi nutartis yra privalomai vykdytina be jokių atskirų priminimų ar įpareigojimų. Dėl to teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos prašymą dėl baudos paskyrimo už įsiteisėjusios nutarties nevykdymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog apeliantė skundą dėl administratoriaus veiksmų yra pateikusi ir Įmonių bankroto valdymo departamentui prie LR Ūkio ministerijos, kuris nusprendė atlikti patikrinimą ir šiuo metu skundas dar nėra išnagrinėtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja ĮBĮ, kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras, kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti apeliantės prašymą dėl baudos bankroto administratoriui paskyrimo, nurodęs, kad apeliantės prašymas vertintinas kaip skundas dėl administratoriaus veiksmų, kuriais atsisakoma patenkinti apeliantės kreditinį reikalavimą ir kuris iš pradžių turi būti išnagrinėtas kreditorių susirinkime, o kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti skundžiamas teismui (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Nesutikdama su šia teismo nutartimi, apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji neskundė bankroto administratoriaus veiksmų, o kreipėsi į teismą su prašymu skirti administratoriui baudą už įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, nevykdymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu, vadovaujantis CPK 616 straipsniu, paskirti baudą administratoriaus įgaliotam asmeniui už 2014 m. vasario 3 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, nevykdymą. Visų pirma pažymėtina, kad CPK 616 straipsnis reglamentuoja baudos ar arešto paskyrimo galimybę kaltiems asmenims vykdymo procese nustatytais atvejais, o tokį prašymą teismui taikyti šias sankcijas gali pateikti antstolis arba vykdymo proceso šalys. Vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas (asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas) ir skolininkas (asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo) (CPK 633 str., 638 str. 1 d., 642 str. 1 d.). Apeliantė šiuo atveju nelaikytina vykdymo proceso šalimi ir negali vadovaudamasi šiuo straipsniu prašyti teismo paskirti administratoriui baudą. Be to, pažymėtina, kad teismo nutartis, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai nėra vykdomasis dokumentas. Teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai yra tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji neskundė administratoriaus veiksmų, o prašė paskirti jam baudą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš apeliantės nurodyto reikalavimo pagrindu išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad šis reikalavimas iš esmės grindžiamas tuo, jog administratoriaus įgaliotas asmuo, apeliantės manymu, netinkamai vykdo ĮBĮ nustatytą kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarką, t. y. pilnai nepatenkina jos kreditorinio reikalavimo, kuris patvirtintas teismo nutartimi. Tai įvertinęs pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal ĮBĮ 23 straipsnio 3 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų, o nesutinkant su kreditorių susirinkimo nutarimu, jis gali būti skundžiamas teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.).

Be to, bankrutuojančios įmonės administratoriaus atsakomybę reglamentuoja specialios ĮBĮ 11⁷ straipsnyje įtvirtintos teisės normos, numatančios įmonės administratoriaus atsakomybę už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą. Šių normų įgyvendinimą detalizuoja LR Ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299 patvirtintos bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės, kurios inter alia reglamentuoja administratorių veiklos patikrinimo pagrindus, tvarką, poveikio priemonių administratoriams taikymą. Remiantis minėtose taisyklėse įtvirtintu reglamentavimu, įstatyme įtvirtintų poveikio priemonių (nuobaudų) skyrimas administratoriui ar administratoriaus įgaliotam asmeniui yra priskirtinas Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus kompetencijai, o galimos nuobaudų rūšys – tai įspėjimas ir viešas įspėjimas (ĮBĮ 11⁷ str. 1 d.). Kaip matyti iš bankroto administratoriaus kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų dokumentų, apeliantė dėl administratoriaus veiksmų pateikė skundą minėtai institucijai, prašydama administratoriaus įgaliotam asmeniui skirti nuobaudą ir pagal šį skundą pradėtas administratoriaus veiklos patikrinimas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės pateiktą prašymą, procesinių teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Milašienė