- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-24
- Bylos Nr.
- N-62-121-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Nukentėjusysis
- E. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nutarimo M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nusta t ė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas M. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad ji, būdama M. B. įmonės savininke, esant darbo sutarties požymiams, tai yra sulygus dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės, darbo funkcijų ir darbo apmokėjimo, tačiau nesudariusi darbo sutarties leido E. V. dirbti įmonėje nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2007 m. vasario 1 d. dizainerės darbą. Taip pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai. Ši M. B. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. birželio 11 d. nutarimu M. B. pripažino kalta padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skyrė 6500 Lt baudą. Teismas įvertino M. B. paaiškinimus, nukentėjusios E. V. parodymus, byloje pateiktas 2006 m. lapkričio 13 d., 2006 m. gruodžio 1 d. ir 2007 m. sausio 2 d. autorines sutartis, 2006 m. lapkričio 30 d., 2006 m. gruodžio 29 d. ir 2007 m. sausio 31 d. darbų priėmimo-perdavimo aktus ir nurodė, kad tiek autorinės sutartys, tiek darbų priėmimo-perdavimo aktai E. V. nepasirašyti. Ji kategoriškai tvirtino, kad buvo sutarta dirbti M. B. įmonėje ir sudaryti darbo sutartį, autorinės sutartys su ja niekada nebuvo sudarytos. Darbo sutartis teismui nepateikta. M. B. pripažino, kad tokios sutarties sudaryta nebuvo. Ji neigė žadėjusi sudaryti darbo sutartį, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl nepasirašytos autorinės sutartys, kodėl nepasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktai. Teigdama, kad E. V. nepasirašė autorinių darbų sutarčių ir darbų priėmimo-perdavimo aktų, M. B. negalėjo paaiškinti, kodėl E. V. atsisakius pasirašyti pirmąją autorinę sutartį ir pirmą aktą, buvo surašomos vis naujos sutartys, nauji darbų priėmimo-perdavimo aktai. M. B. parodymai prieštaringi, nelogiški. Teigdama, kad buvo sudarytos autorinės sutartys, M. B. tuo pačiu metu teigė, kad priėmė E. V. ir leido dirbti norėdama pamokyti pastarąją, norėdama įsitikinti, kad E. V. moka ir gali dirbti. Savo paaiškinime protokole nurodė kad „gali pamokyti dizaino“, o kodėl E. V. buvo leista dirbti ir vykdyti konkrečias užduotis – paaiškinti negalėjo. M. B. poziciją, grindžiamą nepasirašytais susitarimais ir aktais, prieštaringais ir nelogiškais paaiškinimais, teismas vertino kritiškai kaip siekimą išvengti atsakomybės. E. V. parodymai buvo vienodi tiek teisminio nagrinėjimo, tiek skundo tyrimo Institucijoje metu, neprieštaravo kitoms bylos aplinkybėms, todėl teismas padarė išvadą, jog įrodytas E. V. darbo M. B. įmonėje faktas nesudarius darbo sutarties ir veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. M. B. neigė savo kaltę, lengvinančių ar sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta, todėl skirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.
II.
M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2007 m. birželio 11 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad nutarimas prieštarauja įrodymams ir bylos faktinėms aplinkybėms, aprobuotoms Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo rekomendacijoms. 2006 m. lapkričio 7 d. ji susitarė su E. V. dėl autorinių dizaino darbų atlikimo. Autoriniai darbai buvo apibrėžti sutartimi. Autorinės sutarties sudarymo faktą patvirtina pagal sutarties nuostatas išmokėti autoriniai atlyginimai, sumokėti mokesčiai. Atlyginimų dydis ar išmokėjimo tvarka nėra nuginčyti. Nėra jokių požymių, kad šalys būtų ketinę savo sutartinius santykius įforminti darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. sudaryti darbo sutartį: nėra ir nebuvo prašymo priimti į darbą; įsakymo dėl priėmimo į darbą; sudarytos darbo sutarties; prašymo dėl atleidimo iš darbo; įsakymo dėl atleidimo iš darbo. Susiklosčiusiems faktiniams teisiniams santykiams nebuvo būdingi įstatymu nustatyti darbo sutarties požymiai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys susitarė dėl konkrečių autorinių darbų atlikimo. Dėl jokių kitokių darbų atlikimo nebuvo tartasi ir jie nebuvo atliekami jos nurodymu. Asmens savarankiškas darbas be darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 41³ straipsnį. E. V. nevykdė jokios rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos, o tarp asmenų egzistavo susitarimas dėl konkretaus rezultato pasiekimo (konkrečių autorinių darbų pagal tris autorines sutartis atlikimo: odontologės N. F. vizitinių kortelių, informacinių lentelių projektai; UAB „Bosta" reklaminio stendo projektą, UAB „Berlin Chemie" kvietimo projektą). Tai yra civilinių autorinių teisinių santykių požymis. Byloje nėra jokių duomenų, kad E. V. atliko sutartinius darbus paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Tai patvirtina ir E. V. elgesys. Ji nepakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, darbe nebūdavo nuo 9-17 val., jai dėl to nebūdavo skiriamos drausminės nuobaudos, ji neprašė nutraukti "darbo sutarties", neprašė išmokėti „sutartą" darbo užmokestį. Atlyginimas pagal autorines sutartis buvo išmokėtas laiku ir tinkamai. Nėra jokių požymių ar įrodymų, kad šalys būtų sutarę dėl pastovaus atlyginimo, ar, kad E. V. buvo mokama ar žadama mokėti periodinius mokėjimus, nepriklausančius nuo pasiektų vienkartinių rezultatų. Jos įmonėje niekada nebuvo užfiksuota jokių darbo teisę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Teismas nenurodo, kokiais įrodymais patvirtinta, kad ji 2006 m. lapkričio 7 d. priėmė i darbą E. V. dizainere ir leido jai dirbti iki 2007 m. vasario 1 d. Byloje tokių duomenų nėra. Teisme nebuvo apklausti kiti įmonės darbuotojai, kurie būtų patvirtinę ar paneigę E. V. nurodytas aplinkybes. Institucija ir teismas kritiškai vertino tik jos parodymus, tuo tarpu E. V. , kuri yra suinteresuotas asmuo byloje, prieštaringus liudijimus (nepagrįstus jokiais įrodymais) besąlygiškai priėmė, taip pažeisdami objektyvumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Institucijos ir teismo nurodytos aplinkybės bei įrodymai nėra pakankami konstatuoti darbo teisinių santykių buvimą. Byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad buvo dirbamas nelegalus darbas, o esamos abejonės turėtų būti traktuojamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje keliamas pateiktų įrodymų vertinimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, o būtent duomenis, gautus E. V. davus parodymus teisme, M. B. pateikus savo paaiškinimus, taip pat sugretinus jų teisme nurodytas aplinkybes su nurodytomis pradinio tyrimo metu duotuose paaiškinimuose, taip pat ištyrus byloje pateiktas autorines sutartis, darbų priėmimo-perdavimo aktus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pateikta šių įrodymų analize bei padarytomis išvadomis. E. V. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi ir logiški. Tiek pradinio tyrimo metu, tiek teisminiame bylos nagrinėjime E. V. davė M. B. tiesiogiai kaltinančius parodymus, kurių pagrindu nustatyta, kad E. V. M. B. įmonėje dirbo dizainerės darbą, vykdė ne konkrečius autorinius projektus autorinių sutarčių pagrindu, o įvairius darbus, susijusius su reklamos gamyba ir platinimu, jai buvo nustatytas darbo laikas nuo 9⁰⁰ iki 18⁰⁰ valandos, kurio ji laikėsi, o už darbą buvo sutartas 1200 Lt dydžio atskaičius mokesčius darbo užmokestis, kuris turėjo būti mokamas kas mėnesį, tačiau pilnai nebuvo mokamas. E. V. buvo įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, reikšmingas bylai aplinkybes nurodė prisiekusi teismui. Tuo tarpu M. B. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir nelogiški. Administracinio teisės pažeidimo protokole ji nurodė norėjusi tik pamokyti E. V. dizainerio darbo. Aplinkybių, kad ši jos įmonėje dirbo autorinių sutarčių pagrindu, ji nenurodė. Teisminio nagrinėjimo metu ji tvirtino, kad E. V. nepasirašė autorinių sutarčių, darbų priėmimo-perdavimo aktų, tačiau, nepaisant to, ir toliau leido jai dirbti, vienašališkai pasirašinėjo autorines sutartis, darbų priėmimo-perdavimo aktus, pervedinėjo E. V. atlyginimą. Pateiktose autorinėse sutartyse bei darbų priėmimo-perdavimo aktuose E. V. parašų nėra, ji kategoriškai neigia žinojusi apie šių dokumentų buvimą. Įvertinus minėtų byloje esančių įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi E. V. nurodytomis aplinkybėmis ir pagrįstai bei teisėtai M. B. veikoje konstatavo visus ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties požymius.
Administracinė nuobauda skirta laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų bei atsižvelgus į visas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes.
Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmos instancijos teismo nutarimą, o bylą nutraukti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.