Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-06-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.8.-815-919/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-06-02
Bylos Nr.
A2.8.-815-919/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00505-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Pažeidėjas
R. R.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8.-815-919/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00505-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 47.8.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. birželio 2 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. R., jo atstovui advokatui E. Rapolui, institucijos, surašiusios ATP protokolą Radiacinės saugos centro atstovams V. S., K. G., atstovei advokatei A. B., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiuose dantų priežiūros centruose neteisėtai sistemingai naudoti licencijos, suteikiančios teisę naudoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius Nr. 1782, išduotos Radiacinės saugos centro 2011-10-20 priede nenurodytus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, kompetentingai institucijai – (duomenys neskelbtini), neįvertinus šių jonizuojančios spinduliuotės šaltinių radiacinės saugos, ir iš šios veiklos gavo pajamas, o būtent:

2013-11-26 atlikus UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio dantų priežiūros centro, esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimą, nustatyta, kad nuo 2013-10-20 iki 2013-11-26 buvo naudojami dantų rentgeno aparatai Preva DC, Nr. DW34545, ir Vantage, Nr. ZZ02019, daromos dantų rentgeno nuotraukos buvo registruojamos elektroninėje sistemoje, informaciniame leidinyje buvo pateikiama informacija, kad (duomenys neskelbtini) atliekami rentgenologiniai tyrimai pagal nustatytus radiacinės saugos reikalavimus;

2013-11-25 atlikus UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio dantų priežiūros centro, esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimą, nustatyta, kad 2013-11-25 buvo naudojamas dantų rentgeno aparatas Preva DC, Nr. DH36052, daromos dantų rentgeno nuotraukos buvo registruojamos elektroninėje sistemoje, informaciniame leidinyje buvo pateikiama informacija, kad dantų priežiūros centre, adresu (duomenys neskelbtini) atliekamos radiologinių tyrimų paslaugos;

2013-11-25 atlikus UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio dantų priežiūros centro, esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimą, nustatyta, kad buvo naudojami dantų rentgeno aparatai Preva DC, Nr. DY49042, ir Vantage, Nr. ZZ02017.

Tuo būdu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. R. pažeidė Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. R. nepripažino padaręs pažeidimų, nurodė, kad jis neturi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiuos pažeidimus. Jis žinojo, kad bus montuojami tie aparatai. Jam atnešė nuotraukas, jis pasirašė. Nėra tikras, ar nuotraukos darytos (duomenys neskelbtini). Už radiacinę saugą atsakingas įmonės darbuotojas S. B., jis turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Liudytojas S. B. nurodė, kad jis pagrinde dirba Kaune, tačiau dirba ir visame tinkle. Jis atrenka, kuris aparatas yra geriausias bei tinkamiausias pagal tam tikro filialo būsimą poreikį. Tada duoda uždavinį administracijai įgyti tuos aparatus. Jam buvo žinoma, kad išvardintuose miestuose, šie aparatai buvo įsigyti ir, kad juos reikėjo licencijuoti, nes jis yra atsakingas asmuo. Visi projektai buvo priduoti ir jie laukė iš Radiacinės saugos atvykimo patikrinimui. Šiuo metu turi visas licencijas. Juos patikrino, o paskui per dvi savaites išdavė licencijas. Jis baigęs atitinkamus kursus, kurie suteikia teisę būti atsakingam už radiacinę saugą visoje įmonėje. Kaltas asmuo turėtų būti jis. Už įmonės administravimą atsakingas R. R.. Pagal įstatymus nei vienas centras negali naudotis rentgeno apartu tol kol nėra išduota licencija. Jis nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) buvo pradėti rentgeno aparatai naudoti. Paraišką licencijai gauti teikė įmonės direktorius R. R.. Kad gydytojas galėtų daryti rentgeno nuotraukas, tai turi būti išklausęs kursus, turėti pažymėjimą. Gydytojai laikotarpiu nuo 2013-11-25 iki 2013-11-26 (duomenys neskelbtini) nebuvo išklausę atitinkamų kursų. Jis negalėjo fiziškai garantuoti, kad aparatas nebūtų naudojamas. Rentgeno pajamų fiksavimo nėra. Yra žurnalas, kuriame yra fiksuojamos daromos nuotraukos.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą atstovė advokatė A. B. nurodė, kad atsakomybėn pagal ATPK 173 str. traukiamas įmonės vadovas arba atsakingas už pažeidimus asmuo. Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1 p. nustatyta, jog už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą atsako bendrovės vadovas. Taigi įmonės vadovas - direktorius privalo užtikrinti, kad įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai, tokiu būdu jis privalo pats arba įgalioti sau pavaldų darbuotoją atlikti vienokias ar kitokias pareigas, kaip šiuo atveju užtikrinti, kad kiekvienam įmonės padaliniui, kiekvienam jonizuojančios spinduliuotės šaltiniui ir kiekvienam su juo dirbančiam darbuotojui būtų išduota RSC licencija. Iš paties įmonės vadovo paaiškinimų ATP protokole matyti, kad jis nespėjo (pamiršo) pasirūpinti licencijos gavimu. Tai, kad nauji įmonės padaliniai pradėjo veiklą, tai, kad buvo įsigyti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai įmonės vadovas žinojo. S. B. teigė, kad žinojo, jog įmonė įsigijo rentgeno aparatus, buvo pradėjęs tvarkyti dokumentus licencijai gauti, tačiau, kad aparatai pradėti naudoti, nežinojo, įmonės vadovas neliepė užtikrinti, kad aparatai būtų pradėti naudoti tik su licencija, to užtikrinti jis negalėjęs. Taigi, akivaizdu, kad iš įmonės vadovo pavedimo užtikrinti įmonės veiklos teisėtumą, t.y. veiklą turint licenciją, S. B. neturėjo. Bet kuriuo atveju įmonės vadovas atsakingas už įmonės veiklą be licencijos taip pat ir tuo atveju, jeigu paskyrė įgaliotu asmenį, kuris dėl jo darbo pobūdžio negalėjo to užtikrinti, taigi, pagal bendrą vadovo atsakomybę už įmonės veiklos teisėtumą, už įmonės veiklą be licencijos atsakingas įmonės vadovas. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad nuotraukų su aparatais darymas nebuvo vienkartinis veiksmas, tai buvo sisteminga veikla, atlygintinė veikla, kuria gauta (siekta gauti) pajamų. Protokole pateiktame paaiškinime R. R. teigė, kad dviejuose padaliniuose tiesiog nespėjo papildyti licencijos, o trečiajame pamiršo, taigi, iš paaiškinimo matyti, kad apie būtinybę gauti licenciją naujiems jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniams žinojo. Toks paaiškinimas reiškia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo, kad pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir toks veiklos vykdymas yra neteisėtas, tačiau sąmoningai pasirinko būtent teisę pažeidžiantį elgesio modelį, t.y. jo veiksmuose buvo tyčios kaltės forma, kuri taip pat vertintina parenkant ir skiriant administracinę nuobaudą. Prašo skirti R. R. administracinę nuobaudą.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą Radiacinės saugos centro atstovas V. S. nurodė, kad nuotraukų darymo faktai buvo fiksuojami tik kompiuterinėje laikmenoje.

Liudytojas A. G. nurodė, kad patikrinimo metu dirbo Klaipėdoje, atėjo iš Radiacinės saugos, aprodė rentgeno aparatą. Jis nesakė, kad naudojasi rentgeno aparatu. Aparatas yra, bet jiems pasakyta, kad nesutvarkyti aparato dokumentai, tad juo naudotis negalima. Jis, kaip gydytojas, plombuoja dantis, gydo nesudėtingus dantų kanalus bei rauna lengvus, paslankius dantis. Jei žmogui reikia rentgeno, tai dažniausiai jie išrašo siuntimą, kad jis kažkur kitur pasidarytų reikiamą nuotrauką. Tvarkant kanalus jie turi pagalbinius prietaisus - kanalo ieškiklius, kuriems nereikia jokių licencijų. Aparatas buvo užplombuotas, bet kažkas netyčia tą plombą nutraukė. Valytoja valė, ta plomba kaip siūlas, užkliudė tą aparatą ir nutraukė. Nuotraukas rodė kompiuteryje kito centro, kaip atrodo ta programa ir tos nuotraukos. Jei jų klinikoje daryta nuotrauka matytųsi iš to, kad jie konkrečiai įrašo, kad daryta nuotrauka jų klinikoje. O jei atsineša nuotrauką, tai jie ją gražiai aprašo palei siuntimą. Už rentgeno aparatą klinikoje atsakingas S. B..

Liudytoja A. B. nurodė, kad ji dirba Mažeikių filiale. Buvo patikrinimas, atvyko iš Radiacinės saugos, prašė med. saugos dokumentų, ji pateikė. Rentgeno aparatu ji nesinaudojo. Nematė, kad kas naudotųsi. Ji registruoja pacientus gydytojams. Už radiacinę saugą atsakingas gydytojas S. B.. Jis atvyksta kartą per mėnesį į Mažeikius.

Liudytoja A. B. nurodė, kad ji yra Klaipėdos Radiacinės saugos centro atstovė, atliko patikrinimą, paprašė, kad parodytų, kur yra sumontuota įranga bei pateiktų dokumentus. Pateikė tik instaliavimo aktą ir žurnalą. Šiuose dokumentuose nebuvo nurodyta data, kuomet buvo instaliuota bei nenurodyti visi duomenys apie rentgeno aparatą. Buvo nurodyta tik dantų rentgeno numeris, o apie vamzdelį nebuvo jokių duomenų. Todėl buvo paprašyta, kad susiektų su UAB „Mardentas“ ir pateiktų reikiamus dokumentus. Paprašius parodyti kur yra rentgeno aparatas, nuvedė į kabinetą, kur dirbo gyd. A. G.. Įėjus į kabinetą, buvo užfiksuota, kad yra sumontuotas dantų rentgeno aparatas, kompiuterinėje skaitmenoje tą pačią dieną buvo atlikta nuotrauka, ją matė ir užfiksavo. Paklausė daktaro, kiek laiko dirba su šia įranga. Jis atsakė, kad gali pateikti duomenis tik pagal pacientų pavardes. Elektroninėje sistemoje matė, kad nuotrauka daryta 2013-11-25 t.y. tą pačią dieną buvo atlikta dantų rentgeno nuotrauka. Jie nesubėjo pateikti bendro registro. Jie neneigė, kad neatlieka, jie teigė, kad atlieka dantų rentgeno nuotraukas, nes tai reikalinga darbui. Administratorė pasakė, kad kiek ji dirba, tiek laiko buvo daromos dantų nuotraukos. Nėra paskirto asmens, kuris būtų atsakingas už radiacinę saugą padalinyje. Turi kiekviename padalinyje paskirtas asmuo atsakingas už radiacinę saugą. Ši įstaiga turėjo licenciją, bet padaliniai Anykščiai, Klaipėda ir Mažeikiai, nesusitvarkė dokumentų ir licencijos priedų nepatikslino. 2014-01-08 paskambino direktorius R. R., pasakė, kad jie yra pasiruošę pradėti veiklą, todėl reikėjo nuvykti. Nuvykus į objektą Klaipėdoje paaiškėjo, kad buvo pažeista plomba.

Liudytoja K. S. nurodė, kad ji atliko patikrinimą Klaipėdoje. Atvykus nustatė, kad įmonėje yra dantų rentgeno aparatas, kuris nėra įtrauktas įmonės licencijos priedą bei aparatu yra dirbama. Įmonės administratorė nurodė, kad buvo daromos tos nuotraukos. Paskui teko bendrauti su tame kabinete esančiu gydytoju – odontologu, kuris nurodė, kad dirba su tuo aparatu nuo įmonės veiklos pradžios. Ten dirbantis gydytojas - odontologas nurodė, kad tą dieną darė rentgeno nuotrauką, todėl pagal tai ir nurodė, kad paskutinė nuotrauka daryta 2013-11-25.

Liudytoja A. U. nurodė, kad ji yra Klaipėdos filialo administratorė. Žino, kad aparatas visada buvo kabinete, ar buvo daromos nuotraukos, nežino. Už radiacinę saugą, už registravimą yra atsakingas S. B.. Gydytojas pateikia bendrą sumą, kiek reikia pacientui mokėti. Jei reikia atlikti rentgeną, tai gydytojas siunčia kitur atlikti.

Liudytojas K. G. nurodė, kad jis yra radiacinės saugos specialistas, vykdė patikrinimą Mažeikiuose. Prisistatė administratorei, paklausė, ar turi rentgeno aparatus, atsakė, kad turi. Parodė, kur jie sumontuoti. Radiacinės saugos dokumentų nepateikė, pateikė tik montavimo dokumentus. Pasižiūrėjo numerius ir padarė išvadą, kad aparatus turi, bet jokių pranešimų jų centrui nėra pateikę. Administratorė atsakė, kad aparatus naudoja atvykstantys gydytojai. Pati administratorė nurodė, kad dirbama su tais aparatais.

Liudytojas A. I. nurodė, kad jis atliko patikrinimą Anykščiuose. Užėjo, pasikalbėjo su administratore, paklausė, ar turi licenciją. Buvo paskambinta įmonės vadovui, juos patikino, kas licencijoje yra įrašyta į saugomų dantų rentgeno aparatų sąrašą. Vėliau paaiškėjo, kad tie 3 padaliniai t.y. Anykščių, Mažeikių ir Klaipėdos nėra įrašyti į licenciją. Tada 26 d. atliko neplaninį patikrinimą, pasiskambinę įmonės vadovui, kad jis dalyvautų. Nuvykus, apžiūrėjo aparatus, pagal pateiktą Statybų projekto radiacinės saugos dalį, ten turėjo būti vienas dantų rentgeno aparatas, tačiau ten buvo pastatyti du dantų rentgeno aparatai. Neatitiko apsaugos priemonių, durų storis buvo per mažas ir kt. trūkumai. Surašė patikrinimo aktą ir išvyko. Jie su kolege apėjo Anykščiuose visas esančias odontologines įmones, vienintelis Anykščiuose dantų panoraminis rentgeno aparatas yra tik šioje klinikoje. Žmonės sakė, kad nuotraukas darė UAB (duomenys neskelbtini) klinikoje. Direktorius su jais bendradarbiavo, pripažino ir sakė, kad tvarkysis. Dėl nuotraukų darymo Anykščiuose pripažino, neginčijo. Pokalbio metu visą atsakomybę prisiėmė R. R. ir pareiškė norą, kad protokolas būna surašytas jo vardu. Kas vyksta įmonėje, yra atsakingas vadovas, bet toje dalyje už radiacinę saugą jis gali deleguoti kažkokį kitą asmenį. Šiuo atveju yra atsakingas R. R., nes jis nebuvo paskyręs jokio žmogaus, kuris būtų atsakingas už radiacinę saugą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas E. Rapolas nurodė, kad bendrą licenciją įmonė turėjo, tik nebuvo iki galo tinkamai susitvarkiusi reikiamos dokumentacijos Anykščiuose, Mažeikiuose, Klaipėdoje. Buvo nustatytas terminas aparatus įtraukti į turimos licencijos priedą, visgi ATP protokolas surašytas terminui nepasibaigus. ATPK 173 str. numatytam pažeidimui turi būti įrodytas versliškumas, t.y. gautas pajamos, šiuo atveju tokių duomenų nėra. Iš bylos duomenų negalima tiksliai nustatyti, kad Klaipėdoje ir Mažeikiuose buvo realiai naudotasi aparatais. Asmens atsakomybės klausimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Klinikoje už radiacinę saugą paskirtas asmuo – S. B., kurio pareigos apima ir organizuoti ir užtikrinti licencijos tikslinimą ir priedų pakeitimą, jis ir turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Prašo R. R. atžvilgiu bylą nutraukti, arba nustačius, kad buvo padarytas pažeidimas, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Ištirta byloje esanti rašytinė medžiaga: I tomas – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2-7), licencija su priedais (b. l. 8-10), pavedimai atlikti radiacinės saugos reikalavimų vykdymo patikrinimą (b. l. 12, 54), objekto patikrinimo planai (b. l. 13, 38, 55), vykdymo patikrinimo aktai-klausimynai (b. l. 14-20, 39-43, 56-57), Radiacinės saugos centro sprendimai (b. l. 21-22, 45-46, 59-60), Radiacinės saugos centro plombavimo aktai (b. l. 23-24, 47-48, 61-62), R. R. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 78-82), licencijos galiojimo sąlygos (b. l. 89-97), Radiacinės saugos centro ekspertizės aktai (b. l. 98-101), sutartis (b. l. 116-122), pareiginiai nuostatai (b. l. 131-132), II tomas – Radiacinės saugos centro ekspertizės aktai (b. l. 4-7), Radiacinės saugos centro raštai (b. l. 22-23, 28-30), patikrinimo aktas su priedais (b. l. 34-105), III tomas – patikrinimo aktai su priedais (b. l. 1-156), IV tomas – Odontologų rūmų aktai (b. l. 3-10), VMI raštas (b. l. 11), kita bylos medžiaga.

Dėl administracinio teisės pažeidimo subjekto

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. administracinėn atsakomybėn traukiamas įmonės vadovas arba atsakingas už pažeidimus asmuo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1 p. nustatyta, jog už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą atsako bendrovės vadovas. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis netinkamas šio pažeidimo subjektas, tačiau, teismo vertinimu, jis, kaip įmonės vadovas, privalėjo užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasi radiacinės saugos reikalavimų, t.y. kad į licenciją būtų įtraukti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, esantys Anykščiuose, Mažeikiuose ir Klaipėdoje, arba tinkamai pasirūpinti, kad paskirti darbuotojai užtikrintų šios funkcijos įgyvendinimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakingu asmeniu buvo paskirtas įmonės darbuotojas S. B., tačiau, kaip nurodė ir jis pats, jis negalėjo pats fiziškai garantuoti, kad aparatai nebūtų naudojami, todėl teismas daro išvadą, kad įmonės direktorius R. R. netinkamai organizavo įmonės veiklą, neužtikrino, kad į įmonės licenciją būtų įtraukti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai minėtuose centruose, todėl yra tinkamas teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 str. 1 d. subjektas.

Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. numatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 173 str. numatytam pažeidimui būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: 1) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, 2) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, 3) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų.

Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 8 str. 1 d. numatyta, kad gaminti, naudoti, saugoti, montuoti, prižiūrėti, remontuoti, perdirbti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, prekiauti jais, vežti radioaktyviąsias medžiagas, tvarkyti (atlikti pradinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą (rinkti, rūšiuoti, dezaktyvuoti), atlikti pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, saugoti) ir vežti radioaktyviąsias atliekas ir, neturint jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, verstis veikla jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje branduolinės energetikos objekte ar verstis veikla jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje pas kitą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą asmenį, turintį licenciją, galima tik turint Vyriausybės patvirtintų licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka išduotą licenciją ar laikinąjį leidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Dėl ATPK 173 str. 1d. pažeidimo Anykščiuose

R. R. kaltinamas tuo, kad nuo 2013-10-20 iki 2013-11-26 UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame (duomenys neskelbtini) neteisėtai buvo naudojami dantų rentgeno aparatai Preva DC, Nr. DW34545, ir Vantage, Nr. ZZ02019, daromos dantų rentgeno nuotraukos buvo registruojamos elektroninėje sistemoje, informaciniame leidinyje buvo pateikiama informacija, kad dantų priežiūros centre, adresu (duomenys neskelbtini) atliekami rentgenologiniai tyrimai pagal nustatytus radiacinės saugos reikalavimus. Ginčo dėl to, kad šie prietaisai patikrinimo metu nebuvo įtraukti į įmonės licenciją, nėra. Tiek bylos rašytinė medžiaga, tiek teismo posėdžio apklaustas liudytojas A. I., kuris atliko minėtame centre patikrinimą, patvirtino, kad įmonėje buvo naudojami rentgeno aparatai, iš rentgeno aparato nuotraukų matyti data ir laikas, kada jos buvo darytos. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad nuotraukų su šiais aparatais darymas nebuvo vienkartinis veiksmas, tai buvo sisteminga, atlygintinė veikla, kuria gauta (siekta gauti) pajamų, o tai, kad gaunamų pajamų negalima išskirti iš bendrų gaunamų įmonės pajamų už paslaugas, nešalina administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad R. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame dantų priežiūros centre, adresu (duomenys neskelbtini) neteisėtai sistemingai naudoti licencijos, suteikiančios teisę naudoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius Nr. 1782, išduotos Radiacinės saugos centro 2011-10-20 priede nenurodytus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, gavo iš šios veiklos gavo pajamas, todėl jo veika atitinka ATPK 173 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Dėl ATPK 173 str. 1d. pažeidimo Klaipėdoje

R. R. kaltinamas tuo, kad 2013-11-25 UAB priklausančiame dantų priežiūros centre, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai buvo naudojamas dantų rentgeno aparatas Preva DC, Nr. DH36052, daromos dantų rentgeno nuotraukos buvo registruojamos elektroninėje sistemoje, informaciniame leidinyje buvo pateikiama informacija, kad dantų priežiūros centre, adresu (duomenys neskelbtini) atliekamos radiologinių tyrimų paslaugos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad byloje nėra surinkta neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame dantų priežiūros centre, adresu (duomenys neskelbtini) būtų verčiamasi neteisėta komercine veikla. Nors jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis - rentgeno aparatas Preva DC, Nr. DH36052, nebuvo įtrauktas į įmonės licencijos priedus, tačiau byloje nenustatyta, kad rentgeno prietaisas būtų naudojamas. Apklaustos liudytojos K. S. ir A. B. nepatvirtino šio fakto, jų pateikti paaiškinimai remiasi prielaidomis, kad aparatas galėjo būti naudojamas, nebuvo surinkta nei vieno tai patvirtinančio įrodymo. Liudytojų A. G. ir A. U. paaiškinimų, kad rentgeno aparatas nebuvo naudojamas nepaneigia jokia byloje esanti medžiaga. Kadangi nėra duomenų apie tai, kad rentgeno aparatas buvo naudojamas, negalima spręsti ir dėl galimai gautų pajamų.

Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka pripažinti asmenį kaltu ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos ir pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Remiantis išdėstytu, iš R. R. administracinio teisės pažeidimo protokole suformuoto kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame dantų priežiūros centre, adresu (duomenys neskelbtini) neteisėtai naudoti dantų rentgeno aparatas Preva DC, Nr. DH36052, ir gavo iš šios veiklos pajamas.

Dėl ATPK 173 str. 1d. pažeidimo Mažeikiuose

R. R. kaltinamas tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame dantų priežiūros centre, adresu (duomenys neskelbtini) leido naudoti dantų rentgeno aparatai Preva DC, Nr. DY49042, ir Vantage, Nr. ZZ02017.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad byloje nėra surinkta neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame dantų priežiūros centre, adresu (duomenys neskelbtini) būtų verčiamasi neteisėta komercine veikla. Nors jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais - dantų rentgeno aparatai Preva DC, Nr. DY49042, ir Vantage, Nr. ZZ02017, nebuvo įtraukti į įmonės licencijos priedus, tačiau byloje nenustatyta, kad rentgeno prietaisai būtų naudojami. Apklaustas liudytojas K. G. nepatvirtino šio fakto, jo pateiktas paaiškinimas remiasi prielaidomis, kad aparatai galėjo būti naudojami, nebuvo surinkta nei vieno tai patvirtinančio įrodymo. Liudytoja A. B. patvirtino, kad prietaisais nebuvo naudojamasi, jos paaiškinimai nepaneigti jokia bylos medžiaga. Kadangi nėra duomenų apie tai, kad rentgeno aparatai buvo naudojami, negalima spręsti ir dėl galimai gautų pajamų.

Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka pripažinti asmenį kaltu ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos ir pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Remiantis išdėstytu, iš R. R. administracinio teisės pažeidimo protokole suformuoto kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame dantų priežiūros centre, adresu (duomenys neskelbtini) neteisėtai naudoti dantų rentgeno aparatus Preva DC, Nr. DY49042, ir Vantage, Nr. ZZ02017, ir gavo iš šios veiklos pajamas.

Dėl Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. taikymo

Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d. numato, kad neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į R. R. asmenį, kad administracine tvarka nebaustas, į tai, kad nedelsiant ėmėsi priemonių, kad rentgeno aparatai būtų įtraukti į licencijos priedus, į tai, kad byloje nėra nustatyta tiksli gautų pajamų suma, į tai, kad įrangos kaina yra netoli vieno šimto tūkstančių litų, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą R. R., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus R. R. minimalią baudą be gautų pajamų ir įrangos konfiskavimo. Teismas mano, kad padaryta veika nebuvo tokio pavojingumo laipsnio, už kurį gautų pajamų ir brangios įrangos konfiskavimas būtų vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 173 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas,

nutarė:

R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d. ir, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., nubausti jį 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda be gautų pajamų ir įrangos (rentgeno aparatų) konfiskavimo.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Radiacinės saugos centrui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6403.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis